Gegužės 7-ąją, (sekmadienį) 15.00 val. ,,Lietuvos ryto“ televizija parodys antrąjį premjerinį filmą ,,Olimpinis ledlaužis Nr.13“ apie Šarūną Marčiulionį. Pirmąjį ,,Daina – gyvenimo metafora“, žiūrovai galėjo įvertinti balandžio 30-ąją. Pastarasis – buvo anonsuotas balandžio 23-iosios programoje, tačiau nebuvo parodytas, nes to paprašė pats filmo herojus Š.Marčiulionis. Su tokiu buvusio garsaus krepšininko pageidavimu nesutiko UAB ,,Lietuvos rytas“ vadovas Gedvydas Vainauskas ir žiūrovai pamatys visas keturias dalis, kurių kiekvienos trukmė – 45 min. Taip ir liko neaišku, ko įsižeidė Šarūnas Marčiulionis, jeigu ,,nuosprendį“ priėmė dar nematęs, kaip jis pats teigė, kauniečių sukurto filmo.
Leidinio „Savaitraštis Kaunui“ žurnalistė Aistė Mikalauskaitė kalbėjosi su filmo režisieriumi Kęstučiu Bražiūnu.
– Kodėl buvo pasirinka Š.Marčiulionio asmenybė?
– Asmenybę pasirinko Vidas Mačiulis. Jis turi labai daug filmuotos medžiagos apie šį sportininką, nusimano apie jo pasiekimus, yra susipažinęs su S.Marčiulionio karjera. Aš sutikau su idėja. Pats 20 m. dirbau Kauno „Žalgirio“ klube, tad krepšinio tema man nėra svetima. Tokį darbą dirbti tiek laiko būtų neįmanoma, jei nemėgčiau šios sporto šakos.
Apie S.Marčiulionį kurti filmą buvo įdomu. Jis – vienas žymiausių savo kartos, Arvydo Sabonio laikų, krepšininkų. O mane visada domino talentingi žmonės. Turėjau galimybę daugiau sužinoti apie tai, kaip tas talentas formavosi, kas darė jam įtaką, koks buvo jo kelias.
– Galbūt galite išskirti įdomiausią dalyką, kurį sužinojote apie Š.Marčiulionį kurdamas filmą?
– Daugybę faktų. Sužinojau visą faktų grandinę, kuri lėmė jo virsmą žymiu krepšininku. Man asmeniškai įstrigo viena filmo siužetinių linijų, kad Š.Marčiulionui buvo sunku kilti karjeros laiptais. Jo kelias į krepšinį nebuvo rožėmis klotas, jame netrūko kliūčių, karjeroje buvo apstu įvairiausių sunkumų.
– Kaip buvo kuriamas filmas?
– Jis pagrįstas žmonių pasakojimais. V.Mačiulis rengė daug interviu su žmonėmis, kurie vienaip ar kitaip, vienu ar kitu jo gyvenimo laikotarpiu buvo susiję su Š.Marčiulionu. Pašnekovai pasakoja tam tikras detales, epizodus, kurie ne tik liudija jo kaip sportininko pasiekimus, bet ir daug pasako apie jį kaip apie žmogų, asmenybę.
Aš dirbau režisieriumi, visus gabalėlius dėliojau tarsi dėlionę. Bandžiau iš visų V.Mačiulio interviu, archyvinių kadrų sudėlioti vientisą paveikslą, atspindintį Š.Marčiulionį kaip žmogų, sportininką, tėvą, vyrą – visomis plotmėmis.
– Vienas filmo akcentų – noras pabrėžti žmogaus savybes, tarpusavio santykius, ne sportinius pasiekimus. Kodėl?
– Manau, kad Š.Marčiulionio sportinė karjera yra žinoma. Apie ją apstu faktų kituose šaltiniuose, tikrai nemažai prirašyta – tą informaciją žino daugelis. Filme nėra pasakojama, kiek taškų kuriose rungtynėse sportininkas pelnė. Dėmesys telkiamas į asmenybę, Š.Marčiulionio pastangas pasiekti sportines aukštumas, tekusias nugalėti kliūtis. Filme net jo a. a. motina prisimena, koks jis buvo, papasakoja apie jo vaikystėje patirtas traumas, kurios galėjo visiškai užkirsti kelią krepšininko karjerai. Tačiau būtent tos traumos dar labiau pastūmėjo jį į krepšinį, skatino stengtis. Yra knyga „Kaip grūdinosi plienas“, taigi juokais sakome, kad filme pasakojama apie tai, kaip grūdinosi Marčiulionis. Ir galiausiai – kaip jis atsidėkojo padėjusiems žmonėms, tarsi atidavė skolą pačiam krepšiniui, jam atsidėkojo. Š.Marčiulionis padėjo kitiems krepšininkams, tapo jų rėmėju, įkūrė krepšinio mokyklą, prisidėjo prie Lietuvos krepšinio lygos įkūrimo. Norime parodyti, kad tai nutiko tikrai neatsitiktinai – ko jis negalėjo gauti pats asmeniškai, dabar nori suteikti galimybių kitiems.
– Pats Š.Marčiulionis norėjo, kad filmas nebūtų rodomas, nes nebuvo derintas su juo pačiu…
– Šios temos nenoriu liesti. Aš esu tik antras žmogus po Vido Mačiulio. Nežinau detalių. Pats viską perskaičiau internete. Buvau nustebęs, tačiau tai tik mano asmeninė nuomonė.
– Kaip manote, ar tokių filmų trūksta šiuolaikinėje televizijoje?
– Negaliu pasakyti, kad trūksta. Biografiniai kūriniai sunkiai atranda vietą televizijoje, bet yra labai reikalingi – auga jaunoji karta, kuri modeliuoja save, nori kažkuo tapti, siekia savo tikslų. Gal filmas inspiruos jaunus žmones tapti naujaisiais marčiulioniais? Negali žinoti. Bet kokia biografija – rašytojo, politiko ar sporto žvaigždės – kam nors gali tapti įkvėpimo šaltiniu. Galima daug ko pasimokyti iš to, kaip herojai elgėsi vienu ar kitu atveju, kaip reagavo į tam tikras situacijas, kokius sprendimus priėmė, kaip epocha formuoja žmogų. Man pačiam tai yra labai įdomu. Manau, tai reikalinga ir žymiai įdomiau už romanus arba muilo operas.
– Galbūt yra asmenybių, apie kurias norėtume sukurti filmą?
– Žinoma, yra. Tokių žmonių net yra aplinkui. Labai norėčiau sukurti filmą apie režisierius Joną Vaitkų, Eimuntą Nekrošių. Pats esu labai seniai baigęs muzikos akademiją, teatro režisūrą, todėl šie žmonės man be galo įdomūs.
,,Lietuvos ryto” TV gegužės 7-ąją (15.00 val.) transliuos filmą „Šarūnas Marčiulionis. Olimpinis ledlaužis Nr. 13“; gegužės 14-ąją – ,,Ne toks kaip kiti“ ir gegužės 21-ąją – .. LKL. Krepšinis Lietuvoje vėl!“ Tai filmas apie kaunietį krepšininką, kurio nepakvietė „Žalgiris“, bet žvaigžde jis tapo Vilniuje. Tai filmas ne apie sportinius rezultatus, o apie žmonių santykius.
Nuotraukoje iš asmeninio albumo: TV laidos ,,Krepšinio pasaulyje” ir televizijos filmų režizierius Kęstutis Bražiūnas
