2020 m. gegužės 31 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Dr. Steponas Gečas. PIRMIEJI LIETUVIŠKO LEDLAUŽIO SMŪGIAI Į TOTALITARIZMO LEDKALNĮ ( II )

Dr. Steponas GEČAS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

Gecas_._Prie_paminklo_s._didele.jpg

(Tęsinys)

Kartu su ekonomine pertvarka, politinių kalinių paleidimu ir kitomis reformomis vyko ir religijos suvaržymo laisvėjimas, istorinės tiesos skelbimas. 

Lygiai prieš 30 metų, 1987-ųjų rugpjūčio 23-čiąją, prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje įvyko pirmas nesankcionuotas mitingas Hitlerio – Stalino (Molotovo – Ribentropo) slaptųjų protokolų dėl Baltijos valstybių užgrobimui priminti. Informaciją apie būsimą mitingą man vis primindavo mama, gyvenusi Žemaitijoje, Pajūryje. Šiame miestelyje jau buvo apsilankiusi poitinė kalinė vienuolė Nijolė Sadūnaitė. Žinojau, kad mama apie rajono valdžios aršų draudimą ir persekiojimą atlikti moksleivių kategizavimą pateikdavo informacijaspogrindinei ,,Katalikų bažnyčios kronikai". 

Ankstų ir giedrą rugpjūčio 23-sios rytą sėdau Kaune į traukinį ir tiesiai iš stoties patraukiau Šv. Onos bažnyčios link. Trumpoje Latako gatvelėje mane pralenkė du jauni vaikinai, juos užkalbino gatvelėje vaikštinėję civiliai vyriškiai ir paklausė: “Kur einate?“ Jaunuoliai stabtelėję atsakė: “Kur norime, ten ir einame“. Sustabdžiusieji mus (ėjau greta) patarė geriau toliau neiti, nes gali būti blogai. Maironio gatvė (Katedros kryptimi) nuo  Šv. Onos bažnyčios, taip pat  ir kitos senamiesčio gatvelės buvo perkastos, o grioviai išraizgyti kabeliais. 

Prie įvažiavimo į A. Mickevičiaus gatvę skersai stovėjo  milicijos „Volga“, o šalia jos stovintis milicijos pulkininkas įdėmiai stebėjo aplinką... Apskritai uniformuotų pareigūnų  buvo lyg ir nedaug. Užtat besirenkančių būrelis vis gausėjo, kai kurie nėjo prie pagrindinio būrio, o stoviniavo netoliese. 






Gecas._Mitingas_II.jpgIš pastato (buvusio moterų bernardinių vienuolyno)  antro aukšto atvertų langų kyšojo fotoaparatai ir kameros. Pažįstamų kauniečių nemačiau.Tarp susirinkusiųjų su kamera sukiojosi ir jaunas žurnalistas Vytautas Kvietkauskas ir šio bei to žmonių  klausinėjo. 

Nugirdau netoliese spoksojusios apie 50 metų apkūnios moteriškės atsakymą į žurnalisto užduotą klausimą: “Bepročiai, nesveiko proto“. Kai žurnalistas paprašė prisistatyti, moteriškė lyg nepatenkinta, kad jos nežino, atrėžė: “Kabailaitė. Mane visi pažįsta“. 



Didelį įspūdį padarė Robertas Grigas, juodu kostiumu su balta katalikų dvasininko apykakle. Jis prieš visus persižegnojo, prisistatė Sudervės kunigo padėjėju. Buvo sugiedota tautiška giesmė, kuri viešumoje dar nebuvo įprastas dalykas,  sukalbėta „Sveika Marija“.

Buvau žingeidžiai veržlus, degiau noru siekti tiesos, žinių, ir jas perteikti kitiems. Kauno kelionių ir ekskursijų biure dėsčiau Lietuvos istorijos kursą, kartais leisdavau sau pasakyti ir daugiau negu pateikdavo sovietinė literatūra. Apie Nepriklausomybės praradimą, ekonominį kultūrinį Valstybės gyvenimą, trėmimus.Turėjau senelio, krikštatėvio ir mamos tarpukario laikraščių, žurnalų ir kitokios lektūros. Gidų kursus lankė ir Kaune gyvenusių karininkų žmonos. Tai gerai pamena ir ilgametis Lietuvos Seimo narys Kazimieras Starkevičius. 

