2017 m. rugsėjo 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalistiniai maršrutai: Tarmių ir šnektų atlaidai Demeniškiuose

Dalia POŠKIENė, Lžs narė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė

Dieveniskes_didele_kaunieciai.jpg

,,Gerasis žmogau", - tokiu kreipimusi į devintuosius tarmių ir šnektų atlaidus Demeniškiuose kvietė Romas ir Irena Sadauskai. 
Šiais metais Atlaidai skirti užmirštiems gimtosios kalbos žodžiams, Kalbos kultūros metams.
Nėra ko slėpti, tokiai iniciatyvai ir konkrečiam žygiui Atlaidų dalyvius paskatino pernykštė Deklaracija, kuria Demeniškiai tapo Lietuvos krašto Kultūros užkampiu. 
Praėję metai parodė ir įrodė, kad kultūringai gyventi galima bei įmanoma ne tik oficialiose kultūros sostinėse, bet ir užkampių erdvėse.

Nėra ko slėpti, būtent čia pirmąsias savo sukaktuves mini Demeniškių Meilės biblioteka – per visą Lietuvos vienintelė tokio pobūdžio įstaiga, atidaryta Bibliotekų metais.

Nėra ko slėpti, ši ir kitos priežastys bei aplinkybės verčia tikėtis, jog demografinė situacija pastebimai pagerės.
Kaip ir pernykštė Deklaracija, šis tekstas skelbiamas per Lietuvos radiją laidoje „Ot tai tau!” ir rajono bei kultūrinėje spaudoje. 
Devintųjų atlaidų dalyvių parašai padėti Demeniškiuose 2017 metų liepos 1 - ąją.



Deveniskes_2II.jpgJustino Marcinkevičiaus žodžiais, skirtais Kalbai, Knygai, į susirinkusiuosius kreipėsi buvęs Nacionalinio radijo diktorius, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, fotografas, spaudos apžvalgininkas, skaitovas, renginių vedėjas Juozas Šalkauskas.
Šventinę nuotaiką kūrė kompozitorius, dainininkas, daugiau kaip 300 populiarių dainų solo, duetams, vokaliniams ansambliams, chorams ir poezijos rinktinių autorius Alvydas Jegelavičius. Užburti „Balto lino gyvenimo“, kitų dainų, sodyboje skambėjo dainos, romansai. Apsirėdę tautiniais kostiumais dainų ir romansų atlikėjos tarmiškai dainavo seniai girdėtas ir dar negirdėtas dainas...
Kasmet čia lankosi ir iš Švendubrės kilęs rašytojas Juozas Šikšnelis. Šį kartą jis drauge su kolega rašytoju Vytautu Čepu papasakojo apie vienintelį pasaulyje paminklą kalbai. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktoriaus Juozo Šikšnelio ir tuometinio Klaipėdos vicemero Vytauto Čepo – Lietuvių kalbos gynimo draugijos iniciatorių sumanymas pastatyti paminklą bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje pranoko lūkesčius. 

Kalbininkė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė surinko mirusius lietuvių kalbos žodžius, kuriuos granite įamžino skulptorius Algirdas Bosas. Paminklą sudaro į granito plokštę įmontuotas bronzinis bareljefas su užrašu „Praeivi, penkios baltų šeimos kalbos jau mirė, po tavo kojomis išnykę lietuvių kalbos žodžiai. Atmink ir gerbk savo kalbą“. Einant taku į biblioteką veda granitinės trinkelės, ant kurių iškalti mirę žodžiai, įspėjantys visus, kad kalba pamažu traukiasi, daugelio pačių valia iškreipiami, susintetinami, „suanglinami“...O kur toji grožybė... kur lietuviškos kalbos melodingumas, įvairovė...

Apie knygos, žodžio reikšmę ir prasmę, apie Lietuvos mitologines sakmes, legendas, kalbėjo rašytojo Romo Sadausko kolega rašytojas, žurnalistas, vertėjas, publicistas Laimonas Inis.

