2017 m. spalio 23 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Lietuvos 100-mečiui. Nuo knygnešystės iki pirmojo spaudos baliaus 1929 metais ( I )

Antanas STAŠKEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir senjorų klubo MES narys


Staskevicius_1__didele_.jpg



2017 - taisiais, lietuvių kalbos kultūros metais, LŽS kauniečių senjorų klubo MES kasmėnesinis susibūrimas 16-tą mėnesio dieną - sutapo ne tik su Vasario 16-taja, bet ir su kovo 16-taja, kai minima Knygnešio diena. Panašių sutapimų jau yra buvę, kai žurnalistui neįmanoma, „persiplėšti“, norint dalyvauti keliuose renginiuose. Teko bėgti nuo Knygnešių sienelės Vyt\auto Didžiojo karo muziejaus skverelyje į Putvinskio gatvę, kur yra Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus būstinė, nes tenai -   tradicinis Spaudos balius. O jeigu teks vykti į Vilnių ar toliau... Nors, anot žurnalistų mochikano Algimanto Čekuolio, šiuolaikinės žiniasklaidos technologijos leidžia ir tai - rodyti save būnant kitoje valstybėje ar kontinente. 

Džiugu, kad šiemet ne tik Vytauto Didžiojo Karo muziejus, kur dar sugrįšime, bet ir sostinės Signatarų namai pakvietė į Knygnešio dienos minėjimus.




3._Ansamblis_II.jpgMaloniai stebino  tai, kad Vilniuje, Signatarų namuose buvo gausus būrys ne tik senų pažįstamų knygos mylėtojų iš Lietuvos ir net iš Karaliaučiaus, bet ir daug jaunų žmonių. 

Visus domino ant stalų esančios žinomo kauniečio bibliofilo Vidmanto Staniulio surinktos knygos. Viena tokių čia ir buvo pristatoma: tai „Knygnešys IV“ (sudarytojai Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius). 



Renginio vedėja, Knygnešių draugijos pirmininkė dr. Irena Kubilienė, talkinama anūko ir savo auklėtinių, išskleidė žaliąją Knygnešio draugijos vėliavą, daugel metų skraidintą ir vežiotą po įvairias šalis. Dr.I.Kubilienė susipažino ir su atvykusiais. Malonu, kad ir mane prisiminė. Ir ne tik dėl šios, mano recenzuotos, knygos žurnale „Tarp knygų“, bet ir iš praeities – kaip visada atsiliepianti į knygnešių prašymus. 

Popietėje tautiškais rūbais pasipuošusios moterys  sugiedojo knygnešių himną (nuotraukoje), o B. Kaluškevičius pristatė ,,Knygnešį IV". Renginyje kalbėjo ir akademikas Antanas Tyla, kuriam, beje, ši knyga ir buvo dedikuota. 





Tomas_Petreikis_II.jpgKalbėjo ir jaunas Vilniaus universiteto lektorius, socialinių mokslų daktaras, komunikacijos ir informacijos magistras Tomas Petreikis (nuotraukoje) apie knygą, į kurią buvo gerai įsigilinęs. O prieš savo pranešimą lektorius knygos sudarytojams įteikė „Knygotyros“ leidinio naujausią tomą, kuris ir tapo mano aprašomų įvykių svarbiausia „vinimi“.

Pasitvirtino dėsnis, kad neretai temos žurnalistiniam rašiniui net nereikia ieškoti, ji pati ateina.  Dėl to ir parašiau šią publikaciją.

Knygos pristatymą Vilniuje palydėjo vienos Vilniaus mokyklos mokiniai, knygnešių bičiuliai, kuruojami dr. I. Kubilienės. Jaunieji, remdamiesi istorine medžiaga, gyvai ir įtaigiai atliko teatralizuotą kompoziciją apie  knygnešių gadynės laikus.


Moksleiviai, kaip ir vėliau koncertavęs moterų ansamblis, buvo apdovanoti V. Staniulio įteiktomis knygelėmis ir suvenyrais, o dr. I. Kubilienė svečius „pamylėjo“ beržų sula ir savo sodo gėrybėmis.

Važiuojant namo per prietemoje skendinčio Vilniaus gatves, prisiminiau ir išvakarėse girdėtą paskaitą Senjorų akademijos Teologijos fakulteto klausytojams. Gimnazijos gatvės įkalnėje esančių puošnių rūmų salėje buvo panaši -  lietuviškos spaudos atgavimui tema. Knygos dienos išvakarėse buvo jau antroji, mano girdėtoji, dr. Artūro Grinkevičiaus skaitoma paskaita 
apie Lietuvos kunigų seminarijų nuopelnus dėl spaudos draudimo panaikinimo. 

Visos Lietuvos vyskupijos tuomet turėjo savo seminarijas. Tai - Vilniaus, Varnių (1866 m. perkelta į Kauną), Seinų. Pastarojoje mokėsi  ir „Altorių šešėlyje“ autorius Vincas Mykolaitis – Putinas. Visos seminarijos turėjo ir savo bibliotekas. Vyskupas M. Valančius stengėsi, kad seminarija būtų ne tik kunigų ugdymo, bet ir kultūros, lietuvybės židinys. Seminarijoje buvo paslėpta ir lietuviškų knygų. 

Iškilios buvo  Kauno seminarijos dėstytojų asmenybės: vyskupai M. Valančius, A. Baranauskas, prof. Jeronimas Kiprijonas Račkauskis, klierikai Kazimieras Jaunius (A. Baranausko mokinys), Jonas Maciulevičius (būsimasis Maironis, sisteminęs lietuvių kalbą), A. Jakštas-Dambrauskas. 






