2019 m. vasario 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Tokia buvo Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Kaune

Dalia POŠKIENĖ, XXVII knygų bičiulių draugijos pirmininkė

Knygos_svente_2_didele.jpg

Ilgą ir nelengvą kelią per okupacijas, tremtis nuėjo lietuvių tauta. Paminklai, kryžiai žymi netekčių vietas. Parašyta ne viena knyga, ne vienas tomas prisiminimų, daugybė dokumentų saugojami muziejuose, archyvuose, bibliotekose, kolekciniuose rinkiniuose. XXVII knygos mėgėjų draugija - išskirtinė bibliofilinė organizacija, jau dvidešimt trečią kartą pakvietė knygius, kūrybinių sąjungų žmones į tarptautinę knygos šventę „Laikas gyvena knygose“, skirtą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.




Pilnutėlė Kauno įgulos karininkų ramovės salė svečių iš visos Lietuvos, iš Mažosios Lietuvos klausėsi prasmingų brolio Sauliaus Pauliaus Bytauto palaiminimo žodžių, kuriuos skyrė Motinoms, knygnešių ainiams, knygos kūrėjams ir puoselėtojams. 
Spaudos draudimo laikotarpįo iškilių žmonių kūrybą, atkurtosios nepriklausomos Lietuvos poetų eiles skaitė aktoriai Olita Dautartaitė ir Petras Venslovas.




Knygos_svente_34_II.jpg

Žodžiai knygai, Lietuvai byloja apie raštijos pradžią, kai prieš 500 metų Reformacijos dvasia nušvito daugelį amžių tautinę priespaudą kentusioje Prūsijoje. Martyno Mažvydo šviesa iš Mažosios Lietuvos šviečia iki dabar. Šiais metais minime pirmosios lietuviškos knygos 470 metų sukaktį. Išleistas unikalus faksimilinis „Katekizmo“ leidinys. Kokia šviesa nušvietė knygos kelią, kai 1544 m. paskutinis Vokiečių ordino didysis magistras, pirmasis Prūsijos kunigaikštis Gediminaitis Albrechtas Brandenburgietis įkūrė Karaliaučiaus Albertinos universitetą. Jo pakviesti iš LDK į Karaliaučių atvyko Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapalionis bei kiti, vėliau tapę mažosios Lietuvos kultūros šviesuliais. O mūsų raštijos pradininkų-Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio „Katekizmas“, „Metai“ - mūsų pradžiamoksliai. 



Neįkainojami lobiai atėjo iš to dabar mums „svetimo“ krašto , kur stiprybės sėmėsi iš Prūsų lietuvių šviesuolių spaustuvininkų ir bebaimių knygnešių gyvenimo ir veiklos lietuviškų draugijų Tilžėje, Ragainėje. Lazdynuose. Stalupėnuose ir kitų Karaliaučiaus krašto lietuviai. 

Lietuviškos knygos kelias nelengvas ir dabarties laikais, kai jau į buvusį lopšį, stengiantis išsaugoti lietuvybę, mokyti protėvių kalbos ir papročių vyksta savotiški „knygnešiai“, gabendami vadovėlius, knygas, telkdami bendruomeninei veiklai mokytojai. Apie tai savo pranešime kalbėjo Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas Sigitas Šamborskis. Temą apie Raštijos pradžią Lietuvoje tęsė bibliofilas, vienas iš XXVII knygos mėgėjų draugijos atkūrimo iniciatorių Vidmantas Staniulis. Įdomų straipsnį pateikė Punsko „Aušros“ leidyklos vadovas Sigitas Birgelis.



Knygos_svente_3_II.jpgArtėjančiam Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui Draugija parengė šeštąjį metraščio tomą. Knygą ketinta išleisti iki Šventės, tačiau, negavus finansavimo iš valstybės institucijų, rėmėjų, knygos redkolegija, sutelkusi pajėgas, leidinį pilnai parengė spaudai. Jį pristatė virtualiai. Metraščio redaktorius Laimonas Inis apžvelgė šio bibliofilinio leidinio struktūrą, autorius, pagrindines temas. Daugiau kaip 50 autorių – akademikas, profesoriai, mokslų daktarai, kolekcininkai, muziejininkai, bibliotekų vadovai, kraštotyrininkai aktualiomis (daugelis medžiagos skelbiama pirmą kartą) knygų, spaudos, bibliotekų istorijos temomis pateikia unikalią medžiagą dešimtyje skyrių. 

