Daugelis savaitraščio „Alio, Raseiniai“ skaitytojų žino, o nežinantiems pranešu – prieš pusantrų metų Kaune pradėjau leisti laikraštį „Savaitraštis Kaunui“. Todėl visai suprantama, kad naujo laikraščio pasirodymas antrajame pagal dydį Lietuvos mieste patraukė vietinių politikų ir kartu kai kurių institucijų dėmesį. Nuo įmonės įsteigimo praėjus vos porai mėnesių ir maketuojant pirmąjį „Savaitraščio Kaunui“ numerį, prasidėjo kontroliuojančių institucijų vizitai, per kuriuos domėtasi redakcijos Kaune patalpomis, mano asmeninėmis išlaidomis ir turtu, taip pat įmonės „Alio, Raseiniai“ penkerių metų veiklos dokumentais.
Tyrėjai kruopščiai ir sąžiningai atliko savo darbą – už „Alio Raseinių“ penkerių metų buhalterijoje neatitikimus įmonei į valstybės biudžetą teko sumokėti 7 854,55 euro. Žala valstybei atlyginta. Tie, kurie yra susidūrę su panašiu procesu, į tokia suma įvertintus neatitikimus žiūri visai natūraliai.
Tik perskaitęs „Kauno dieną“ sužinojau, kad mano, kaip fizinio asmens, praturtėjimo tyrimas yra baigtas ir artimiausiu metu bus perduotas teismui.*
Pagal LR įstatymus neteisėtai praturtėjusiu asmuo laikomas tada, kai turtas viršija pajamas 65 tūkst. litų. Konkrečiu mano atveju, per penkerių metų laikotarpį esu įtariamas lengvu praturtėjimu, nes įsigijau 88 tūkst. litų daugiau turto, nei galėjau įsigyti gaudamas algą. Pateikiu pagrindinius bylos duomenis, kuriuos turėjau pagrįsti:
1. Pirkau „Audi A8“ už 12 000 litų.
2. Pirkau „Audi A6“ už 6 500 litų.
3. Pirkau „VW Golf“ už 1 000 litų.
4. Sumokėjau 10 000 litų įnašus žemėtvarkai už nuomojamos žemės išpirkimą.
5. Minėtu laikotarpiu į asmeninę sąskaitą įnešiau ~48 000 litų.
Iš kur gavau šias lėšas, tyrėjams pagrindžiau, tą patį padarysiu teisme, kuris ir nuspręs, ar esu praturtėjęs, ar ne. Niekam ši informacija nebūtų įdomi, jei ne mano veiklos pobūdis Kaune ir Raseiniuose. Kaune tai domina tiesioginius konkurentus, tačiau Raseiniuose situacija kur kas įdomesnė.
Pastaruosius mėnesius Raseinių krašto žmonės aiškiai jaučia savaitraščio „Alio, Raseiniai“ ir kelių asmenų, kurie visus rajone tampo už virvučių, priešpriešą. Ši priešprieša, tiksliau – jos priežastys, tapo kalbų objektu. Minimi asmenys vadovaujasi principu „kas pirmesnis – tas gudresnis“, todėl apie konfliktą ir būtinumą jį sukelti bei dirbtinai eskaluoti jie pradėjo kalbėti 2016 m. gruodį. Pasinaudodami savo įtaka, sudarė koalicinį susitarimą, kuriuo nuspręsta sužlugdyti „Alio Raseinius“, pasitelkiant visus įmanomus resursus. Ši suinteresuotų asmenų veikla įgauna pagreitį ir stebina išradingumu. Tai kartais išmuša iš vėžių net tris dešimtmečius patirties žurnalistikoje turintį specialistą, tačiau manęs jokie jų veiksmai nestebina.
Aš nesu nusistatęs prieš šiuos asmenis. Kol jie neturi valdžios, būna faini ir draugiški. Tačiau dabar jie valdantieji, o mano darbas laikraštyje yra valdžios pasikartojančių piktybinių, žalingų rajonui (ir gyventojams!) veiksmų stebėjimas ir viešinimas. Tokią mano poziciją valdžia aiškina primityviai: laikraštis negauna iš mūsų pinigų, todėl mus, politikus, puola. Tačiau situacija kitokia: „Alio, Raseiniai“ iš politikų kontroliuojamų sričių gaudavo nuo 10 tūkst. iki 34 tūkst. eurų per metus, o tai sudarė iki 15 procentų visų laikraščio gaunamų pajamų. Visos kitos įplaukos gaunamos iš rajono visuomenės: laikraštis parduodamas, prenumeruojamas, jame reklamuojamasi.
