2018 m. birželio 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Vokiečio Siegfriedo Gronau ... sugrąžintas gyvenimas – lietuvių kalba!

Dalia POŠKIENĖ, LŽS narė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė



Kauno___gulos_karinink___ramov__kje_didele.jpg


Lietuva pasitinka savo šimtąjį gimtadienį. Gyvename dvidešimt pirmajame amžiuje. Daug kas pasikeitė nepriklausomos Lietuvos žmonių gyvenime – esame laisvi, be sienų, be priespaudos, be okupantų… Brangi laisvės kaina Lietuvos žmonėms. Tik tie, kas toil be Tėvynės, Sibiro gulaguose, pabėgėlių stovyklose, lageriuose ir kalėjimuose mena, kokias kančias teko patirti. Tačiau istorijos puslapiai ne visi atversti – dar mažai kam buvo žinoma pokario žmonių, išsigelbėjusių iš pragaro, bado, istorija. 



Sugrazintas_gycenimas._Vikiet._II.jpgJą papasakojo Siegfried Gronau knygoje “Klyksmas vaiduoklių mieste:Vilko vaikai”. Knygą – “ne tik dešimtmečio vaiko – vilko vaiko – kartu su šeima patirtų kančių ir siaubingų žudynių, bado ir Černiachovskio ginkluotų gaujų žvėriško siautimo Karaliaučiuje kronika, ne tik paauglio ir suaugusiojo gyvenimas Antrojo pasaulinio karo ir grėsmingai nykių sovietinių metų niokojamoje Lietuvoje, bet ir visa žmonijos istorijai užginta užmirštis”.

Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro išleista knyga buvo gražiai sutikta  ne tik Vilniuje. 
Kai Lietuva minėjo iš Tremties negrįžusių ar po ilgų išsiskyrimo metų tėnynėn sugrįžusių, Kaune viešėjo Vokietijoje gyvenantis Sigfridu Gronau (nuotraukoje)

Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių salėje susitikti su puikiai lietuviškai kalbančiu knygos autoriumi atvyko daug svečių. Knygą pristatė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, PLC direktorius Valdas Kubilius. 

Nepaprastą istoriją apie pažintį su S.Gronau papasakojo rašytojas Stanislovas Abromavičius. 
Su Zigfridu Gronau, kalbančiu gražia lietuvių kalba, susipažinęs 2014 m. rugsėjį Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone, kur vyko knygos “Sugrįžimas į nuskendusį slėnį” pristatymas. Tai trisdešimties kaimų, stovėjusių panemunėje ir “nuskendusių” užtvenkus Nemuną, įrengiant Kauno hidrolektrinės vandens baseiną, tada vadinamą Kauno jūra, istorija.

Pristatyme dalyvavo ir ponas S. Gronau, pasakojęs, kad knygoje aprašytose vietovėse nuo 1947 m. gyveno lietuvių šeimose. Bado ir mirties šmėkla duoneliauti vaiką atklaidino į šį kraštą, Lietuvoje jis tapo Kaziu Mačiulskiu dvidešimčiai metų ir tik 1973 m. su šeima sugrįžo į Vakarų Vokietiją, kur dabar gyvena Grossolto mieste.





Sugrazintas_gyvenimas_1_II.jpgTuomet Siegfried Gronau parodė rašytojui pluoštelį vokiečių kalba rašytų prisiminimų. S.Abromavičius (nuotraukoje), rašantis „Apie tremties vaikus, (išeistos 3 knygos), paskatino rašyti. 

Skaudi papasakota istorija apie 1945–1947 metų Karaliaučių, karo pabaigą ir užkariautojų iš rytų antplūdį į jiems svetimas žemes, neapykantą viskam, ką ten rado, žmonių kančias, badą, mirtis, žūtis, prievartavimus.

Tokį gyvenimą savo akimis matė šios knygos autorius. Rytprūsiuose, tuometinio Karaliaučiaus (Kionigsbergo) žemėse 
sovietiniai kareiviai atnešė žmonėms ne tik pažeminimą, neapykantą, bet žudė, prievartavo čia likusius badaujančius žmones. 



Išgyventi pavyko ne visiems: vaiko akyse miršta sesutės, motina, tėvas žūsta karo fronte tolimoje Rusijoje. Tačiau noras gyventi, išlikti buvo stipresnis. Ištvėrė. Išsekę, alkani, nuplyšusiais rūbais, slėpdamiesi miškuose nuo sodybos link sodybos elgetaudami būriai tokių vaikų atkeliavo į Lietuvą, Latviją. Žmonės , kiek galėdami, šelpė, duodavo pastogę. Tačiau nesiryždavo priglausti ilgesniam laikui, nes griežtai buvo uždrausta gelbėti „priešų vaikus“. Bet dorų žmonių dėka daugelis tokių vaikų gavo lietuviškus vardus, pavardes. 

Vieniems daugiau, kitiems mažiau pasisekė. Tik ilgas baimės jausmas vertė tylėti, neišduoti „savo gelbėtojų“. Kiek dar nežinomų lietuvių - vokiečių vaikų liudytų? 
Tačiau likimas ne visiems buvo toks. Tūkstančius dar 1951 m. gegužę prekiniais vagonais Vilko vaikus išgabeno iš Lietuvos. Kur nubloškė juos – Vokietijon, Rusijon, Sibiran? O kiek išžudė? Kas papasakos, kas atsakys už pražudytus gyvenimus?

Istorija apie elgetomis virtusius Rytų Prūsijos vokiečių vaikus, jų klajonės po Lietuvą Antrajam pasauliniam karui pasibaigus ir sovietams naikinant Rytprūsių gyventojus, papasakota knygoje - juodoji dėmė, nusikaltimų žmogui atskleistis, apie kurią sužinosite perskaitę. Knygos – gyvoji istorija, byloja apie lietuvių, prūsų, vokiečių sudėtingus likimus.




Sugrazintas_gyv._2_II.jpgTai paliudijo ir renginyje dalyvavaui rašytoja Jutta Noack (nuotraukoje), gyvenanti Hamburge ir dažnai viešinti Lietuvoje. Šiais metais PLC išleido J. Noack knygą „Raudonos pelytės“, kuri, kaip ir S. Gronau knyga buvo sutikta Hamburge, pristatyta vokiečių bendruomenei. 

Skaudžiai papasakota istorija apie sugrąžintą gyvenimą nebus užmiršta, tik padės atsiverti dar neprabilusius, dar kenčiančius... Knygoje – dokumentinės nuotraukos iš autoriaus archyvo mena buvusius ir esančius... 







Renginį, skirtą Gyvajai atminčiai, organizavo knygos leidėjai – Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras ir XXVII knygos mėgėjų draugija. 


Nuotraukų autorė - Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Dalia Poškienė






ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)