Kauno žurnalistai - LZS Kauno apskrities skyrius - Perpetua Dumšienė. ,,Bet gyvenimas, Juozeli, tai ne platoniška meilė“

Perpetua Dumšienė. ,,Bet gyvenimas, Juozeli, tai ne platoniška meilė“ – iš Intoje rašyto St.Šačkaus laiško

Perpetua DUMŠIENĖ, LŽS ir NŽKA narė

Tai rašinys iš dokumentinės eseistikos ciklo, skirto Lietuvos šimtmečiui. Turiu vilties, kad pajėgsiu sujungti ir įdėti į knygą 1937 metų Europos čempiono, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjo, tarptautinės kategorijos teisėjo Stasio Šačkaus laiškus mano Tėtušiui

Tvarkydama Tėtušio archyvus, skaitydama šimtus laiškų, buvau apdovanota ne vienu atradimu. Atėjo eilė skaityti ir iš Sibiro jam atsiųstus laiškus. Čia man tiesiog užgniauždavo kvapą. Kai jau perskaičiau Tėtušio mamos, brolių, seserų laiškus, pamačiau, kad yra ir kitų žmonių – ne giminaičių – laiškų iš Intos. Vieno žmogaus vardas ir pavardė man buvo žinoma iš Tėtušio pasakojimų – tai Stasys Šačkus (nuotrauka kairėje).

Žinojau, kad tai jo bičiulis – iš vaikystės, jaunystės, na ir viso gyvenimo. Perskaičius iš Sibiro rašytas mintis, dar labiau išryškėjo šio Lietuvai visapusiškai brangaus žmogaus – intelektualo, garsaus sportininko, trenerio ir žymaus sporto organizatoriaus, politinio kalinio ir tremtinio – gyvenimo faktai. Negalėjau šio žmogaus laiškų tyrinėti be pagarbos jo idėjoms ir siekiams. Nutariau susipažinti su jo byla Lietuvos ypatingajame archyve, perskaičiau, kas rašoma viešai prieinamuose virtualioje erdvėje esančiuose straipsniuose bei dokumentuose. Tiesiog norėjau prieš gilindamasi į laiškus turėti kiek daugiau žinių ir suvokimo.

Visgi Stasys Šačkus yra tokia didelė asmenybė, tokie reikšmingi šio žmogaus darbai, kad būtų nepagarbu kalbėti apie jį vien iš Tėtušio pozicijų. Pirmiausia reikia pateikti bent trumpą Stasio Šačkaus biografiją ir paminėti nuopelnus Tėvynei.

Stasys Šačkus (1907 – 1985 ) gimė Medeliškių kaime, netoli Marijampolės, 1928 metais baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją. Studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, Kaune. Aktyviai dalyvavo sportiniame, akademiniame bei politiniame gyvenime.

1934 metais Berlyne baigė Kūno kultūros akademiją. Dirbo Aukštųjų kūno kultūros kursų dėstytoju Kaune, 1939 metais Kūno kultūros katedros jaunasis asistentas. 1941–1943 m. VDU Filosofijos fakulteto asistentas. 1944 metais jam pavesta VDU Istorijos fakultete atkurti Kūno kultūros katedrą.

Ryški buvo Stasio Šačkaus sportinė veikla – ir kaip sportininko, ir kaip sporto organizatoriaus.

Dar būdamas gimnazistu, tapo vienu pajėgiausiu Lietuvos lengvaatlečiu. Prieš karą pasiekė penkiakovės, šuolio su kartimi, 110 m barjerinio bėgimo rekordus. Labiausiai pasižymėjo kaip disko metikas.

Dalyvavo lengvosios atletikos varžybose Berlyne, Londone, Čikagoje, Niujorke, Taline, Rygoje. Buvo pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pirmosiose Europos lengvosios atletikos pirmenybėse Turine (Italija).

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas.1937 m. buvo įrašytas pirmas auksinis įrašas Lietuvos krepšinio istorijoje. Mūsų šalies rinktinė Rygoje sensacingai tapo Europos čempione.

Labiausiai nusipelniusiems žaidėjams buvo įteikti valstybiniai apdovanojimai. Vytauto Didžiojo IV laipsnio ordinais apdovanoti Feliksas.Kriaučiūnas ir Stasys Šačkus.

