Almanachas „Žurnalistika“ 2017 (I) – apie Kauno žurnalistiką ir ne tik…

Jolanta BENIUŠYTE, almanacho ,,Žurnalistika” redaktorė



almanachas_spaudai_II.jpgDienos šviesą išvydo pirmasis šių metų specializuotas profesinis žurnalistų leidinys „Žurnalistika“. Į leidžia Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir remia Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fondas. 

Spalvingas, kupinas įdomių iliustracijų almanachas supažindins su šauniais Kauno žurnalistais.


 Duokime žodį kauniečiams! Juk Kauno miestas – Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) lopšys, menantis dar prieškarinės žiniasklaidos laikus, pogrindines spaustuves, o Kauno žurnalistai – spaudos tradicijų puoselėtojai. 1922 metais Kaune buvo įkurta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga.
 1929-aisiais LŽS tapo savarankiška organizacija. Savaime suprantama, kad pristatyti visai Kauno žurnalistikai, turinčiai tokią turtingą ir solidžią praeitį, ir ne mažiau įdomią dabartį, vieno kuklaus almanacho puslapių išties yra per mažai. Tad su kūrybingais kauniečiais kolegomis, redakcijomis, kūrybinėmis organizacijomis dar atversime ne vieną pažinties puslapį ir antrojoje šių metų almanacho knygelėje.

Nusilpus nacionaliniams dienraščiams, mažėjant televizijos laidų populiarumui, o tai rodo paskutiniai skelbiami duomenys, ypač svarbu atsigręžti į regionų žiniasklaidą, kurią vietos bendruomenė labiausiai skaito, vertina tarp visų medijų. Būtent regionai šiuo metu turi labai didelę įtaką informacijos prieinamumui, sklaidai, regionų kultūrinio patrauklumo didinimui. Stipri regioninė žiniasklaida – stiprūs regionai, stipri Lietuva.


Gal ir per skambiai pasakyta, tačiau iš tiesų regionuose žmonės gaudo kiekvieną vietos žurnalistų žodį, nes jais labiausiai pasitiki. Tad nenuostabu atsiranda tokie negatyvūs reiškiniai kaip antai Šakių laikraščio „Valsčius“ „užgrobimas“, verslo ir politikos sluoksniams siekiant įtakos rajone. Apie tai pasakojame almanacho „Karštos aktualijos“ rubrikoje – „Apie senų vilkų dantis – keletas štrichų rajoninio laikraščio redaktorės portretui“. Publikacijos autorė – Palmira Martinkienė. Šakiečiai žurnalistai, LŽS Kauno apskrities skyriaus nariai Giedrimė ir Arvydas Didžiapetriai ne tik atsitiesė po juos ištikusios nelaimės, bet ir sugebėjo su jais likusiais redakcijos žmonėmis įkurti naują „Laikraštį Valsčius“, o senasis leidinys dienos šviesos nebeišvydo…Lyg feniksai iš pelenų pakilę šakiečiai žurnalistai savo kolegoms iš visos Lietuvos surengė ir nuostabią spaudos šventę Kudirkos Naumiestyje.



Kauno žurnalistika neįsivaizduojama be energingojo Vido Mačiulio, LŽS Kauno apskrities skyriaus ilgamečio vadovo. Televizijos žurnalisto V. Mačiulio darbo stažas jau perkopė 50 metų, tačiau jis ir toliau „aria“ žurnalistikos dirvonus: yra Radijo ir televizijos komisijos narys, rengia ir veda televizijos laidas „Krepšinio pasaulyje“, kuria filmus, puoselėja labai gražias visos šalies žurnalistus buriančias tradicijas, redaguoja LŽS apskrities skyriaus svetainę www.kaunozurnalistai.lt.


 Kolega Vidas sako, kad jo gyvenimo variklis yra žurnalistika, charakteris ir genai. Prestižinės LŽS kūrybinės V. Kudirkos premijos ir kitų daugybės apdovanojimų laureatą V. Mačiulį kalbina iš Kauno kilusi, ilgus metus šio miesto dienraštyje „Kauno diena“ dirbusi žurnalistė Daiva Červokienė. 

Almanache pateikiame itin aktualų interviu su Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentu, poetu Kornelijumi Plateliu.


Dalijamės džiugia žinia, jog šiemet gegužę, Kauno apskrities skyriaus tradicinė šventės, skirtos Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, metu žurnalistei Nijolei Baužytei buvo įteikta šeštoji Petro Babicko premija už kuriamą nuostabią dokumentiką ,,Mūsų miesteliai“. LŽS Kauno apskrities skyrius laureatei skyrė autorinį stiklo meistro Audriaus Vaišnio kūrinį ,,Mikrofonas“, o Lietuvos žurnalistų sąjunga – 1000 eurų premiją.