Iš Savivaldybės ir jos valdomų įmonių gautos 15 procentų laikraščio apyvartos sudarančios pajamos, be abejo, buvo svarbios, tačiau tai buvo tradiciniai mainai – už jas „Alio, Raseiniai“ viešino Savivaldybės, jos įmonių ir politikų veiklą. Tik, reikia pasakyti, savaitraštis niekada neprarasdavo savo idėjinės paskirties – vertinti ir kritikuoti.
Tarybos nariui Valdemarui Jacikui atsiprašius Kenstavičiaus, o šiam atleidus, susilipdė nauja valdžia. Netiesiogiai „Alio Raseiniams“ buvo leista susiprasti: būk savas tarp savų – bus gerai, jei ne – prarasi draugus. Paaiškinsiu iš redaktoriaus pozicijos: laikraštis gaus iki 15 procentų apyvartos, mainais turės rajono gyventojams (iš jų laikraštis gauna likusius 85 procentus pajamų) į galvas kišti šūdą, nematyti, kaip politikai išsilaiko iš Savivaldybės vykdomų pirkimų, naudojasi jais asmeniškai, ir tai, kas vyksta negerai, paversti į gera. Tai neatitiko mano pažiūrų, todėl pasirinkimas buvo lengvas.
Ilgai nelaukusi valdžia ėmėsi kovoti su laikraščiu, prasidėjo mums jau pažįstama iš ankstesnių Remigijaus Ačo laikų taikyta ekonominė blokada. Šiek tiek nustebino profesionalaus „Alio Raseinių“ žurnalisto nuviliojimas dirbti Savivaldybės viešųjų ryšių atstovu. Valdžia greitai įvertino jo sugebėjimus, pvz., Ariogalos kultūros centre atliktų statybos ir remonto darbų aprašymą. „Išminusavo“ nepatogų žurnalistą ir pavertė jį iš biudžeto išlaikomu žmogumi, kuris nesidomi ir jau negali domėtis tuo, kuo – jų manymu – nereikia.
Tuo pat metu vien iš Savivaldybės biudžeto skirtas 61 tūkst. eurų judėjimo RASAI ir darbiečių laikraščiams, dar už papildomus pinigus, kurių suma nėra žinoma, spausdinama Savivaldybės įmonių informacija. Darbiečių laikraštis dalijamas nemokamai, kitas turi 600 prenumeratorių, likusį tiražą – apie 4 400 vnt. – R.Ačui „paprašius“ platina seniūnijos. Nors Savivaldybės paaiškinime rašoma, kad seniūnai patys prašė ir pasisiūlė kiekvieną penktadienį išnešioti laikraštį gyventojams. Tai reiškia, kad ne tik biudžeto pinigai pumpuojami partiniams laikraščiams, bet ir administraciniai resursai.
Mano asmenine nuomone, apie kitiems leidiniams skiriamas biudžeto lėšas „Alio, Raseiniai“ neturėtų rašyti, nes tai pasitarnauja dabartinių veikėjų šmeižto kampanijai, kurios pagrindinis tikslas – sudaryti įspūdį, kad „Alio, Raseiniai“ kritikuoja politikus tik dėl to, kad negauna biudžetinių užsakymų, tokiu būdu mažina kritinių tekstų turinių reikšmę. Tačiau, pakalbėjus su kolegomis redakcijoje, man jų tuo įtikinti nepavyko.
* 2017 m. birželio 2 d. Paulius Sendrauskas gavo raštą iš Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus Dėl nutarties. Jame prokuroras Ričardas Bendikas priėmė nutarimą „1. Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 05-2-00236-16, pradėtą pagal LR BK 189-1 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.“
ŠIOS PAULIAUS SENDRAUSKO PUBLIKACIJOS TĘSINYS MŪSŲ SVETAINĖS ,,KOMENTARUOSE”
Ričardo Šaknio nuotraukoje: Publikacijos autorius, savaitraščio ,,Alio, Raseiniai” redaktorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Paulius Sendrauskas prieš penkerius metus, kai jam buvo įteiktas Kauno apskrities įsteigtas ,,Gintarinis parkeris” už pasiektus kūrybinius laimėjimus
