Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų (TAU) asociacijos Kauno apskrities filialas 2017 metais įkūrė „Kultūros ir švietimo istorijos“ fakultetą. Užsiėmimai vyksta Lietuvos švietimo istorijos muziejuje pirmą mėnesio šeštadienį. Fakulteto tikslas – atversti mūsų valstybės kultūros, švietimo istorijos puslapius nuo raštijos pradžios.
Lankytojai jau klausėsi paskaitų ir susipažino su Reformacijos ištakomis, kurias išsamiai pristatė Juozo Urbšio mokyklos istorikė Virginija Mikutavičiūtė. Apie Piliakalnių metus parodą rengė ir pranešimą skaitė dailininkas – architektas Jonas Lukšė. Lietuvių kalbos kultūros metams skirtame renginyje tema „Nuo M. Mažvydo „Katekizmo“ iki…“ – kalbėjo rašytojas, žurnalistas Laimonas Inis.
Tęsiant renginių ciklą, skirtą Reformacijos metams, „Kultūros ir švietimo istorijos“ fakultetas pakvietė į susitikimą tema “Reformacija. Lietuvių raštijos pradžia”. Lankytojus nustebino retrospektyvinių leidinių paroda, kurią pristatė garsusis bibliofilas Vidmantas Staniulis (nuotraukoje)Iš mažumės pradėjęs domėtis knygomis, jas studijuoti ir rinkti, Vidmantas Staniulis pelnė vieno iš „stipriausių“ kolekcininkų Lietuvoje vardą. Jo įkurtame knygyne – antikvariate – kelios dešimtys tūkstančių knygų, kurių nerasi mūsų bibliotekose, muziejuose.
Parodoje eksponuota tik nedidelė dalis unikalių leidinių nuo XVI amžiaus. Pagrindiniai parodos akcentai – Radvilos Našlaitėlio „Kelionė į Jeruzalę“ Kristupo Hartknocho „Senoji ir naujoji Prūsija“, Biblijos, išverstos į lietuvių kalbą, išleistos Tilžėje, Šventasis raštas vokiečių ir kitomis kalbomis. Parodoje eksponuojami ir raštijos pradininkų Lietuvoje portretai, jų darbai. Atskira dalis skirta Kristijonui Donelaičiui, Liudvikui Rėzai, pirmiesiems vadovėliams.
Kiekviena knyga, per šimtmečius išsaugota atspindi ne tik raštijos pradininkų darbus, pirmųjų spaustuvių leidinius, bet byloja apie pagrindinius reformacijos bruožus, pradžią, jos raidą ir poveikį LDK ir Mažajai Lietuvai.
Renesanso ir humanizmo idėjos Lietuvą pasiekė beveik dviem šimtmečiais vėliau dėka Lenkijos karalienės Bonos Sforcos. Bona Sforca buvo Milano hercogo Giovani Sforzos, humanistų globėjo duktė, globojusi humanistus. Reformacija (pertvarkymas) buvo gilus XVI a. religinis sąjūdis, sukeltas tikinčiųjų sąžinės ir laisvos minties. Reformacija laikoma liaudies sąjūdžiu ir priskiriama prie pačių didžiausių pasaulio įvykių, prasidėjusi kaip tik tuo metu, kai Lietuvoje jau buvo pradėjęs plisti Renesansas. Jis, kaip visuomeninis judėjimas, Lietuvoje truko apie šimtmetį (nuo XVI a. vidurio iki XVII a. vidurio). Reformacija, iškeldama naują sąžinės ir tikėjimo laisvės principą, atidarė duris žmonijai į laisvės, tolerancijos ir laimės šalį, gražindama žmonėms galvojimo ir tikėjimo laisvę, pasisakė už pilnutinį žmogų, kuris turi vadovautis savo proto galia ir Kristaus apreikštomis tiesomis. Reformacija atnešė galvojimo ir tikėjimo laisvę, dvasinę šlovę, švietimą ir kultūrinę pažangą.
