2017 m. kovo 24 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kainorisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkius užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm. ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

LŽS narys Erikas Kundreckas - lietuviškų televizijos serialų scenarijų autorius



Kundreckas_Erikas_didele.jpg

Kaunietis prodiuseris ir scenaristas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Erikas Kundreckas yra televizijos serialų „Laisvės kaina. Savanoriai“, ,,Bruto ir Neto 2" bei kitų filmų bendraautorius. Su jaunu, talentingu kūrėju kalbėjosi ,,Savaitraštis Kaunui" žurnalistė, LŽS narė Aistė Mikalauskaitė.

- Serialas ,,Laisvės kaina. Savanoriai", kuriam rašėte scenarijų, LRT „Auksinių bičių“ apdovanojimuose šiemet pelnė „LRT projekto - publikos simpatijos“ prizą. Kaip sureagavote į šį laimėjimą?

- Reakcija, kai darbas įvertinamas teigiamai, visada yra gera. Apdovanojimas teko serialui, o tai - komandinis darbas. Vadinasi, kurdami serialą „Laisvės kaina. Savanoriai“ visi padarėme kažką gera, todėl išėjo kokybiškas produktas.

Manau, daug ką patraukė kūrinio tema. Jame rodoma tai, apie ką mes visi ilgai nekalbėjome, nedrįsome. Galbūt ir dabar dar lietuviškose mokyklose trūksta patriotiškumo, tautiškumo puoselėjimo. Serialas tai ir padarė - įnešė pasididžiavimo savo šalimi, herojiškumo, didvyriškumo. Juk šie dalykai niekur nedingsta, jie yra mūsų kraujyje, istorinis darbas tai tik sužadino. „Laisvės kaina. Savanoriai“ patiko net vaikams. 

- Koks buvo pirmas jūsų televizijos projektas?

- Labai pavykęs projektas - „Neskubėk gyventi“ (2008 m.), serialas apie paauglių, mokyklos gyvenimą, rodytas per LRT. Man patiko, kad jo žiūrovai labai laukė. Tuo metu buvo susidaręs vakuumas - niekas nekalbėjo apie vaikus, paauglius. Laida „Gimnazistai“ (2009 m.) dar nebuvo rodoma. Mes palietėme aktualias temas. Apie „Neskubėk gyventi“ nebuvo nė vieno neigiamo atsiliepimo internete. Tai pasitaiko itin retai.

-  Kaip gimsta jūsų kuriami scenarijai? Kaip atrandate naujas temas?  

- Įvairiai. Arba pats sugeneruoju ką nors nauja, arba temą pasiūlo prodiuseris. Mane visada domino socialiniai dalykai, kūriau serialą „Pamiršk mane“ apie smurtą šeimoje. Jame pasakota apie dalykus, kurie labai aktualūs ir šiomis dienomis. Prie temos dar tikrai norėčiau sugrįžti ir tęsti socialinės atskirties, smurto temas. Apie jas reikia kalbėti. Naujausios visuomenės žaizdos, įvykiai Kėdainiuose, apie kuriuos visi girdėjome, tai tik įrodė.

Žmonės, išgirdę apie tuos dalykus kalbant, dažnai išsigąsta. Žinau, daugelis moterų serialą „Pamiršk mane“ net bijojo žiūrėti, nes teigė, kad joms tai yra per skaudu, kelia per daug prisiminimų. Jei jau net bijome žiūrėti, kalbėti ir pripažinti, kad tai mus liečia, vadinasi, problema yra aktuali.

- Dirbote prie vieno iš populiariausių lietuviškų serialų „Naisių vasara“. Papasakokite apie savo indėlį.

- „Naisių vasarai“ sukurta labai daug serijų. Vieną sezoną buvo apie 80 serijų,  net 7 sezonai. Pats visų sezonų serijų nerašiau, tik pirmuosius tris. Vis tiek puslapių labai daug, bet apie tai susimąstai tik baigęs darbą. Viena serija užima keliasdešimt puslapių, o serijų yra šimtai... Suvoki, kiek popieriaus priterliojai (juokiasi).

- Ar kurdamas scenarijus konkrečiai įsivaizduojate savo herojus?

- Visada noriu, kad būtų parinktas tinkamas aktorius. Mėgstu ir pats pasiūlyti, mano manymu, tinkamiausius aktorius. Kartais personažą tenka adaptuoti konkrečiam aktoriui, ypač kai žinai, koks žmogus vaidins herojų. Reikia atsižvelgti į fizines ypatybes, kalbos manierą, išsikelti aktoriaus praeities niuansus, susieti juos su herojumi. Kartais prisitaiko aktoriai, o kartais reikia pritaikyti scenarijų. Retsykiais tenka ir keisti - nerandame tinkamo aktoriaus, turime koreguoti personažą. Būna, šaunus akto
rius arba aktorė, kurie yra itin liekni, gauna herojaus, turinčio antsvorio, vaidmenį. Scenarijus - gyvas dalykas, nėra nepajudinamas, jį galima ap-datuoti, keisti.

- Kokie bruožai būdingi geram serialui? Kokius labiausiai mėgsta Lietuvos žiūrovai?

