2017 m. birželio 27 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalisto ir vertėjo Eduardo Viskantos 115-oji gimimo diena

www.kaunozurnalistai.lt inf.


Viskantos_kapas._didele.jpg

2017-ųjų kovo 13-ąją kaunietis vertėjas, pedagogas, lituanistas, žurnalistas ir redaktorius Eduardas Viskanta būtų šventęs šimtas penkioliktąjį savo gimtadienį. Deja, retai kuriam pasaulyje tenka sulaukti tokio brandaus amžiaus. Tačiau E.Viskanta irgi tapo Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų, kurių nariu jis buvo, ilgo gyvenimo rekordininku. Mūsų mielas kolega Edvardas mirė prieš penkioliką metų, 2002-ųjų sausio 2-ąją, kai iki šimtosios gimimo dienos buvo likę vos du mėnesiai.

Šiandien Petrašiūnu panteone, ant Eduardo Viskantos kapo (viršutinė nuotrauka) buvo uždegtos žvakelės, padėtas pavasarinių šalnų nebijančių gėlių vazonėlis. Buvusio kolegos amžinojo poilsio vietoje apsilankė rašytojas, Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas Petras Palilionis ir žurnalistas, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis (apatinė nuotrauka). 

Kuo toliau, tuo mažiau į bendradarbių ar jų artimųjų laidotuves ateina žmonių. Vieni skundžiasi, kad turi daug darbo, kiti, kad su mirusiuoju neilgai dirbo, treti – nenori būti liūdnų atsisveikinimo akimirkų liudininkais. O jeigu ateina, tai tik išlydi iš šarvojimo salės, bet į kapines nepalydi. Kodėl laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje žmonės susvetimėjo? Į tokį klausimą vaizdžiai ir originaliai atsakytų Eduardas Viskanta. (Mūsų svetainės skyrelyje ,,Videoreportažai" - ,,Devyniasdešimtmečio godos" - jis kalba 1993 kauniečių žurnalistų šventėje. O 115-ųjų gimimo metinių proga ,,Komentaruose" pateikiame prieš 25 metus Eduardo Viskantos publikaciją ,,Kiekviena diena - kaip Dievo dovana").

Prasmingas ir turiningas buvo pedagogo, vertėjo, žurnalisto gyvenimas...




Viskanta_j.b._2_a_II.jpgBiografija

Eduardas Viskanta (1902 m. kovo 13 d. Išlandžiuose, Marijampolės raj. – 2002 m. sausio 2 d. Kaune) – vertėjas, pedagogas lituanistas, žurnalistas, redaktorius.
1908–1909 m. mokėsi Kirsnos pradinėje mokykloje, 1910–1912 m. Rudaminos (Lazdijų raj.) pradinėje mokykloje, 1912–1913 m. Seinų triklasėje mokykloje, 1914–1915 m. Vilniaus lietuvių gimnazijoje, 1918–1922 m. Marijampolės „Žiburio“ gimnazijoje. 1922–1926 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo lituanistiką. Buvo Lietuvos tautininkų sąjungos narys.

1924–1925 m. LR užsienio reikalų ministerijos sekretorius. 1926–1927 m. Telšių gimnazijos ir Mokytojų seminarijos mokytojas lituanistas. 1928–1932 m. grožinės literatūros vertėjas. 1932–1935 m. Kauno mergaičių mokytojų seminarijos mokytojas, žurnalo „Vairas“ stilistas ir techninis redaktorius. 1933–1936 m. Kauno 3-iosios gimnazijos mokytojas.

 1937 m. VDU dėstė visuotinę literatūrą. 1937–1938 m. Neapolio (Italija) orientalinio instituto lietuvių kalbos lektorius. 1939–1940 m. Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos, 1941–1942 m. Kėdainių gimnazijos mokytojas.

1942–1944 m. Kauno valstybinės leidyklos redaktorius. 1945–1947 m. visuotinės literatūros dėstytojas Kauno universitete. Sovietinės valdžios nuteistas 25 metams lagerio su turto konfiskavimu. 1951–1955 m. kalintas Kostromos ir Gorkio srities lageriuose. 1955 m. rudenį grįžo į Kauną. Leidyklos „Vaga“ vertėjas. Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. 

Paskutinių gyvenimo metų vasaras ir rudenius praleido Mardasavo kaime (Dzūkija), o žiemas - Kaune. Nors ir būdamas silpnos sveikatos, daug kartų sirgęs kvėpavimo ligomis (plaučių uždegimu, tuberkulioze), buvo trumpaamžių tėvų vaikas.

Kūryba

Į lietuvių kalbą išvertė Levo Tolstojaus, Antono Čechovo, Viktoro Hugo, Anatolio Franso, Benvenuto Čelinio, Luidžio Pirandelo, Džiovanio Bokačo ir kitų užsienio rašytojų kūrinių. Iš prancūzų, italų, vokiečių ir rusų kalbų išvertė Knuto Hamsuno „Paną“ (1928 m.), Gi de Mopasano „Rinktines noveles“ (1929 m.), Levo Tolstojaus „Karą ir taiką“ (1950 m.), Žano Žako Ruso „Išpažintį“ (1967 m.), Džiovanio Bokačo „Dekameroną“ ir kt. Su Jurgiu Talmantu sudarė „Visuotinės literatūros chrestomatiją“ (3 d. – 1931 m.; 4 d. – 1932 m.).
2002 m. išleista E. Viskantos prisiminimų, dienoraščių, straipsnių knyga „Gyvenimo kelionėje“. 

Apdovanojimai

• Antano Venclovos premija (už nuopelnus verčiant pasaulinę literatūrą), 1987 m.
• Vinco Rastenio premija (už nuopelnus verčiant pasaulinę literatūrą), 1993 m.
• Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius, 1997 m.
• Kauno miesto garbės piliečio vardas, 2000 m.
• Konkurso „Tautos kultūra – atgimstančios visuomenės siela“ laureatas (už knygą „Gyvenimo kelionėje“), 2003 m.

,,Vikipedija" (Laisvoji enciklopedija)


Viskanto_kapas_abu_didele.jpg


www.kaunozurnalistai.lt nuotr.

Žurnalistas Jonas Laurinavičius


Laurinavicius__des._I.jpg


,,Su minuso ženklu“

Atviras pokalbis
Gražiai pašnekėjom,
Protingai atrodėme.
Nes pašnekovas puikus:
Neištarė nė žodžio...

Charakteristika
Gero neturiu
Ką parašyti
O blogai –
Nenoriu...

Ne toks, kaip kiti
Jaunas,
Bet doras.
Matai,
Kaip esti.
Baltą varną
Visur
Gali surasti...

Operatyvumas
Kad ir stengtumeis
Tu kažin kiek
Konkurencijoj beribėje,-
Bet bobų radijas vis tiek
Aplenks valstybinį...

Gundymai
Grūda žurnalas
Satyrą į galą
Ir džiugina autorių puskapį-
Nes žmonės ima
Žurnalą skaityti
Nuo paskutinio puslapio...

Knygos
Be abejo,
Knygų leidyba
Turės mažėti,
Nes nuo tų skaitalų
Gali išprotėti...

Reklama
Apie viską pagalvota,
Kaip ištraukti
Eurą,
Rublį,
Zlotą...



Zurnalistu_irankiai_3_n_I_II.jpg


Vladimiro Beresniovo piešiniai

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)