Šiandien į Amžinojo poilsio vietą Kairėnų kapinėse Vilniuje buvo palydėtas žurnalistas, filosofas, pedagogas Feliksas Stanislovas Mačianskas.
Velionis F.Mačianskas gimė 1935 m. liepos 28 dieną Budraičių kaime, Raseinių apskrityje. 1954 metais baigė Betygalos vidurinę mokyklą. 1958 metais baigė Vilniaus pedagoginį institutą, kur gavo lietuvių kalbos ir literatūros specialybės diplomą.
Daug metų – 1959-1962 ir 1964-1969 F.Mačianskas buvo Lietuvos televizijos ir radijo komiteto vyriausiasis redaktorius, o nuo 1969-ųjų iki 1982-ųjų Komiteto pirmininko pavaduotojas televizijai.
Nuo 1970 metų dr. F.Mačianskas dėstė Vilniaus universitete. Jis 1990 metais Vilniuje įkūrė pirmąjį Lietuvoje privatų Humanitarų licėjų, kuriame dėstė žurnalistikos kursą.
1991 metais jis buvo laikraščio „Lietuvos darbininkas” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, o 1992-1993 metais – žurnalo „Lietuvos ūkis” skyriaus redaktorius. Nuo 1993 metų savaitraščio „Savininkas” skyriaus vedėjas, UAB „Aljansas” mokslinis konsultantas.
Feliksas Mačianskas parašė ir išleido apybraižų knygas „Mintys įgauna sparnus” (1961), „Nerimstančios širdys” (1962), Žmogus be epitetų (2000), „Akys nemeluos” (2002), humoro knygą ” Ar duoti durniui kelią?” (2005). Sukūrė scenarijus televizijos muzikiniams bei dokumentiniams filmams „Bernužėli, nesvoliok”, „Ar tiki”, „Duktė viena namie liko” ir kt.
Kolega F.Mačianskas buvo aktyvus Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubo ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys.
1976 metais buvo apdovanotas žurnalis
tine Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premija. 1985 metais buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio žurnalisto garbės vardas
Tegul būna lengva Tau, kolega, Lietuvos žemelė. Ilsėkis ramybėje…
