2020 m. gegužės 31 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Dalia Poškienė. Kančios ir tikėjimo Kryžius budi




Gedulo_diena_2_didele.jpg


Pravirko dangus, tarsi ašaromis laistė susirinkusius Žaliakalnyje, ąžuolų kalne Fryko gatvėje. Nuo aukšto kalno atsiveria reginys į Kauno geležinkelio stotį, į bėgius, kur prieš 69 metus iš čia į nežinią, į tolybes laukė savo likimo Lietuvos žmonės. Be bilietų, be nuvykimo vietos. Skausmas ir nežiniai slėgė tūkstančius vyrų, moterų, vaikų, sugrūstų į vagonus. Su baime ir nerimu budėjo ir artimieji, giminės ant šios kalvos, tikėdamiesi būti liudytojais, bene pamatys kokį brangų veidą arba perduos kokią žinutę. 

Ilgai, daugiau kaip pusę amžiaus tamsos ir tylos slėgė mūsų tautą nebylus laukimas ir tėvynės ilgesys. Sulaukėme, sulaukėme gyvųjų, sužinojome apie tuos, kurie liko amžino įšalo žemėje. 
Grįžusiųjų prisiminimai, aplankyti Sibiro platybėse amžinybėje likę tik kryžiais, byloja apie nežmoniškus nusikaltimus – žmogui, žemei, protui...



Gedulo_diena_II.jpgTik atkūrus Nepriklausomybę pasaulis sužinojo, kokią naštą teko pakelti, kokius žiaurumus iškęsti lietuvių (ir ne tik) tautoms gulaguose, karceriuose, negyvenamose Sibiro platybėse...
Čia, Fryko gatvės gale buvo pastatytas Pijaus Krušinsko medinis kryžius. Tačiau neatlaikė laiko ir vėjo, krypo,, linko... 

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus iniciatyva, jo pirmininko dr. Juozo Savicko, aktyvių žmonių dėka į atminties vietą sugrįžo Gedulo ir vilties, tikėjimo simbolis – naujas metalinis kryžius. Jo projektą sukūrė architektas-dailininkas Vaclovas Sakalauskas., kurį įgyvendinti padėjo nagingas kalvis Zenonas Baranauskas. Iš šešių metrų aukščio į čia ateinančius pasitinka Nukryžiuotasis... 

Gerų žmonių valia, Žaliakalnio seniūno Broniaus Girdausko, LPTKS Kauno skyriaus pirmininko dr. Juozo Savicko, LPTKS valdybos pirmininkės Rasos Duobaitės- Bumbulienės, Tarybos pirmininkės Vincės Vaidevutės Margevičienės suburti žmonės pasirūpino, kad naujasis atminimo ženklas Tremtiniams – ir tremčiai minėti stovėtų, budėtų, primintų, kaip ir lietuvių dainos “Tremtiniai tau dėkoja, Tėvyne...“, (ir kitos), kurias atliko LPTKS choras. 

Nesutrukdė rudeniškas lietus birželio pavakarę susirinkti į istorinę valandą. Nacionalinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas žodžiais „Mes sugrįžom iš tolimo Sibiro, / Nors pavirtę lengva dulkele. / Kad priglustume prie Tėviškės žemės, / Kad pražystume čia gėlele…‘‘ kreipėsi į Kryžiaus pašventinimo ceremoniją. Čia ant skausmo kalnelio, skambant dainoms, vėjyje plazdant vėliavoms, prie Kryžiaus suspindo žvakelių liepsna ir nugulė rasoti gėlių žiedai. 




Gedulo_diena.__3_II.jpgKryžių pašventino prof. dr. prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas, Prisiminimais iš Sibiro gulagų dalijosi Vincė Vaidevutė Margevičienė, LR Seimo narys Kazys Starkevičius. Už paramą, savanorišką pagalbą dr. Juozas Savickas dėkojo sąjungos nariams, žaliakalniečiams, projekto autoriui Vaclovui Sakalauskui, kuris yra ir Tremtinių memorialo Petrašiūnų kapinėse autorius.

Ceremonijoje padėkos žodį tarė garbingas svečias - buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, dabar - Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Diplomatas padėkojo čia susirinkusiems, pastačiusiems kryžių - ne tik kančios, bet ir tikėjimo simbolį. 

Tai, kad Lietuvos žmonės niekad neprarado vilties susigrąžinti sunkiai iškovotą laisvę, atkurti nepriklausomybę, byloja, kokia stipri tauta, koks mūsų jaunimas ir šiomis gyvosios atminties dienomis pakvietęs į „Misija Sibiras“ akciją – skaityti Tremtųjų pavardes. 

Lietuva nepamiršo savo sūnų ir dukterų, nužudytų nekaltų vaikų, nepamiršo savo žmonių, iškovojusių pergalę ir pasauliui parodžiusi savo stiprybę ir tikėjimą... 
Renginio organizatoriai tiki, kad šis takas prie Kryžiaus atves ne tik gedulo dienomis, bet ir tuos, kurie neturi savo artimųjų kapo,  o tik skaudžią gyvąją atmintį.

Publikacijos autorės, LŽS narės Dalios Poškienės nuotr.



Gedulo_diena_didele.jpg







Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)