2017-ųjų liepos 6-ąją, 21 val. pirmąkart gyvai atliekamas Lietuvos himnas suskambo ir ant mūsų šalies piliakalnių. Valstybės dienos vakarą atgijo apie šimtas Lietuvos piliakalnių. Gal taip bus ir kitąmet, kai mūsų Valstybė švęs savo šimtmetį? Apie tokias šventes pirmieji viešai buvo prabilę žurnalistai…
Daugiau kaip prieš dešimt metų Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, mūsų valstybės istorija besidomintis Kazimieras Dobkevičius kreipėsi į LŽS Kauno apskrities skyrių palaikyti jo iniciatyvą ir pakviesti tautiečius Joninių vakarą uždegti laužus ant 300 Lietuvos piliakalnių, kur vienas nuo kito yra nutolę per penkis kilometrus. Vienas pirmųjų tokiai kolegos iniciatyvai pritarė ir kaunietis poetas Robertas Keturakis.
Kazimieras Dobkevičius LŽS Kauno apskrities skyriaus vardu kreipėsi su tuo pasiūlymu į atsakingas šalies institucijas. Deja, tuomet žurnalistas nesugebėjo įrodyti, kad tai valstybei nieko nekainuotų, nes laužus uždegtų ir juos prižiūrėtų patys tautiečiai. Tačiau buvo teigiama, kad žmonių antplūdis į piliakalnius neprisidės prie jų išsaugojimo.
Pagaliau žurnalisto svajonė, tiesa, be laužų, išsipildė. Deja, to Kazimieras Dobkevičius jau nesulaukė. Jį Amžinybėn palydėjome 2014-aisiai…
Kitas Lietuvos žurnalisto sąjungos narys fotografas Alberto Švenčionis su savo kūrinių paroda ,,Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai“ ir toliau keliauja po šalį.
Pasak meninių fotografijų autoriaus, Baltų šventyklos buvo kalva, medis, ugnis, todėl jos neišliko. Bet išliko piliakalniai, kuriuos supilti buvo – ne vienos kartos darbas. Tam buvo ir pretekstas. Piliakalniai taip pat žymėdavo teritoriją, nurodydavo jos centrą. Uždegu ugnį, nuo vieno piliakalnio iki kito tai buvo gerai matoma. Tai ir norėjo įrodyti a.a. Kazimieras Dobkevičius.
Alberto Švenčionio nuotrauka ,,Pilionos piliakalnis“
.