 .Daug kas sieja šiuos žmones – ne tik literatūrinis kelias, bet ir rūpestis knygos likimu. Drauge pradėję eiti kūrybos keliu ir kartu įstoję į  Lietuvos rašytojų sąjungą, bendradarbiavę spaudoje, ir toliau nesiskiria su plunksna. L.Inis atvežė ne tik naujausias savo knygas, bet ir išsaugotus Romo Sadausko publicistikos straipsnius. 

Apie iš šių kraštų kilusį poetą Antaną Kalanavičių, šveicarų prof. Jan Peter Locher (Janas Peteris Locheris ) atrastą ir pripažintą, kalbėjo žurnalistė, poetė XXVII knygos mėgėjų draugijos narė, Vaižganto literatūrinės premijos laureatė Perpetua Dumšienė. Savo knygoje „Dulkėto erškėčio ugny“ apie poetą A. Kalanavičių autorė prisimena profesoriaus J.P. Locher apsilankymą Dainavos krašte, apie lietuvių kalbos tyrinėjimus, paskaitas, t. p. prisiminė Antano Kalanavičiaus pagerbimą XXVII knygos mėgėjų draugijos ir LUMA organizuotoje konferencijoje Šveicarijoje. Atidžiai klausęsis Perpetua Dumšienės pasakojimo, Romas Sadauskas taip pat prisiminė susitikimus su poetu ir pažadėjo padovanoti išsaugotą A. Kalanavičiaus kepurę jo memorialiniam muziejui Nedzingėje.



Deveniskes_5II.jpgKauniečių gretose buvo ir poetas, vertėjas Vladas Vaitkevičius, perskaitęs savo naujausių eilėraščių pluoštą ir padovanojęs „Meilės bibliotekai“ savo knygų. O gražiausi žodžiai, skirti kalbai, skambėjo iš Kalbos premijos laureatės, literatūrinių, muzikinių programų rengėjos ir atlikėjos Violetos Bakutienės lūpų. 

Jau treti metai su kauniečiais Atlaiduose dalyvauja Lietuvon kasmet trumpam atvykstantis Edvinas Giedrimas. Svečias – vienas iš Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (ELIP) redaktorių, kalbėjo, kad jei nėra atminties, nebus ir kultūros, kad pati didžiausia biblioteka – internetinė biblioteka - susisteminta surūšiuota. Po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams ji tapo pagrindine priemone bendrauti su Lietuva ir išsaugoti tautiškumą svečioje šalyje. Sparčiai augančioje ELIP daug sukaupta medžiagos, Ypač svarbus darbas - Lietuvos mokyklų enciklopedinių sričių kūrimas ir istorinės šių mokyklų informacijos saugojimas, Lietuvių (Bostono) enciklopedijos skaitmeninimas, biografinių ir organizacijas pristatančių straipsnių rengimas bei kita svarbi informacija.

Kauniečių būrys – Lietuvai pagražinti draugijos Kauno skyrius (vad. Alfas Pakėnas), LUMA narės, atvežė kraitę dovanų – knygų naujajai bibliotekai. Vilniečius, vadovaujamus Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininko Juozo Dingelio, į Atlaidus atlydėjo Krašto apsaugos bičiulių klubo Valdybos pirmininkas dim. mjr. Antanas Burokas. Kone kasmet Atlaiduose dalyvauja ir Lietuvos filologas, spaudos darbuotojas, vertėjas, literatūros žymūnas Vytautas Visockas. Didžiai nustebino visus Juozas Pocius, prabilęs į susirinkusiuosius Liudviko Rėzos žodžiais.  Kolega, Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus narys, čia ne tik skaitė gražiai tarme, bet ir šventės akimirkas fiksavo fotoaparatu. Ir šio susitikimo akimirkomis, tikimės, pasidalins artimiausioje parodoje, kurių surengęs net keliolika įvairiose Lietuvos vietose. 

Atlaidų dalyviai klausėsi Gražinos Kadžytės radijo laidos „Ot tai tau!”, kurioje dalyvavome ir “žodžio” konkurse – rašytojo Vinco Krėvės - Mickevičiaus slapyvardžio ”krėvė” (iš paukščio “žalvarnė”) kilmės atsiradimo paaiškinimu.. Ir daugiau retų, užmirštų žodžių tą dieną buvo užrašyta ir, tikimasi, bus paskelbta. 