1937 m. Europos čempionai: Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Talzūnas, Stasys Šačkus, Jonas Žukas, Leonas Baltrūnas, Leonas Kepalas, Zenonas Puzinauskas, Artūras Andrulis, Leonas Petrauskas, Eugenijus Nikolskis, Česlovas Daukša, Pranas Mažeika (nuotrauka viršuje).

1939 metais S. Šačkui pirmajam Lietuvoje buvo suteiktas tarptautinės kategorijos krepšinio teisėjo vardas.

Stulbinantis visapusiškumas: Stasys Šačkus - (nuotraukoje dešinėje) Respublikos krepšinio komiteto pirmininkas. Lietuvos gimnastikos sporto federacijos (LGSF) „Vaidoto“ sporto klubo narys. LGSF futbolo komandos vadovas. Suteiktas nusipelniusio trenerio garbės vardas. (Remiuosi laisvai prieinamais elektroninėje erdvėje šaltiniais.)

Stasys Šačkus visais savo gyvenimo etapais buvo aktyvus Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, dalyvavo antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizuotose struktūrose. Tėtušio archyve man teko surasti ir čia pateikti Stasio Šačkaus jam iš Intos rašytus laiškus. Tad skaitytojai privalo žinoti, -- kodėl Stasys Šačkus tapo politiniu kaliniu.

Lietuvos ypatingojo archyvo skaityklos tyloje, verčiu politinių kalinių bylos lapus, ji iš keleto tomų. Žinau, kad byloje tikrai nerasiu to, kas rašoma mano Tėtušiui skirtuose laiškuose. Esu lituanistas, ne istorikas, pratusi daugiau prie emocijų, metaforos grožio, o bylos pasaulis kietas ir sunkus. Ieškodama tiesos turiu grūdintis, kitaip niekad nesuprasiu visų procesų sudėtingumo. Džiaugiuosi bent tuo, jog šios bylos proceso dalyviai supranta aukštą tardomojo statusą, jo padėtį visuomenėje. Čia bent jau nėra to tyrėjų beraštiškumo, kuris pribloškia tremiamų asmenų bylose.

Byloje (nuotrauka apačioje) 1945 m. sausio 29 dienos arešto orderyje ir tos pačios dienos kvotos protokole S. Šačkui formuluojami kaltinimai, kad 1941 metų birželio sukilimo metu būdamas vieno sukilėlių būrio vadas apšaudė iš Kauno besitraukiančius raudonarmiečius, taip pat kaltina dėl tarnybos generolo Plechavičiaus štabe. Stasys Šačkus buvo teisiamas Vilniuje LTSR VRM kariuomenės Karo tribunolo, pagal 58 Ia ir 58 II str, jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo ir 5 metai teisių atėmimo ( tremties).

Stasio Šačkaus laiškai Juozui Mozūraičiui

Pirmasis laiškas rašytas 1955 metais iš tremtis, iš Intos. Šalia radau ir Tėtušio į Intą išsiųsto siuntinio kvitą.

Brangus Juozai!

Dažnai ir labai dažnai tave prisimindavau ar šaltoje tundroje ar niūrioje vienutėje. Žinau, kad ir mane neužmiršai, kiek leido galimybės. Labai buvau nuliūdęs, kai A. Natkevičius su kuriuo čia Intoje teko lageryj buvoti buvo paskelbęs man, kad tu būk tai esi miręs. Vėl sužinojau, kad neteisybė ir džiaugiuosiu, kad esi gyvas. O sveikinu, kad esi ženotas ir linkiu žinoma tvirtą ir šaunų sūnų. Tiesa pasveikink ir savo žmonelę. Apie save net nesinori kalbėti, nes vis vien to neišpasakosi ir ar verta. Juk viskam tam dar gerokai peranksti. Šiaip esu, kaip matai, sveikas. Pragyvenimui užsidirbu, o be to, po tokios mokyklos man nedaug ir tereikia. Dirbu šaktoje jau rodos 7 metai. Tai ir viskas tuo tarpu.

Manau, kad neatsisakysi man ką nors apie save parašyti, žinoma jeigu tavo karjerai nepakenks!

Būk sveikas aš su tavim.

Tavo Stasys

Mano antrašas

Komi ASSR

g. Inta

ul. Zapadnaja 9

Šačkus S. M.