2._Tyla_su_Petreikiu_II.jpgProf. J.K. Račkauskis, seminarijos rektorius, iki 1888 metų tęsė vysk. M. Valančiaus ir A. Baranausko tradicijas. Seminarijoje veikė Lietuvos mylėtojų draugija (1883-1884).

Seminarijoje buvo ugdoma lietuvybė vietoje tradicinės lenkų kalbos. Maironis, 1892 m. grįžęs iš Peterburgo, lietuviškai  dėstė dogminę teologiją. Kai 1904 metais buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas, vysk. Vytautas Cirtautas atlietuvino kunigų seminariją. 1914 metų vasarą prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Kaunas tapo pafrontės miestu. 


(Nuotraukoje: Knygnešio dienos minėjimo dalyviai Vilniaus Signatarų namuose)


Seminarijų nuopelnai spaudos draudimo laikotarpiu – sovietmečiu buvo nutylimi arba iškraipomi. Tautos sąjūdis, pasak A. Grinkevičiaus, buvo padarytas dvasininkų, o paskui įsijungė ir inteligentija. Tad seminarijos profesoriai buvo vieni pirmųjų pradėję kurti Lietuvos universitetą Kaune, prisidėję prie modernaus mokslo kūrimo. 

Vėliau seminarija nedalyvavo Liaudies seimo rinkimuose ir buvo suspenduota, tapo privati. Po ,,vokietmečio", sugrįžus Raudonajai armijai, prasidėjo kunigų represijos, kalėjimai. Teko ieškoti kompromiso, nes valdžia išsigando pogrindinės seminarijos, nes ją buvo  sunku kontroliuoti... Tokia padėtis, anot seminarijos lektoriaus dr. A. Grinkevičiaus, tęsėsi iki 1988 metų, kai tautinis atgimimas sutapo su lietuviškos katalikybės atgimimu.




6._ZDEBSKIS_II.jpgMan atrodo, kad kunigų seminarija sovietmečio ir partizaninės kovos laikotarpiu yra antrasis mūsų tautos knygnešystės etapas. Apie sovietinius laikus rašė laisvės kovų dalyvis, Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus švietimo komiteto pirmininkas Zigmas Tamakauskas.

 Šis autorius ne tik dalyvavo Knygnešio dienos minėjime Vytauto Didžiojo Karo muziejuje, Knygnešių sodelyje, bet ir perskaitė pranešimą apie Lietuvos knygnešius ir jų veiklą. 

Šiame sovietmečio etape ir man teko pažinti  šių dienų knygnešius, kovotojus dėl katalikų bažnyčios kronikos. Tai buvęs bendradarbis  K. Požėlos spaustuvėje Vytautas Andziulis. Jis  Salių kaime buvo įrengęs pogrindinę spaustuvę AB.

O dar vaikystėje sutikau Šv. Mykolo Arkangelo parapijos vikarą kunigą Juozą Zdebskį (nuotraukoje), su kuriuo ne kartą kalbėjomės zakristijoje. Vėliau - savo dėstytojus katechetinėje mokykloje: tėvą jėzuitą S. Tamkevičių ir vienuolę pogrindininkę Gemą Stanelytę.


Vėliau, besidarbuojant katalikiškoje spaudoje, bendravau ir su kunigu Alfonsu Svarinsku. Pažinojau ir mokytoją kupiškietę Emiliją Stanikaitę, save titulavusią šių dienų knygneše. Ji beje šįmet mirė, sulaukusi 93-ejų... 
Taigi,  sovietmečiu, vadinamųjų klierikalų indėlis,  knygnešystėje irgi buvo  nemažas...


(Bus daugiau)


www.kaunozurnalistai.lt nuotraukoje (viršuje): Publikacijos autorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir kauniečių senjorų klubo MES narys Antanas Staškevičius


Nuotraukoje (apačioje):  Knygnešio dienos šventės dalyviai Vilniuje, Signatarų namuose




4._Kubilien___su___anborskiu__didele_.jpg



Apie linksmuosius gabroviečius kalba, kad...

...vesdami jie renkasi lieknutes merginas - tokia žmona namie užima nedaug vietos ir suknelei reikia mažiau medžiagos.
...nesiskuta vakarais - vis tiek per naktį apžels.
...pardavinėja bespalvį limonadą spalvotuose buteliuose.
...degdamiesi papirosą, skelia degtuką pusiau, kad būtų galima jį panaudoti du kartus.
...perka kurui tik šakotas malkas, kad sušiltų du kartus: iš pradžių jas kapodami, o po to - joms degant.
...prieš pradėdami žaisti nardais, užsisako kavos puoduką, kad sumokėtų tas, kuris pralošia.
...nakčiai jie sustabdo laikrodžius, kad be reikalo nediltų dalys.
...vaišindami arbata, pakaitina peilius, kad negalėtum užsitepti sviesto.
...valgydami žuvį jie renka kaulus, o pasku krapštosi dantis.
...meta į dūmtraukį katę su pririštu prie uoc degančiu laikraščiu, kad nereikėtų mokėti už c traukio valymą.
...nuomodami kambarį, ieško tokio, kad pri langą būtų gatvės žibintas.
...rytais, pasiėmę duonos gabalėlį, eina į turgų, ragauja ten brinzą, sviestą ir grietinę, ir taip... papusryčiauja.
...naktį vištidėje uždega lempas, jog vištos p nytų, kad jau išaušo ir dėtų po antrą kartą.








Zurnalistu_irankiai_3_n_I_II.jpg


Vladimiro Beresniovo piešiniai

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)