Išskirtinas skyrius „Jie kūrė Nepriklausomą Lietuvą“, skirtas keturiems iš dvidešimties Vasario 16 akto signatarams – Draugijos nariams – Kaziui Bizauskui, Jurgiui Šauliui, Mykolui Biržiškai. Metraščio pristatyme dalyvavo straipsnių autoriai: Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos atstovai, iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos – Alvydas Surblys, Draugijos nariai – Kęstutis Subačius, Gediminas Zemlickas, Perpetua Dumšienė, Henrikas Kebeikis, Vladimiras Beresniovas, kolekcininkai Ričardas Vainora, Romas Dobrovolskas, muziejininkė Jūratė Jagminienė. (ir kt.), Jie mielai pasidalijo mintimis apie savo darbus. Leidinys iliustruotas archyvine, rankraštine medžiaga.




Knygos_svente_2_II.jpgĖjome, einame kultūros, istorijos keliu ir tikime, kad knygos šventoves lankantys susidomėję ir su meile atvers šeštąjį tomą, kurį Draugijos nariai tiki, sulaukę paramos, išleis ir padovanos bibliotekoms, muziejams. 

Minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir kultūros dieną, kitas šių – 2017 metų minėtinas datas, nepamiršome ir akcijos „Lietuva skaito. Čia – skaitymų erdvė- prisijunk!“, į kurią savo narius pakvietė LRS Kauno skyrius.

Malonu, kad šiais metais drauge į prasmingą šventę įsijungė ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus nariai, Nacionalinės trečiojo amžiaus universiteto Kauno apskrities nariai. Jų indėlį į miesto kultūrinį gyvenimą apžvelgė ir apie Sibiro tremtyje, kalėjimuose išsaugotą tikėjimą Laisve, tikėjimą lietuviško žodžio - stipriausio ginklo galią kalbėjo LPKTS tarybos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Ramovės viršininkas mjr. Donatas Mazurkevičius. 
Šventinį koncertą, skirtą Tautinio kostiumo metams, dovanojo Kauno ansamblis „Pinija“, vadovaujamas Teofilės Vozbutienės. 

Šventės organizatoriai XXVII knygos mėgėjų draugija, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras dėkoja geros valios žmonėms, geradariams J.Gulbinienės IĮ, Kauno Europos informacijos centrui „Europe direct“, visų dvidešimt trijų švenčių vedėjui aktoriui Petrui Venslovui, Kauno įgulos karininkų ramovei, Metraščio šeštojo tomo autoriams, padėjusiems surengti tradicinę Knygos šventę.


Juozo Rimkaus nuotraukos


Knygos_svente_1_didele.jpg



Kaip išgyventi Lietuvoje?
Gyvojo klasiko Juozo Erlicko

VADOVĖLIS

(iš ,,Lietuvos ryto“)

Erlickas_poetas_I_II.jpg


*Bendraukim
Pasidalinau su žmonėmis savo skausmu... Apsiniaukė veidai. Džiaugsmu pasidalinau... Visai surūgo.

*Amžinas ilgesys
Eidamas gatve su žmona aš visados dairaus į kitas.
Bet eidamas su kita irgi dairaus, bene pamatysiu žmoną.

*Švietimo spragos
Tyrinėjant palaikus galima tiksliai nustatyti lytį, amžių ir svorį. Man tai svarbu, nes daugelis moterų slepia amžių ir svorį. Daugėja ir slepiančių lytį. Vadinas, norėdamas tai sužinoti privalau žmogų užmušti. Kodėl niekas anksčiau man to nepasakè? 

*Pozityvus
-Tu domėkis kitais žmonėmis, - aiškina kaimynas. -Džiaukis tuom, kas yra.
-Yra bėdų? - dominuos.
- Kur nebus... - ima pasakot. Klausaus ir džiaugiuos.

*Demokratinis
Manau, kad lietuviai, geriantys alų, turi teisę prisijungt prie Vokietijos, o geriantys vyną - prie Ispanijos.
O jei degtinės mėgėjai panorės jungtis prie Rusijos?
Su šitais reikia sėst prie stalo ir ilgai kalbėtis geriant alų ir vyną.

*Mažos gudrybės
Žinovai teigia: jei krenti nuo stogo - visas gyvenimas spėja pralėkt prieš akis.
Man tiek nereik.
0 jei noriu prisiminti, kas vakar buvo, - krentu nuo taburetés.

*Gražios permainos
Ledynams ištirpus, vandenynams išsiliejus daugelis valstybių išnyks iš pasaulio žemėlapio.
Tai rusams bus juoko, kai išnyks Jungtinės Valstijos.
0 kai Lietuvą užlies, tai jau mes pasijuoksim iš rusų, kad šie nieko nebegali mums padaryt.

*Išmanusis patriotizmas
Galėčiau ir as Lietuvą garsint... Bet ar laikas?
Tegu sau tyliai kiūto prie Baltijos. Geriau, kad niekas nežinotų, kur ana yr.


KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)