2017 m. birželio 27 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

LRT televizija. Jaunų ukrainiečių filme – unikali medžiaga, užfiksuota per Krymo aneksiją

Birutė VYHŠNIAUSKAITĖ, www.lrt.lt


Kliastkinas_didele.jpg

Kaip atsitiko, kad Ukraina, turėdama ir armiją, ir karinio jūrų laivyno padalinius Kryme, jį prarado? Į šį klausimą bando atsakyti jaunas ukrainiečių režisierius Konstantinas Kliatskinas, kartu su kolegomis sukūręs filmą „Krymas. Įvykių kronikos“. Jame naudojama unikali Ukrainos karių Kryme mėgėjiškai filmuota medžiaga, taip pat kadrai, kuriuos nufilmavo susivienijimo „Babilonas 13“ operatoriai ir kurią pavyko išsaugoti, nepaisant jų suėmimo. Šį filmą pirmadienio vakarą pamatė  LRT  televizijos žiūrovai. 

„Filmuoti ir fiksuoti, kas darosi Ukrainoje, su draugais pradėjome Kijeve 2013 m., kai Michailo aikštėje buvo sumušti studentai. Tada buvo susirinkę labai daug jaunų žmonių, kurie savo kameromis fiksavo įvykius. Kartu su tais bendraminčiais sukūrėme dokumentinio kino susivienijimą „Babilonas 13“, kuris savanoriškais pagrindais svarbius įvykius fiksuoja iki šiol“, – LRT.lt pasakojo K. Kliatskinas.

Būtent jam kilo mintis užfiksuoti ir tai, kaip buvo aneksuotas Krymas, kaip elgėsi ten tarnavę Ukrainos kariškiai ir kaip šiame pusiasalyje žmonių gyvenimas klostosi po Rusijos okupacijos.

Operatorius Kryme buvo suėmę rusai

„Babilono 13“ operatoriams pavyko 2015 m., prasidėjus Krymo aneksijai, užfiksuoti tai, kas darėsi per Rusijos suorganizuotą referendumą, kurio metu neva tai pusiasalio gyventojai išreiškė valią, kad įsigaliotų Rusijos valdžia.

Už tai du susivienijimo operatoriai buvo priversti kelias savaites praleisti belangėje, kur juos rusai tardė. Tačiau vaikinus pavyko išvaduoti, o jų nufilmuota medžiaga stebuklingu būdu išliko.

Jos pagrindu K. Kliatskinas ir pradėjo kurti filmą apie Krymo aneksiją. Be to, unikalios informacijos ir paliudijimų jis gavo iš vienos savanorės, kuri aneksijos metu padėjo Kryme buvusiems Ukrainos kariškiams.

„Taip mes pradėjome kurti filmą apie tuos, kurie neišdavė tėvynės, liko ištikimi savo priesaikai ir tęsė kovą prieš okupantus, o po aneksijos sugebėjo sugrįžti tarnauti Ukrainai“, – apie savo filmo idėją kalbėjo K. Kliastskinas.

Kodėl ukrainiečiai nesipriešino aneksijai? 

Iš Krymo sugrįžę ukrainiečiai kariai ir kariškiai K. Kliatskinui atidavė savo filmuotą medžiagą, kurioje buvo užfiksuoti įvykiai Kryme 2014 m. vasarį–kovą. Jei kariškiai nebūtų mėgėjiškai fiksavę, kas darosi pusiasalyje, tai, pasak režisieriaus, kažin ar būtų pavykę sužinoti, kaip viskas klostėsi iš tikrųjų.

„Mes, gyvendami Ukrainoje, praktiškai neturėjome jokios informacijos, kas vyksta Kryme, neskaitant labai fragmentiškų žinių per televiziją. Kaip rusai sugebėjo užgrobti dalį Ukrainos teritorijos, mes nežinojome. Todėl filme stengėmės papasakoti, kas atsitiko, kad Ukraina, turėdama ir armiją, ir karinio jūrų laivyno padalinius Kryme, jį prarado“, – sakė K. Kliatskinas.

Pagrindinė priežastis, kodėl Rusijai pavyko greitai aneksuoti Krymą, pasak režisieriaus, ta, kad okupacijai Rusija ruošėsi labai seniai. Jis įsitikinęs, kad jos planai buvo pradėti kurpti dar 1993–1994 m.

Paklaustas, kodėl Ukrainos karinės jūrų pajėgos nesipriešino neteisėtiems Rusijos veiksmams Kryme, režisierius tvirtino turįs pagrįstų įrodymų, kad joms nebuvo duotas įsakymas veikti, o buvo paliepta tik išsilaikyti.

