2018 m. balandžio 26 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Atgimę piliakalniai – išsipildžiusi žurnalisto svajonė...

www.kaunozurnalistai.lt inf.

Pilionos_piliakalnis_Didele.jpg


2017-ųjų liepos 6-ąją, 21 val. pirmąkart gyvai atliekamas Lietuvos himnas suskambo ir ant mūsų šalies piliakalnių. Valstybės dienos vakarą atgijo apie šimtas Lietuvos piliakalnių. Gal taip bus ir kitąmet, kai mūsų Valstybė švęs savo šimtmetį? Apie tokias šventes pirmieji viešai buvo prabilę žurnalistai...

Daugiau kaip prieš dešimt metų Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, mūsų valstybės istorija besidomintis Kazimieras Dobkevičius kreipėsi į LŽS Kauno apskrities skyrių palaikyti jo iniciatyvą ir pakviesti tautiečius Joninių vakarą uždegti laužus ant 300 Lietuvos piliakalnių, kur vienas nuo kito yra nutolę per penkis kilometrus. Vienas pirmųjų tokiai kolegos iniciatyvai pritarė ir kaunietis poetas Robertas Keturakis.

Kazimieras Dobkevičius LŽS Kauno apskrities skyriaus vardu kreipėsi su tuo pasiūlymu į atsakingas šalies institucijas. Deja, tuomet žurnalistas nesugebėjo įrodyti, kad tai valstybei nieko nekainuotų, nes laužus uždegtų ir juos prižiūrėtų patys tautiečiai. Tačiau buvo teigiama, kad žmonių antplūdis į piliakalnius neprisidės prie jų išsaugojimo. 

Pagaliau žurnalisto svajonė, tiesa, be laužų, išsipildė. Deja, to Kazimieras Dobkevičius jau nesulaukė. Jį Amžinybėn palydėjome 2014-aisiai...

Kitas Lietuvos žurnalisto sąjungos narys fotografas Alberto Švenčionis su savo kūrinių paroda ,,Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai“ ir toliau keliauja po šalį. 

Pasak meninių fotografijų autoriaus, Baltų šventyklos buvo kalva, medis, ugnis, todėl jos neišliko. Bet išliko piliakalniai, kuriuos supilti buvo – ne vienos kartos darbas. Tam buvo ir pretekstas. Piliakalniai taip pat žymėdavo teritoriją, nurodydavo jos centrą. Uždegu ugnį, nuo vieno piliakalnio iki kito tai buvo gerai matoma. Tai ir norėjo įrodyti a.a. Kazimieras Dobkevičius.


Alberto Švenčionio nuotrauka ,,Pilionos piliakalnis“
.

SKELBIMAS!

Silales_artojas__I_II.jpg

***
AMŽINYBĖS PĖDSAKAI

Prof. Vytautas Vaičiūnas - VDU habilituotas daktaras,  Kauno kunigų seminarijos dekanas yra išleidęs 8 poezijos knygas. Šv. Velykų proga - žurnalistų bičiulio eilės susimąstymui

Vaiciunas_Vytautas_I____120.jpg

TIKRAS DVASIOS NURIMIMAS

Kai sakai, kad sielą maudžia,
Tušęiai nemąstyk.
Pasikvieski tyliai maldą - 
Ir dvasia nurims išsyk.

Tos kasdienės naštos 
Sunkiai prislegia pečius,
Ir gyvenimas bekraštis
 Nepasotina jausmų.

Tos tuščiai praleistos dienos 
Taip iššluoja sielą,
Nepalieka nė sekundės
Atilsiui dvasingam susikaupt šiandieną.

Jei tavęs paklaustų:
Ko dabar blaškaisi?
Atsakyti ar pajėgtum,
Ar stovėtum kaip kaliausė?

O vidus greit prisipildo 
Beprasmybės jausmo.
Neviltis juk neišgydo 
Tikro dvasios skausmo.

Prisilietęs tik prie Kristaus,
Išgirstu Jo balsą.
Jojo žvilgsnį susitikęs,
Pamirštu ir skausmą.

KUR MELAS, KUR TIESA?

Ko vertas auksas
 Prieš draugystės grožį?
Ne viskas perkama...
Ne viskas ir parduodama...
Ir pats gyvenimas —
Be sutartinės kainos —
Jį veltui Dievas 
Mums padovanojo.

Galiu paverst gyvenimą dykyne, 
Paskendęs beprasmybės audrose;
Galiu jį vertinti kaip brangenybę,
 Kurios prarasti nevalia.

***

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)