2018 m. birželio 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Lietuvos vyriausybėje – fotografo Alberto Švenčionio ,,Būtsargiai“

Miglė Morkūnaitė, menotyrininkė

Butsargiai_2_didele.jpg


„LIETUVOS PILIAKALNIAI - BŪTSARGIAI“. Tokią savo fotografijų ekspoziciją Lietuvos žurnalistų ir fotomenininkų sąjungų narys, tikrasis meno kūrėjas Albertas Švenčionis atidarė Lietuvos vyriausybės rūmuose. Paroda veiks iki 2017-08-30.

Jau beveik dešimt metų skiria A. Švenčionis savo laiką ir jėgas Lietuvos piliakalnių vaizdų įamžinimui fotografijose ir yra užfiksavęs didžiąją jų dalį.

Šios fotografijos turi ne tik istorinę bei mokslinę, bet ir meninę vertę. Tai juntama kiekviename kadre, kuriame stengiamasi ne tik pateikti istoriškai reikšmingą vietovę, bet ir pabrėžti ją supančias detales. Tai ne visada pastebi kiti... 



Butsargiai_2_II.jpg

Fotografas renkasi vis skirtingus rakursus, kuriuose objektyvo pagalba „apčiuopiami“ įvairūs gamtos reiškiniai: vienur dominuoja dangaus kūnų kuriamos šviesos „misterijos“, išryškinančios unikalią vietovės aurą, kitur - susitelkiama į tam tikras detales – pievas, žolynus. Žinoma, kūriniuose svarbi ir piliakalnį supanti aplinka, jos kontekstas, stipriai lemiantys galutinį fotografijoje įamžintą vaizdinį.

Šiuos, 2017-uosius metus Lietuvos Respublikos seimas paskelbė piliakalnių metais. Tad piliakalniams - mūsų šalies istorijos reliktams ir kraštovaizdžio formuotojams, skiriamas didesnis dėmesys nei įprastai: tiek jų priežiūrai, tiek ir informacijos apie juos skleidimu. 

Verta pasidžiaugti tuo, kad fotografijos meistras Albertas Švenčionis istorinių žinių, susijusių legendų, padavimų klausimą derina su menine kūryba. 
Autentiškai ir vizualiai patraukliai eksponuodamas savo kūrinius, A.Švenčionis primena apie mūsų krašto didybę bei grožį. Galima sakyti, jog šioje parodoje, pačia patraukliausia forma - per meno kūrinį, skatinama domėtis šalies istorija, jos raida, kas, be jokios abejonės, ugdo mumyse patriotiškumo jausmą. 



Butsargiai_didele.jpg





ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)