2017-ųjų birželio 10 -11 dienomis Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su Fridriko Eberto fondu Klaipėdoje rengia praktinį seminarą ,,Profesiniai žurnalistikos standartai, propagandos ir informaciniai karai“. Uostamiestyje, tikriausiai, seminarui skirta salė bus pilna žiniasklaidos atstovų, nes tema – aktuali, o pranešėjai – profesionalūs žurnalistai.
Apskritai, kuo toliau, tuo mažiau kolegų ateina į jiems skirtus renginius, o ką jau bekalbėti, kad žiniasklaidos atstovų sulauktų, pavyzdžiui, bibliotekos. Vilnietis LŽS ir NŽKA narys, dr. Vinco Kudirkos premijos laureatas Povilas Sigitas Krivickas specialiai mūsų svetainei atsiuntė savo pastabas iš Klaipėdos I.Simonaitytės bibliotekos – puikaus uostamiesčio kultūros židinio. Beje, tenai šiltai buvo sutiktas ne tik P.S.Krivickas, bet ir jo poezijos knygele ,,Trys įžambinės“ (apie ją – mūsų svetainės tituliniame puslapyje).
Povilas Sigitas Krivickas
Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis (nuotraukoje) prieš mano kūrybos vakarą toje kultūros įstaigoje pasiguodė, kad mažai kas iš žiniasklaidos atstovų susidomėjo originalia naujove. Ją pamatyti galima Periodikos skaitykloje. Tai visą didelę galinę skaityklos sieną užimantis pano „Vietinė spauda Klaipėdos krašte“. Su juo paslaugiai supažindina tiek pats bibliotekos direktorius, tiek periodikos skaityklos vedėja Vilma Plauškienė. Vaizdingai parodyti Klaipėdos krašte nuo XIX a. pradžios vokiečių ir lietuvių kalbomis leisti laikraščiai, primenama sovietmečio periodika, rodomi elektroninių žinių portalų dar nesužlugdyti dabartiniai popierinės žiniasklaidos leidiniai. Įspūdingame periodikos skaityklos meniniame akcente greta praeities žiniasklaidos antraščių, faksimilių matome ir pačius kūrėjus.
Pavyzdžiui, keletas pavardžių iš penkių panoraminio stendo skilčių. Pirmasis – Johanas Ferdinandas Kelkis (1801–1887) – mokytojas poetas, vienas iš lietuvių periodinės spaudos pradininkų. 1832–1867 m. redagavo periodinį leidinį „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonų“, 1875–1877 m. – laikraštį „Pasiuntinybės laiškelis“, 1851–1871 m. bendradarbiavo „Keleivyje“.
Iš antrosios skilties: Juozas Pronskus (1893–1984) – prozininkas, vertėjas, žurnalistas. Jis dirbo vaistinėse, laikraščių redakcijose. Nuo 1920 m. bendradarbiavo dienraščiuose „Lietuva“, „Lietuvos žinios“ ir kituose leidiniuose. Buvo pastebėtas Vaižganto ir pakviestas dirbti į „Lietuvos aido“ redakciją Kaune. Vienas iš Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų.
Trečioji skiltis pradedama Adomo Brako (1886–1952) portretu. Dailininkas, publicistas, pedagogas A. Brakas laikomas vienu pirmųjų XX a. lietuviškosios spaudos iliustratorių. Jo sumanymu, 1932 m. pradėtas leisti šio krašto problemoms skirtas žurnalas „Mažoji Lietuva“. Mirė Sibiro tremtyje apakęs ir netekęs sveikatos.
Ketvirtoje skiltyje – dabartinės vyresniosios kartos klaipėdiečiams gerai prisimenamas dramaturgas ir žurnalistas Juozas Chlivickas (1919–2004). Po Antrojo pasaulinio karo, kuriame dalyvavo kaip kareivis, Juozas Chlivickas atvyko į Klaipėdą, dirbo laikraščio „Raudonasis švyturys“ redaktoriumi.
Paskutinė, penktoji skiltis skirta neseniai išėjusiems Amžinybėn kolegoms Vladui Jonui Gurnevičiui-Ramaškoniui (1923–2002), Pranui Martinkui (1926–2007) ir Albinui Endriui Stubrai (1929–2007). A. Stubros antrasis vardas – Endrius, kaip buvo rašoma Mažojoje Lietuvoje, rodo jį esant tikrą lietuvininką. Baigęs Klaipėdos mokytojų institutą, dirbo įvairiose uostamiesčio švietimo įstaigose, kol savo pašaukimą atrado kaipo fotografas. Nuo 1966 iki 1999 metų dirbo laikraščio „Tarybinė Klaipėda“ (vėliau – „Klaipėda“) reporteriu ir fotokorespondentu.
Pano idėjos autorius ir sumanytojas – I. Simonaitytės bibliotekos direktorius, rašytojas Juozas Šikšnelis. Įgyvendinti idėją jam padėjo dailininkas Romas Klimavičius ir dizaineris Tomas Rutkauskas. Šis pano – tai gražus paminklas Mažosios Lietuvos periodinei spaudai.
Tiesa, pirmasis periodinis leidinys dabartinėje Lietuvos teritorijoje pasirodė ne lietuvių, bet lenkų kalba – laikraštis „Kurjer Litewski“ Vilniuje išėjo 1760 m.. Po daugelio metų (1823 m.) pradėjo eiti ir pirmasis lietuviškas periodinis leidinys „Nusidavimai Dievo karalystėje“. Jis buvo leidžiamas Mažojoje Lietuvoje gotiškais rašmenimis. Ir tik 1849 m. Klaipėdoje pasirodė pirmasis lietuvių savaitraštis „Lietuvininkų Prietelis“.
Ievos Simonaitytės bibliotekos interneto svetainėje teisingai pastebima, jog pano „Vietinė spauda Klaipėdos krašte“ perkelia į tuos istorinius laikotarpius, kai spauda įsiliejo į tenykščius visuomenės gyvenimus ir lydi iki šių dienų. Todėl tiktų savo studijas nuo čia pradėti ir Klaipėdos universiteto žurnalistikos specialybės studentams.
Povilo Sigito Krivicko nuotraukose:
(Viršutinėje) Sendas ,,Žymiausi Vakarų Lietuvos spaudos praeities darbininkai”
(vidurinėje) Mažosios Lietuvos periodikos leidėjo J. F. Kelkio atminimui
(Apatinėje) Stendas -„Vietinė spauda Klaipėdos krašte“