Antras laiškas rašytas iš Intos 1956 metų vasario 16 dieną. Labai skaudus laiškas, juk rašytas Nepriklausomybės dieną, kai negalima jos nei švęst, nei minėt. Labai svarbios mintys šiame laiške keliamos, jos aktualios ir mūsų laikais.

Brangusis!

Senei turėjau parašyti tau laišką, bet vis tai reikiamos nuotaikos nėra, tai nėra kas rašyti, tai vėl lyg pagalvoji, kad gal tu ištikrųjų ir nelabai lauki, nuo tokių kaip aš laiškų. Juk parašyt laiške, kad sveikas gyvas, linkiu ir sudie tai veik tas pats ką moterį sujaudint ir nepatenkint. Dar vėl rašyt tik, kad pas mus labai šalta iki 60º šalčio, ir kad nušalau galiuką nosies tai vis maža. Arba rašyti, kad aš didžiausiam norui esant kasdien leidžiuosi į šaktą anglies kraštui duoti. Tai kad leidžiuos ir kad duodu kraštui anglį tiesa, bet kad noriu ir dar labai, reikia suabejoti.

Apie mūsų gyvenimą galėjo duoti puikesnį vaizdą, kad ir buvojęs pas tave A. Nat. ( Antanas Natkevičius – P. D. ). Žinoma, jis grįžęs man įrodinėjo, kad mums šiaurės gyventojams tėviškėlėje nėra kas veikti. To įrodymas jis pats, tai yra jo grįžimas, ir parsidavimas šaktos darbui, sudarant 3 m. sutartį. Ir aš šiandien, jau daugiau kaip po 10 metų gyvenimo šiaurėje, prisimenu vaizdus iš tėviškėlės, pavasarius ir vasaras, kartu su tavim praleistus, kurie negrįžtamai išnyks bestingstančioj nuo laiko širdy.

O likimas mano ubagu išklydo, o apie tai ir nepapasakosi niekam tik amžinai žinau, kad kaži kas prarasta.

Bet gyvenimas Juozeli tai ne platoniška meilė. Tik kiek keista, kad mes čia nieko dėti nei karo nepradėjom, nei kariaut nekariavom, ir, žinoma, jo net ir nenorėjom, o čia šiaurėje atrodo, kad kalčiausi esame. Net kaltesni ir už vokiečių SS ir už gestapą. Juk visi net ir vokiečių žydšaudžiai senei jau namie ir laisvėje kombinuoja ką toliau šaudyti, o mes lietuviai nei sveiks nei dėkui dar ir šiandien surištomis rankomis.

Brangusis Tau labai dėkui už sporto žurnalus. Čia mūsų kolonijoj ypač jaunimo tarpe buvo labai ir labai mėgiamas. Labai dėkui ir už obuoliukus iš tėviškėlės kuriuos atvežė A. N. Žinoma tai vis ne tai ko man labiausia, ar mums norėtūsi. Aš tave labai prašyčiau, kad atsiųstum senų knygų ar žurnalų tik, žinoma, ne romanų. Pavyz. „židinys” ar „Vairas” čia labai ir labai reikalingi ypač jaunesniųjų tarpe. Jeigu tu netingėtum kada pasiekti Medeliškes tai kur gal rastum vieną kitą seną mano žurnaliuką ar knygelę. Žinoma, aplankytum Stasę ir bendrai mūsų jaunystės dienas prisimintum. Parašyk, kaip gyvena ten tavo giminė. Kaip laikosi ten Ignas, mano augintinė Elziukė, Motiejus ir t. t. Jeigu Petras B. dar dirba fabrike tai jam nuoširdžiausi linkėjimai iš šiaurės. Kaip jo ten giminė laikosi? Ar tėvukai dar gyvi?

Pasilieku sveikas.

To pačio ir tau linkiu.

Tavo Stasys

1956. II. 16 d.

Inta.

Trečias laiškas, rašytas 1956. X. 18 d. , tai trumpas atvirlaiškis, kurio antroje pusėje nuotaikinga spalvinga gėlių puokštė. Jis adresuotas tiesiog į Tėtušio darbovietę, Marijampolės linų fabriką.

Brangus Juozeli!

Atrodo, kad ne po ilgo pasimatysim. Nežinau ar parvažiuosiu visam laikui ar tik pasižiūrėti. Priklausys ar galėsiu gauti kokį nors darbą. Aš Tave prašiau spaudos, dabar atrodo ji jau man nebereikalinga. Sveikink pažįstamus ir pats būk sveikas.

