2018 m. liepos 23 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalistas ir istorikas Steponas Gečas. Per sportą į lietuvybės tapatybę

Dr. Steponas Gečas, LŽS ir LOA garbės narys


PLSZ_didele.jpg


Dešimtą kartą Pasaulio lietuviai susirinko į Pasaulio lietuvių sporto žaidynes (PLSŽ) žaidynės, kurios vyks Kaune, kaip ir prieš 79 metus. Pirmoji Tautinė olimpiada Kaune, skirta Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 20-mečiui, buvo surengta 1938 metais.

Lietuvių olimpinio sporto tradicijos neužgeso karų, okupacijų ir politinių kataklizmų laikotarpiu. Sportinis susibūrimai vyko ten, kur gyveno lietuviai. Keitėsi tik valstybių , miestų pavadinimai, dalyvių ir sporto šakų skaičius.

Pirmosios Pasaulio lietuvių žaidynės vyko Kanados mieste Toronte 1978 metais, antrosios - 1983 Čikagoje (JAV), trečiosios - 1988 Australijos mieste Adelaidėje. Tenai visos žaidynės buvo be tautiečių iš okupuotos Lietuvos. Tik nuo 1991 metų jos rengiamos įvairiuose Lietuvos miestuose.




PLSZ_1_II.jpg2017-ųjų birželio 30 – liepos 2 dienomis Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms pasirinktas Kaunas. Dalyvių skaičius maždaug toks kaip ir 1991-aisiais – apie 4600 žmonių. 

Jeigu pirmosiose, antrosiose ir trečiosiose PLSŽ dalyvavo tik keturių šalių atstovavai, tai šiemet tėvų ir protėvių žemėje vykstančiame Sporto forume varžytis susirinko atletai iš 25 valstybių. 

Gausiausią (258 narių) atsiuntė Jungtinė karalystė ir Jungtinės Amerikos valstijos (255). Net šešios valstybės, tarp jų Rusija, Baltarusija, Lenkija, Airija, delegavo daugiau kaip po 100 sportininkų.

Dėl naujos emigracijos bei kitų priežasčių, išsiplėtė ir dalyvaujančių tautiečių geografija. Atsirado lietuvių arba lietuviais norinčių save laikyti ir tapatinti su Lietuva ne tik už Atlanto. Po vieną ar kelis atstovus delegavo Gruzija, Ukraina, Ekvadoras, Italija. Didesnis ir sporto šakų skaičius - apie 20. Tai ne tik tradicinės lietuvių sporto šakos ir rungtys – krepšinis, futbolas, tenisas, tinklinis, bet ir golfas, šachmatai, smiginis, badmintonas ir kt.

Preliudija į sporto žaidynių šventę buvo birželio 28-ąją Pasaulio lietuvių Sporto Asociacijos (PLSA) antroji mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija Ir ateities vizija“. Ji surengta istoriniame pastate, senuosiuose Lietuvos sporto universiteto rūmuose. 

Konferencija buvo skirta PLSŽ dešimtmečiui ir artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Ta proga sveikinimus atsiuntė konferencijos Garbės pirmininkas – Prezidentas Valdas Adamkus ir PLSA prezidentas, LŽS narys Artūras Poviliūnas. Konferencijos dalyvius pasveikino ir renginyje dalyvavusi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. 




PLSZ_3_II.jpgForumas prasidėjo filmuotais vaizdais iš 1938 metų Tautinės olimpiados. Pranešimą „Pasaulio lietuvių išeivijos sporto klubai ir organizacijos ir jų svarbiausieji renginiai Lietuvos sporto enciklopedijoje“ skaitė PLSA pirmasis viceprezidentas Valentinas Aleksa ir dr. Daiva Majauskienė.

LŽS narys dr. Steponas Gečas parengė pranešimą „Lietuvių sporto žiniasklaidos akcentai 1922 -1991 m.“,  Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) prezidentas Laurynas Rokas Misevičius – „ŠALFASS“ veikla XXI amžiuje“, Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas – „Lietuvybės žadinimas vaikų sąmonėje per sportą“. 

Ypač įdomus ir turiningas pasiūlymais, pažadais buvo bendravimas diskusijose, kuriose dalyvavo buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, dabar Lietuvos Seimo narys Žygimantas Pavilonis, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, LSU rektorius dr. Aivaras Ratkevičius, Baltarusijos delegacijos vadovas Alfonsas Augulis, olimpietė Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė, JAV lietuvių atstovas Tomas Mitrulevičius ir kiti konferencijos dalyviai.

ŠALFASS prezidentas Laurynas Rokas Misevičius informavo, kad kitų metų PLSA konferencija bus rengiama arba Toronte, arba Čikagoje.

Sauliaus Strazdo ir Raimundo Kaminsko nuotraukose - vaizdai iš PLSA antrosios konferencijos LSU salėje.


PLSZ_2_didele.jpg




ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)