Renesanso ir humanizmo ideologų skelbtus laisvės ir lygybės siekius, reformacija suvedė į tam tikrą politinę ir socialinę programą.
Renginyje buvo kalbama ir apie pirmuosius viešus M. Radvilos Juodojo protestantiškojo identiteto demonstravimo ženklus, evangelikų pamaldų organizavimą jo dvaruose Vilniuje (Lukiškėse) ir Brastoje 1553 m. bei tais pačiais metais įkurtos pirmos Lietuvos lotyniškojo šrifto spaustuvės (veikusios ir po jo mirties iki 1568 m.) leidinius. Savo valdose M. Radvila Juodasis ėmė nusavinti katalikų bažnyčias evangelikų reikmėms, o pirmąjį atskirą evangelikų bažnyčios pastatą kunigaikštis įrengė 1560–1562 m. Vilniuje, Didžiojoje gatvėje. Šioje protestantų koplyčioje 1562 m. palaidota jo žmona Elžbieta, o vėliau, pagal išreikštą paskutinę valią 1565 m. Lukiškėse rašytame testamente, ir M. Radvila Juodasis (XVII a. palaikai perlaidoti Dubingiuose).
LDK kancleris ir Vilniaus vaivada, protestantų Bažnyčios LDK įkūrėjas Mikalojus Radvila Juodasis dėl pirmo ir žymiausio kūrinio – Karaliaučiuje išspausdinto atsakymo nuncijui A. Lippomanui (Duae epistolae, 1556) – tapo pirmu ir faktiškai vieninteliu lietuviu, įtrauktu į Visuotinį Romos Katalikų Bažnyčios uždraustųjų autorių sąrašą Index librorum prohibtorum (1559).Apie penkiolika metų (iki mirties) trukęs M. Radvilos Juodojo protestantiškas gyvenimas pakeitė LDK kultūros ir krikščioniško sąmoningumo padėtį. Lietuvoje jis įkūrė nepriklausomą reformuotą Bažnyčią, pradėjo Lietuvos spaudos ir knygų istoriją savo valdose Brastoje (1553), kur išleido pirmąją Lietuvos Bibliją ir daug kitų leidinių, formavo ir grindė nepriklausomą evangelišką doktriną. M. Radvilos Juodojo dėka Lietuva pirmą kartą kultūrinės minties istorijoje pradėjo lygiavertį religinį dialogą su pagrindiniais Vakarų mąstytojais.
Parodoje eksponuoti ir Mažosios Lietuvos šviesuolių darbai.
Apie kiekvieną knygą, įvykį, kelią iki Lietuvos (ir ne tik šia tema) Vidmantas Staniulis gali pasakoti, nes jo knygyne sukaupta apie 40 tūkst. egz. leidinių: – rinkiniuose – apie 40 inkunabulų, 100 įvairų mažo formato knygelių elzevyrų, kurias išleido spaustuvininkai Elzevyrai, ir daugelis kitų.
Reformacijos 500 metų minėjimui Lietuvoje dar bus skirtas ne vienas iškilus renginys, tikime, kad dar šiais metais pasirodys ir Vidmanto Staniulio rengiamas leidinys, skirtas Reformacijai, Raštijos pradžiai Lietuvoje ir pasieks bibliotekas, muziejus bent tokia forma.
Kultūros ir švietimo istorijos fakultetas kviečia naujus klausytojus. Esate laukiami visi, kas domisi mūsų tautos keliu, mūsų vieta Europoje, pasaulyje
Lietuvos žurnalistų sąjungos narės Dalios Poškienės nuotraukos iš Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų (TAU) asociacijos Kauno apskrities filialo Kultūros ir švietimo istorijos fakulteto renginio. Viršutinėje nuotraukoje Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys Laimonas Inis (kairėje) kartu su žinomu bibliofilu Vidmantu Staniuliu.