„Tas, kuris turėjo duoti įsakymą veikti, šiuo metu tarnauja Rusijos pusėje. Turiu omenyje admirolą Denisą Berezovskį. Kiti kariuomenės vadai kažkodėl buvo atsidūrę ligoninėje, o vienas pats nusišalino nuo pareigų. Kitaip tariant, tie, kas turėjo duoti įsakymus kautis ir ginti Ukrainą, pasirodė esantys išdavikai ir dezertyravo į Rusiją“, – pasakojo režisierius.

Buvęs Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius, vykstant Krymo aneksijai, jau buvo pabėgęs į Rusiją.

Rusija išdavikus apgavo

Kaip gi gyvena Krymo ir Ukrainos išdavikai dabar? K. Kliatskinui pavyko apie juos susirinkti informaciją iš tų žmonių, kurie sugebėjo jam slapta perduoti filmuotą medžiagą apie tai, kaip pasikeitė gyvenimas pusiasalyje po okupacijos.

Pasirodo, Rusija, žadėjusi dezertyrams, kad jiems reikės tik pakeisti uniformą ir antpečius, kad algos bus kur kas didesnės, nei Ukrainos kariuomenėje, savo pažadų neištesėjo. Nemaža dalis Kryme kariuomenėje dirbusių technikų ir inžinierių iš viso liko be darbo.

Nors rusai taip pat žadėjo, kad Kryme tarnavusių kariškių niekur neišsiųs, viskas susiklostė priešingai – šiandien jie jau išsiųsti prie Kaspijos jūros arba net atsidūrė Rusijos šiaurėje ar prie Ramiojo vandenyno.

„Išdavikų nereikia ir Rusijai“, – pastebėjo K. Kliatskinas.

Karinės amunicijos Ukrainai negrąžino

Apgavo Rusija ir Ukrainą. Iš pradžių žadėjusi atiduoti karinius laivus juos pasiliko savo žinioje.

Jūrų pėstininkams nebuvo leista iš Krymo pasitraukti su savo technika. Lakūnai taip pat buvo priversti išeiti tuščiomis.

K. Kliatskino žiniomis, savo naudotą techniką pavyko išsigabenti į Ukrainą tik pasieniečiams: „Jie sugebėjo patys suorganizuoti specialią operaciją, kurios metu visą turtą ir išsivežė. Tiesa, karinių oro pajėgų kariškiai į Ukrainą parskrido su savo sraigtasparniais.“

Užaugo žinodamas, kad Krymas – Ukraina

K. Kliatskinas, gimęs 1991 m. Ukrainoje, nuo pat vaikystės žinojo, kad Krymas – Ukrainos dalis. Jis prisipažino, kad niekada nebūtų kūręs dokumentinio filmo apie Krymą, jeigu jam neskaudėtų širdies dėl jo okupacijos.

„Mano bendraamžiams taip pat nesąmonė, kad Krymas neva tai nebepriklauso Ukrainai, kad jis – nebe savas. Iki 2014 m. mes visi gyvenome, suvokdami, kad Ukrainos valstybinių sienų niekas niekada neperbraižys. Juk gyvename XXI a., kai baigėsi karų, kurių metu grobiamos svetimos teritorijos, era. Deja, ir aš, ir mano karos žmonės apsirikome“, – kalbėjo K. Kliatskinas.

Tačiau jis įsitikinęs, kad Ukrainai vis tiek pavyks ateityje susigrąžinti Krymą. Greičiausiai tam prireiks intensyvaus diplomatų ir politikų, bet ne kariškių darbo.

Nuotraukoje: Ukrainiečių režisierius Konstantinas Kliatskinas su kolegomis filmo kūrėjais

Asmeninė  K.Kliatskino nuotr.



Žurnalistas Jonas Laurinavičius


Laurinavicius__des._I.jpg


,,Su minuso ženklu“

Atviras pokalbis
Gražiai pašnekėjom,
Protingai atrodėme.
Nes pašnekovas puikus:
Neištarė nė žodžio...

Charakteristika
Gero neturiu
Ką parašyti
O blogai –
Nenoriu...

Ne toks, kaip kiti
Jaunas,
Bet doras.
Matai,
Kaip esti.
Baltą varną
Visur
Gali surasti...

Operatyvumas
Kad ir stengtumeis
Tu kažin kiek
Konkurencijoj beribėje,-
Bet bobų radijas vis tiek
Aplenks valstybinį...

Gundymai
Grūda žurnalas
Satyrą į galą
Ir džiugina autorių puskapį-
Nes žmonės ima
Žurnalą skaityti
Nuo paskutinio puslapio...

Knygos
Be abejo,
Knygų leidyba
Turės mažėti,
Nes nuo tų skaitalų
Gali išprotėti...

Reklama
Apie viską pagalvota,
Kaip ištraukti
Eurą,
Rublį,
Zlotą...



Zurnalistu_irankiai_3_n_I_II.jpg


Vladimiro Beresniovo piešiniai

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)