- Dabar žmonėms labai reikia linksmų serialų - komedijų, romantikos. Gal tai lemia ekonomikos situacija, o galbūt lietuviai tiesiog mėgsta humorą. Baimės užtenka publicistikoje, šiuo metu vyrauja komedijos žanro mada. Populiarus šis žanras ir kine - peržvelgę praėjusių metų duomenis, matome, kad populiariausi lietuviški filmai yra komedijos. Kas bandė paliesti rimtas filosofines, psichologines temas, nesulaukė daug dėmesio. Vadinasi, lietuviai stokoja juoko, bet tai yra gerai. Pasauliniu mastu irgi netrūksta linksmų serialų, filmų.

- Kuo ypatingas jūsų naujausias darbas, serialas ,,Bruto ir Neto 2"?

- Visada svarbiausi kritikai yra žiūrovai. Stengiuosi paieškoti internete, forumuose, ką apie mano kurtus serialus sako jie. Tikiu, kad publika turi teisę pasisakyti. Į tokius komentarus portaluose, kuomet žmonės, vos perskaitę žinutę apie naują darbą, iš karto, nė jo nematę, pareiškia, neva viskas seriale blogai, nekreipiu dėmesio. Atsižvelgiu ir įsiklausau į tuos, kurie kasdien žiūri kūrinį. O profesionalių televizijos serialų kritikų Lietuvoje, deja, lyg ir nėra. Atsiranda žmonių, kurie profesionaliau analizuoja kino filmus, bet ne serialus.

- Teigiate: „Parduodu tai, kas neegzistuoja.“ Paaiškinkite šią mintį.

- Ji nėra susijusi su scenarijais. Tai - ne vienintelė mano veikla, dar dirbu su viešaisiais ryšiais, rinkodara. Būtent tokius nematomus dalykus šių sričių specialistai turi parduoti, pateikti. Jie parduoda orą, idėjas. Tik radusios užsakovus, jos tampa produktu. Mintis yra būtent apie tokį darbą.



Kundreckas_erikas_II.jpg- Ką pats mėgstate žiūrėti per televizorių? Ar niekada nekilo minčių pačiam nusifilmuoti?

- Mėgstu pasižiūrėti ir tai, prie ko pats dirbau. Tačiau nesu didelis televizijos žiūrovas, man televizorius - spalvotas fonas prie sienos. Jei renkuosi, ką žiūrėti, labiau orientuojuosi į užsienio kūrinius, kurie dažniausiai pasiekia Lietuvą kiek pavėluotai, pavyzdžiui, „Netflix“, HBO produkcija. 

Nesu aktorius, intencijų ir siekių filmuotis neturiu, bet žinau, kad kai kurie scenaristai, režisieriai specialiai sau susikuria rolytę. Tai daro net Quentinas Tarantino. Neatmetu galimybės, kad galbūt ir aš kada nors norėsiu pasirodyti, pabūti velykiniu kiaušiniu (juokiasi; angį. „Easter egg“ kino žargone - slaptas pasirodymas, žinutė, kurią turi pastebėti ir suprasti patys žiūrovai, - aut. pastaba). Rašydamas scenarijų pabūnu kiekvienu iš kuriamų herojų, kol kas to visiškai užtenka.

Visada ką nors rašau. Yra taisyklė: jei nerašai kasdien, įgūdžiai prastėja. Jeigu nera-šau, tuomet skaitau arba žiūriu. Visada dirbu ta kryptimi, juk mados labai greitai keičiasi, turi jausti ir sekti pulsą.

Nuotraukose: Mūsų kolega,  kaunietis prodiuseris ir scenaristas, LŽS narys Erikas Kundreckas

,,Savaitraštis Kaunui" fotografo, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Ramūno Guigos nuotr.



Kaunietis satyrikas Jurgis GIMBERIS 

APIE PROVOKACIJĄ

Gimberis_I_kitokia.jpg

Kas tai yra brisingas? Tai toks susibūrimas, kai vienas atsakinėja, o kiti, apsupę kaip brisiai, klausinėja. Todėl ir vadinasi brisingas.

Tas, kuris atsakinėja, vertina susibūrusių klausimus - geras klausimas, blogas klausimas...

Kaip ten, toj Italijoj? - vienas klausia. Geras klausimas, tas sako. 

Duonos dar užtenka? Geras! klausimas. 
Ir vyno yra? Labai geras klausimas.
Gerai gyvena tie italai? Puikus klausimas! 

Ir jūs taip norėtumėt? Nuostabus klausimas! 

Norėtumėt keptus balandžius baltu vynu užgerti? Cinzano? Fiatais-Audiais važinėtis, Pingvinus laižyti, Džinai koją bučiuoti? O gal spagečiais su sūriu visas ausis apsikabinėti? Kaip Fidžyje... Norėtumėt? Labai labai geras, puikus, nuostabus klausimas!!!

O padirbėt  Italijoje nenorėtumėt?

Blogas klausimas. Labai blogas klausimas. Netaktiškas, nežmoniškas, neprotingas, nejuokingas, kvailas, bukas, blogas, labai blogas klausimas. Pro-vo-ka-ci-nis !


Vladimiro Beresniovo pieš.

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)