Po kelerių metų kursų lankytoja, vėliau  gidė Jūratė B.  kelionėje  prasitarė, kad man dėstant Lietuvos istoriją, kelios klausytojos rusiškai šnibždėdavosi, kad mane patį reikėtų nuvežti ten, kur baltosios meškos. Atrodo,turėjau ką pasakyti ir mitinge. Apie iš Sibiro tremties grįžusį vyresnįjį tėvo brolį Juozą, prie Taišeto palaidotą tetą (vėliau pusbrolis pargabeno jos palaikus), apie krikštatėvį, Lietuvos kariuomenės vyresnįjį puskarininkį, vienuolį marijoną, vėliau persekiotą Marijampolės cukraus fabriko darbininką ir neišaiškintomis aplinkybėmis žuvusį ekskursijos metu. 



Gecas_prie_paminklo_II.jpgTačiau tada nebuvau toks drąsus, kad galėčiau apie tai viešai papasakoti. Be to, ir nereikėjo, nes mano giminės nuoskaudos buvo panašios į  kalbėjusiųjų... Buvau morališkai patenkintas, kad įvykdžiau mamos prašymą ir dalyvavau mitinge. Jame kalbėjo A. Terleckas, N. Sadūnaitė ir kiti, kurių dar nepažinojau. 

Gal po poros valandų mitingas baigėsi, bet į ištuštėjusią aikštę vis  dar užsukdavo pavieniai žmonės. Grįžau tenai ir aš, vos pasiekiau po skulptūros alkūnėmis įspraustą kuklią gėlių puokštę,  perrištą platoku trispalviu kaspinu. Palytėjau ir aš tą mitingo simbolį... 

Vėliau ne kartą lankiausi 1987-ųjų mitingo vietoje su svečiais ar  turistais iš užsienio. Dabar sutvarkytoje aikštėje pastatyta granitinė piramidė, kurioje lietuvių ir anglų kalbomis įrašas liudija apie mitingą. Tai atmintina vieta Vilniuje.



Buvo keista, kad LSSR valdžia prieš mitingo organizatorius ir dalyvius nesiėmė jokių represinių priemonių, išskyrus jau girdėtą keistoką perspėjimą. Po mitingo pasirodė didelė žinomo žurnalisto Domo Šniuko ir jo kolegos, atstovavusių SSKP dienraščiui „Pravda“ Lietuvoje ir Kaliningrado srityje, mitingo apžvalga. Laikraštyje  kai kas buvo sumenkinta, pvz. dalyvių skaičius, bet demokratizavimo akivaizdoje istorinės tiesos žodis jau negalėjo būti viešai užslopintas ir ignoruojamas. 

Po nepilnų metų, 1988-ųjų birželį,  tiesos žodis inteligentijos dėka jau išsiliejo plačia Sąjūdžio banga. Prie bendro organizuoto tautinio pakilimo, be abejo, prisidėjo ir sportininkai. Kas žino Lietuvos sporto istoriją, ypač krepšinio ir futbolo, patvirtins, kad Vilniaus ir Kauno komandų ,,Žalgirio" vardas reiškė daugiau negu pavadinimas. 

Prisiminkime: 1986 metų rugsėjo 15-ąją Kauno „Žalgiris“ Argentinoje laimėjo Tarpžemyninę V. Džonso taurę – aukščiausią klubų komandų laimėjimą. Kas gyveno tą laikmetį patvirtins, kad, be pokario partizanų kovos, lietuvių emigrantų pastangų, disidentų drąsos, Lietuvos krepšininkų, apskritai mūsų sportininkų laimėjimai,  buvo svarbūs žingsniai kelyje į patriotizmą. 

Na, o pats 1977 m. rugpjūčio 23 – čiosios mitingas paskatino Lietuvos žmones atviriau kalbėti ir liudyti pasauliui apie nepamirštas istorines skriaudas ir tautinį - valstybinį atgimimą. Po šio mitingo Vilniuje pasirodė drąsesnės atviresnės publikacijos ne tik „Kauno tiesoje“, bet ir kitoje Lietuvos spaudoje. 

(Pabaiga)

Nuotraukose:

(viršutinėje) Mitingas prie A.Mickevičaus paminklo Vilniuje 1987-ųjų rugpjūčio 23-iąją

(apatinėje) Iš šio pastato antro  buvo fotografuojamas ir filmuojamas mitingas

(vidurinėse)  Mitingo vietą žyminti granitinė piramidė; 

Prisiminimų autorius mitingo vietoje 2017-ųjų rugpjūčio mėnesį

E. Pauliukat nuotr.


Gecas_Bernard._didele.jpg









Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)