Jūsų dėmesiui – du įdomūs kauniečių žurnalistų Viktoro Trofimišino ir Brigitos Sabaliauskaitės straipsniai. Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininko pavaduotojas, LŽS Etikos komisijos pirmininkas V. Trofimišinas nagrinėja visiems kolegoms aktualius žurnalistinės etikos klausimus. Vienas svarbių klausimų – ar profesinė etika dera su valdžios siekiu? „Žurnalistas turi kontroliuoti valdžios sprendimus, o jam tapus politiku, priklausančiu valdančiajai daugumai, ši misija neįmanoma“,- teigiama publikacijoje. Joje nagrinėjamos ir kitos temos, pavyzdžiui, jog informacijos skleidėjo ar žurnalisto netradicinis požiūris į etiką neatleidžia nuo atsakomybės.



„Dabartinę situaciją Lietuvos žiniasklaidoje vertinu kaip pereinamąją stadiją nuo spausdintų naujienų prie internetinių, nuo tradicinės televizijos prie skaitmeninės bei internetinės televizijos, ir, kas be ko, vis didėjančios socialinių tinklų vartosenos“,- teigia kaunietė žurnalistė B. Sabaliauskaitė straipsnyje „ Gyvybinių žiniasklaidos funkcijų“ onkologija“. Žinoma žurnalistė, trejus metus pabuvusi pagrindinių Panevėžio laikraščių vyriausiąja redaktore, jau metus laiko dirba populiariausiame Kauno portale „Kas vyksta Kaune“, o nuo šių metų rudens Vilniaus universitete dėstys jauniesiems žurnalistams.


Ir šiomis dienomis kaip niekad reikia ginti laisvą žodį, teigia LŽS pirmininko pavaduotojas Audrys Antanaitis, kurio asmeninis indėlis ginant ir plėtojant spaudos bei žodžio laisvę neseniai buvo įvertintas LŽS medaliu „ Už nuopelnus žurnalistikai“. Kūrybiniu džiaugsmu almanache dalijasi žurnalistė, rašytoja Loreta Jastramskienė, šiemet knygų mugėje pristačiusi jau ketvirtąją savo knygą „Bilietas į Grįžulo ratus“, sulaukusią nemenko populiarumo.






J._Beniusyte_II.jpgKauno spaudos istorijos puslapius verčia legendinis Kauno radiofono žurnalistas, beveik 40 knygų autorius, prestižinės LŽS Vytauto Gedgaudo premijos ir daugelio kitų apdovanojimų laureatas, LŽS Kauno apskrities skyriaus narys Juozas Kundrotas.


 „Labai netikėtai buvau paragintas dar kartą atsigręžti į tuos laikus, kai mano gyvenimo dienos, obuolmušiais pabalnotos, šuoliavo Kauno radijo ir televizijos redakcijoje, priklausiusioje tuometiniam Lietuvos radijo ir televizijos komitetui. Tą, beveik dvidešimt ketverių metų laikotarpį (tiek dirbau šioje redakcijoje) esu aprašęs knygoje „Būti ar atrodyti“,- įdomiai ir su autoironija prisiminimų etiudais dalijasi J. Kundrotas.

Kauno žiniasklaidos istorijos puslapius verčia ir žurnalistas Vytautas Žeimantas, pateikdamas įdomių istorinių faktų apie Kauno radiją ir apie Kaune suklestėjusį „Lietuvos aido“ laikraštį, šiemet pažymintį 100 gyvavimo metų. Iki šių dienų išliko Kauno radiofono padalinys – unikalios kaunietiškos prieškario laikų statybos Klaipėdos radijo statinys, kuriame šiuo metu veikia pradinė mokykla. 


Laiko dulkės nuo tragiškos lemties kauniečio žurnalisto ir vertėjo Prano Dovalgos gyvenimo kelio nupučia kolega Petras Algis Mikša. Mintimis apie kolegą Jurgį Karosą, buvusį „Valstiečių laikraščio“ redaktorių, kuriam šiemet būtų sukakę 95 metai, dalijasi jo bendradarbis Antanas Anskaitis.
Tačiau almanache gvildename ne vien rimtas temas. Nuotaiką praskaidrins, kelionių virusu užkrės itin vaizdingas ir šmaikštus LŽS nario Gintaro Kaltenio pasakojimas apie 2000 km istorinį žygį pagirdyti žirgų Juodojoje jūroje. 


Ko tik nepatyrė mūsų šaunieji kolegos žurnalistai! Linksmai mūsų gyvenimą šaržuoja ir kaunietis dailininkas, aktyvus LŽS Kauno apskrities skyriaus narys Vladimiras Beresniovas, kurio karikatūromis išpuošėme pirmąją šių metų almanacho knygelę. Smagu, kad prie jos parengimo aktyviai savo nuotraukomis prisidėjo kauniečiai fotografai, Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai Ričardas Šaknys, Albertas Švenčionis, Benas Rupeika, Erikas Ovčarenka, klaipėdietis Eugenijus Macius.

Almanachą išleido leidykla „Kriventa“ (direktorius Kazimieras Matačiūnas).


Tad džiugaus skaitymo, mieli kolegos!


Almanacho „Žurnalistika“ redaktorė Jolanta Beniušytė

Panašūs straipsniai