2018 m. birželio 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Atgimę piliakalniai – išsipildžiusi žurnalisto svajonė...

www.kaunozurnalistai.lt inf.

Pilionos_piliakalnis_Didele.jpg


2017-ųjų liepos 6-ąją, 21 val. pirmąkart gyvai atliekamas Lietuvos himnas suskambo ir ant mūsų šalies piliakalnių. Valstybės dienos vakarą atgijo apie šimtas Lietuvos piliakalnių. Gal taip bus ir kitąmet, kai mūsų Valstybė švęs savo šimtmetį? Apie tokias šventes pirmieji viešai buvo prabilę žurnalistai...

Daugiau kaip prieš dešimt metų Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, mūsų valstybės istorija besidomintis Kazimieras Dobkevičius kreipėsi į LŽS Kauno apskrities skyrių palaikyti jo iniciatyvą ir pakviesti tautiečius Joninių vakarą uždegti laužus ant 300 Lietuvos piliakalnių, kur vienas nuo kito yra nutolę per penkis kilometrus. Vienas pirmųjų tokiai kolegos iniciatyvai pritarė ir kaunietis poetas Robertas Keturakis.

Kazimieras Dobkevičius LŽS Kauno apskrities skyriaus vardu kreipėsi su tuo pasiūlymu į atsakingas šalies institucijas. Deja, tuomet žurnalistas nesugebėjo įrodyti, kad tai valstybei nieko nekainuotų, nes laužus uždegtų ir juos prižiūrėtų patys tautiečiai. Tačiau buvo teigiama, kad žmonių antplūdis į piliakalnius neprisidės prie jų išsaugojimo. 

Pagaliau žurnalisto svajonė, tiesa, be laužų, išsipildė. Deja, to Kazimieras Dobkevičius jau nesulaukė. Jį Amžinybėn palydėjome 2014-aisiai...

Kitas Lietuvos žurnalisto sąjungos narys fotografas Alberto Švenčionis su savo kūrinių paroda ,,Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai“ ir toliau keliauja po šalį. 

Pasak meninių fotografijų autoriaus, Baltų šventyklos buvo kalva, medis, ugnis, todėl jos neišliko. Bet išliko piliakalniai, kuriuos supilti buvo – ne vienos kartos darbas. Tam buvo ir pretekstas. Piliakalniai taip pat žymėdavo teritoriją, nurodydavo jos centrą. Uždegu ugnį, nuo vieno piliakalnio iki kito tai buvo gerai matoma. Tai ir norėjo įrodyti a.a. Kazimieras Dobkevičius.


Alberto Švenčionio nuotrauka ,,Pilionos piliakalnis“
.

ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)