2018 m. balandžio 26 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Lietuvos vyriausybėje – fotografo Alberto Švenčionio ,,Būtsargiai“

Miglė Morkūnaitė, menotyrininkė

Butsargiai_2_didele.jpg


„LIETUVOS PILIAKALNIAI - BŪTSARGIAI“. Tokią savo fotografijų ekspoziciją Lietuvos žurnalistų ir fotomenininkų sąjungų narys, tikrasis meno kūrėjas Albertas Švenčionis atidarė Lietuvos vyriausybės rūmuose. Paroda veiks iki 2017-08-30.

Jau beveik dešimt metų skiria A. Švenčionis savo laiką ir jėgas Lietuvos piliakalnių vaizdų įamžinimui fotografijose ir yra užfiksavęs didžiąją jų dalį.

Šios fotografijos turi ne tik istorinę bei mokslinę, bet ir meninę vertę. Tai juntama kiekviename kadre, kuriame stengiamasi ne tik pateikti istoriškai reikšmingą vietovę, bet ir pabrėžti ją supančias detales. Tai ne visada pastebi kiti... 



Butsargiai_2_II.jpg

Fotografas renkasi vis skirtingus rakursus, kuriuose objektyvo pagalba „apčiuopiami“ įvairūs gamtos reiškiniai: vienur dominuoja dangaus kūnų kuriamos šviesos „misterijos“, išryškinančios unikalią vietovės aurą, kitur - susitelkiama į tam tikras detales – pievas, žolynus. Žinoma, kūriniuose svarbi ir piliakalnį supanti aplinka, jos kontekstas, stipriai lemiantys galutinį fotografijoje įamžintą vaizdinį.

Šiuos, 2017-uosius metus Lietuvos Respublikos seimas paskelbė piliakalnių metais. Tad piliakalniams - mūsų šalies istorijos reliktams ir kraštovaizdžio formuotojams, skiriamas didesnis dėmesys nei įprastai: tiek jų priežiūrai, tiek ir informacijos apie juos skleidimu. 

Verta pasidžiaugti tuo, kad fotografijos meistras Albertas Švenčionis istorinių žinių, susijusių legendų, padavimų klausimą derina su menine kūryba. 
Autentiškai ir vizualiai patraukliai eksponuodamas savo kūrinius, A.Švenčionis primena apie mūsų krašto didybę bei grožį. Galima sakyti, jog šioje parodoje, pačia patraukliausia forma - per meno kūrinį, skatinama domėtis šalies istorija, jos raida, kas, be jokios abejonės, ugdo mumyse patriotiškumo jausmą. 



Butsargiai_didele.jpg





SKELBIMAS!

Silales_artojas__I_II.jpg

***
AMŽINYBĖS PĖDSAKAI

Prof. Vytautas Vaičiūnas - VDU habilituotas daktaras,  Kauno kunigų seminarijos dekanas yra išleidęs 8 poezijos knygas. Šv. Velykų proga - žurnalistų bičiulio eilės susimąstymui

Vaiciunas_Vytautas_I____120.jpg

TIKRAS DVASIOS NURIMIMAS

Kai sakai, kad sielą maudžia,
Tušęiai nemąstyk.
Pasikvieski tyliai maldą - 
Ir dvasia nurims išsyk.

Tos kasdienės naštos 
Sunkiai prislegia pečius,
Ir gyvenimas bekraštis
 Nepasotina jausmų.

Tos tuščiai praleistos dienos 
Taip iššluoja sielą,
Nepalieka nė sekundės
Atilsiui dvasingam susikaupt šiandieną.

Jei tavęs paklaustų:
Ko dabar blaškaisi?
Atsakyti ar pajėgtum,
Ar stovėtum kaip kaliausė?

O vidus greit prisipildo 
Beprasmybės jausmo.
Neviltis juk neišgydo 
Tikro dvasios skausmo.

Prisilietęs tik prie Kristaus,
Išgirstu Jo balsą.
Jojo žvilgsnį susitikęs,
Pamirštu ir skausmą.

KUR MELAS, KUR TIESA?

Ko vertas auksas
 Prieš draugystės grožį?
Ne viskas perkama...
Ne viskas ir parduodama...
Ir pats gyvenimas —
Be sutartinės kainos —
Jį veltui Dievas 
Mums padovanojo.

Galiu paverst gyvenimą dykyne, 
Paskendęs beprasmybės audrose;
Galiu jį vertinti kaip brangenybę,
 Kurios prarasti nevalia.

***

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)