Žurnalisto ir vertėjo Eduardo Viskantos 115-oji gimimo diena

www.kaunozurnalistai.lt inf.

Viskantos_kapas._didele.jpg


2017-ųjų kovo 13-ąją kaunietis vertėjas, pedagogas, lituanistas, žurnalistas ir redaktorius Eduardas Viskanta būtų šventęs šimtas penkioliktąjį savo gimtadienį. Deja, retai kuriam pasaulyje tenka sulaukti tokio brandaus amžiaus. Tačiau E.Viskanta irgi tapo Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų, kurių nariu jis buvo, ilgo gyvenimo rekordininku. Mūsų mielas kolega Edvardas mirė prieš penkioliką metų, 2002-ųjų sausio 2-ąją, kai iki šimtosios gimimo dienos buvo likę vos du mėnesiai.

Šiandien Petrašiūnu panteone, ant Eduardo Viskantos kapo (viršutinė nuotrauka) buvo uždegtos žvakelės, padėtas pavasarinių šalnų nebijančių gėlių vazonėlis. Buvusio kolegos amžinojo poilsio vietoje apsilankė rašytojas, Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas Petras Palilionis ir žurnalistas, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis (apatinė nuotrauka). 


Kuo toliau, tuo mažiau į bendradarbių ar jų artimųjų laidotuves ateina žmonių. Vieni skundžiasi, kad turi daug darbo, kiti, kad su mirusiuoju neilgai dirbo, treti – nenori būti liūdnų atsisveikinimo akimirkų liudininkais. O jeigu ateina, tai tik išlydi iš šarvojimo salės, bet į kapines nepalydi. Kodėl laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje žmonės susvetimėjo? Į tokį klausimą vaizdžiai ir originaliai atsakytų Eduardas Viskanta. (Mūsų svetainės skyrelyje ,,Videoreportažai” – ,,Devyniasdešimtmečio godos” – jis kalba 1993 kauniečių žurnalistų šventėje. O 115-ųjų gimimo metinių proga ,,Komentaruose” pateikiame prieš 25 metus Eduardo Viskantos publikaciją ,,Kiekviena diena – kaip Dievo dovana”).

Prasmingas ir turiningas buvo pedagogo, vertėjo, žurnalisto gyvenimas…




Viskanta_j.b._2_a_II.jpgBiografija

Eduardas Viskanta (1902 m. kovo 13 d. Išlandžiuose, Marijampolės raj. – 2002 m. sausio 2 d. Kaune) – vertėjas, pedagogas lituanistas, žurnalistas, redaktorius.

1908–1909 m. mokėsi Kirsnos pradinėje mokykloje, 1910–1912 m. Rudaminos (Lazdijų raj.) pradinėje mokykloje, 1912–1913 m. Seinų triklasėje mokykloje, 1914–1915 m. Vilniaus lietuvių gimnazijoje, 1918–1922 m. Marijampolės „Žiburio“ gimnazijoje. 1922–1926 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo lituanistiką. Buvo Lietuvos tautininkų sąjungos narys.


1924–1925 m. LR užsienio reikalų ministerijos sekretorius. 1926–1927 m. Telšių gimnazijos ir Mokytojų seminarijos mokytojas lituanistas. 1928–1932 m. grožinės literatūros vertėjas. 1932–1935 m. Kauno mergaičių mokytojų seminarijos mokytojas, žurnalo „Vairas“ stilistas ir techninis redaktorius. 1933–1936 m. Kauno 3-iosios gimnazijos mokytojas.

 1937 m. VDU dėstė visuotinę literatūrą. 1937–1938 m. Neapolio (Italija) orientalinio instituto lietuvių kalbos lektorius. 1939–1940 m. Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos, 1941–1942 m. Kėdainių gimnazijos mokytojas.

1942–1944 m. Kauno valstybinės leidyklos redaktorius. 1945–1947 m. visuotinės literatūros dėstytojas Kauno universitete. Sovietinės valdžios nuteistas 25 metams lagerio su turto konfiskavimu. 1951–1955 m. kalintas Kostromos ir Gorkio srities lageriuose. 1955 m. rudenį grįžo į Kauną. Leidyklos „Vaga“ vertėjas. Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. 

Paskutinių gyvenimo metų vasaras ir rudenius praleido Mardasavo kaime (Dzūkija), o žiemas – Kaune. Nors ir būdamas silpnos sveikatos, daug kartų sirgęs kvėpavimo ligomis (plaučių uždegimu, tuberkulioze), buvo trumpaamžių tėvų vaikas.


Kūryba


Į lietuvių kalbą išvertė Levo Tolstojaus, Antono Čechovo, Viktoro Hugo, Anatolio Franso, Benvenuto Čelinio, Luidžio Pirandelo, Džiovanio Bokačo ir kitų užsienio rašytojų kūrinių. Iš prancūzų, italų, vokiečių ir rusų kalbų išvertė Knuto Hamsuno „Paną“ (1928 m.), Gi de Mopasano „Rinktines noveles“ (1929 m.), Levo Tolstojaus „Karą ir taiką“ (1950 m.), Žano Žako Ruso „Išpažintį“ (1967 m.), Džiovanio Bokačo „Dekameroną“ ir kt. Su Jurgiu Talmantu sudarė „Visuotinės literatūros chrestomatiją“ (3 d. – 1931 m.; 4 d. – 1932 m.).

2002 m. išleista E. Viskantos prisiminimų, dienoraščių, straipsnių knyga „Gyvenimo kelionėje“. 


Apdovanojimai


• Antano Venclovos premija (už nuopelnus verčiant pasaulinę literatūrą), 1987 m.
• Vinco Rastenio premija (už nuopelnus verčiant pasaulinę literatūrą), 1993 m.
• Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius, 1997 m.
• Kauno miesto garbės piliečio vardas, 2000 m.
• Konkurso „Tautos kultūra – atgimstančios visuomenės siela“ laureatas (už knygą „Gyvenimo kelionėje“), 2003 m.

,,Vikipedija” (Laisvoji enciklopedija)


Viskanto_kapas_abu_didele.jpg

www.kaunozurnalistai.lt nuotr.

Panašūs straipsniai