Dar vieną Atlaidų ceremonija – apsilankymas Meilės bibliotekoje. Praėjusiais metais – Bibiliotekų metais įkurta vienintelė tokia biblioteka – kurioje – nėi kompiuterio, nei skaitytojų formuliarų…o kiek skaitytojų, ateinančių ir paskaityti, ir “pasižmonėti”. Tarmių ir šnektų atlaidų rengėjai - Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus ir Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos, Lietuvai pagražinti draugija ir svetingieji Irena ir Romas Sadauskai, praėjusiais metais paskelbę Demeniškius Lietuvos kultūros užkampiu, įkūrę Meilės biblioteką, šiais metais tęsia “kultūrinį darbą”. Čia, dalyvaujant neatsitiktiniems žioplinėtojams, kalbėta apie dabarties kultūros situaciją Lietuvoje. Šios “literatūrinės dalies” vedėjas, A. Mickevičiaus bibliotekos vyr. bibliografas Linas Janulevičius kalbėjo apie knygų leidybą, apie bibliotekų fondų naikinimą, apie besikeičiančias bibliotekų funkcijas. 




Deveniskes 4 II_2.jpgApie klasikinę biblioteką, saugojančią žmonijos istorinę, kultūrinę atmintį, ir daug kitų dalykų kalbėjo ir Lazdijų bibliotekininkai, jos įkūrėjo Albino Andriulionio dukra Jūratė Andriulionytė-Voloskevičienė. Ji priminė, kad Lazdijų rajono savivaldybei buvo teiktas pasiūlymas pavadinti biblioteką nepelnytai pamiršto poeto, rašytojo, vertėjo, bibliotekininko, mokytojo Albino Andriulionio vardu. Deja, taip ir liko neįgyvendinta, bet užsiminta, kad bus įsteigta Jo vardo literatūrinė premija. 




Apie žymių žmonių vardų įprasminimą, darbus, skirtus knygai, kalbėjo XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė. Draugija parengė spaudai Metraščio šeštąjį tomą – dovaną Lietuvos 100-jam gimtadieniui, kuriame – net du skyriai, 25 straipsniai skirti bibliotekoms, pavadintoms šviesuolių vardais. 

Daug, oi daug šnektų buvo, ir klausantis dainų, ir skanaujant „dzūkiškas bandas“, ir po pievas renkant žolynus...
Nuo Klaipėdos, Vilniaus, nuo Druskininkų ir Kauno, visi, kas buvo Atlaiduose, sveikinosi su Demeniškių sodžiaus arkliu, kas suskynė gražiausius bukietėlius ar prisirinko vaistingųjų vingiorykščių, sugrįžo tęsti darbų ir minėti nepaprastų Atlaidų tolimajame „kultūros užkampyje“, kur kaip niekur kitur rūpėjo kalba, gimtasis žodis, tarmės... 


Publikacijos autorės, Lietuvos žurnalistų sąjungos narės Dalios Poškienės nuotraukos



Deveniskes_didele.jpg





Žurnalistas Jonas Laurinavičius


Laurinavicius__des._I.jpg


,,Su minuso ženklu“

Atviras pokalbis
Gražiai pašnekėjom,
Protingai atrodėme.
Nes pašnekovas puikus:
Neištarė nė žodžio...

Charakteristika
Gero neturiu
Ką parašyti
O blogai –
Nenoriu...

Ne toks, kaip kiti
Jaunas,
Bet doras.
Matai,
Kaip esti.
Baltą varną
Visur
Gali surasti...

Operatyvumas
Kad ir stengtumeis
Tu kažin kiek
Konkurencijoj beribėje,-
Bet bobų radijas vis tiek
Aplenks valstybinį...

Gundymai
Grūda žurnalas
Satyrą į galą
Ir džiugina autorių puskapį-
Nes žmonės ima
Žurnalą skaityti
Nuo paskutinio puslapio...

Knygos
Be abejo,
Knygų leidyba
Turės mažėti,
Nes nuo tų skaitalų
Gali išprotėti...

Reklama
Apie viską pagalvota,
Kaip ištraukti
Eurą,
Rublį,
Zlotą...



Zurnalistu_irankiai_3_n_I_II.jpg


Vladimiro Beresniovo piešiniai

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)