Bučiuoju

Stasys

1956. X. 16 d.

Ketvirtas laiškas rašytas jau iš Kauno. Tėtušio draugas, žinodamas jo šachmatiškus strateginius sugebėjimus numatyti ir įgyvendinti sudėtingus sumanymus, kreipiasi dėl žinių surinkimo apie Stasio tėviškės išsaugojimo reikalus. Laiškas rašytas 1965 metais. Tai rodo pašto spaudas ir adresas. Miestas jau vadinamas Kapsuku, o į Jaunimo gatvę mano tėvai persikraustė tik 1964 metais.

Šiame laiške minimas J. Klimas gal galėtų būti internetiniame puslapyje „Suvalkijos kovų aidai” aptiktas ( įdėta ir fotografija ) partizanas Jonas Klimas – Lazdynas. Bet, aišku, tai tik mano spėjimas. Tikrint šios versijos neturėjau galimybių.

Cituoju laišką:

Būk pasveikintas stiprios dvasios žmogau!

Gerdamas kavą su J. Klimu atsiminėm vėl tave. Abudu prisiminėm Tave ir priėjom vienodos nuomonės. Klimas labai norėtų nuo Tavęs pašluostyti dulkes. Aš vis teigiau, kad Tu juk gali dulkes apsišluostyti.

Dabar mažas reikaliukas. Tik Tu, o ne kas kitas iš patykučių ir neatidėliojant galėtum apie tai sužinoti. Mat paskutiniu laiku apie mano tėviškę pradėjo domėtis prokuratūros darbuotojai. Klausinėjo Stasę, vėliau Mariukę ir Povylaituką. Vis suko klausymų ratą apie 1948m. Kas gyveno ir kas tarnavo ir iš kur mane areštavo, ar aš ten gyvenau tuo laiku ir t. t. Centrinės figūros, iš bobų kalbų, aš nesugaudau. Atrodo, kad mano tėviškė, o ji dabar griaunama. Gal jiems prireikė apiforminimo?! Gal jie neturi pagrindo jos griauti? Ir t. t. Aš pats tuo nesuinteresuotas, bet Stasei būtų geriau jeigu jis ten liktų gyventi. Jeigu taip tai ką reikėtų toliau daryti!? Lauksiu greitos Tavo nuomonės ir atsakymo.

Su pagarba

SŠačkus.

Kaunas,

Perg. Kr. 33-43

Iš Tėtušio pasakojimų apie bičiulį. Stasys Šačkus buvo kilęs iš Medeliškių kaimo, Marijampolės apskrities. Buvo Tėtušio šeimos kaimynas ir bendramokslis, geras draugas, gimęs tais pat 1907 metais kaip ir mano Tėtušis. Iš Tėtušio pasakojimų žinau, kad buvo puikus sportininkas, baigęs sporto mokslus Berlyne. Kiek suprantu, tai Stasio Šačkaus autoritetas ir mano Tėtušį buvo labai giliai paveikęs. Tėtušis ir pats sportavo – boksavosi, dalyvavo šachmatų turnyruose, iš pradžių ikikariniais laikais klube Kaune, o vėliau ir komandiniuose, tarp kitko lošė iki 94 metų amžiaus, tapo šachmatų treneriu, ilgus metus pokario laiku treniravo Marijampolės moksleivių komandą.

Randu duomenų, kad priklausė Kauno jachtklubui, rėmė sporto organizacijas ir draugijas, lankydavosi futbolo, krepšinio, jojimo varžybose. Netgi giminės susitikimuose būtinai įtraukdavo į darbotvarkę ir sporto varžytuves: žaisdavo ripką, traukdavo virvę, lenktyniaudavo bėgdami apie ežeriuką, šokdavo trišuolius. Tėtušis jau 50 metų turėdamas dar nardydavo nuo Palangos tilto turėklų pasilypėjęs. Susirašinėdamas su bičiuliais laiškuose yra rašęs, kad sportuojantis žmogus yra daug tvirtesnės dvasios, geriau atlieka savo pareigas.

Žinoma, atėjo laikas, kai Tėtušis ėmė su manim kalbėti daug rimtesniais klausimais. Tai atsitiko po 1990-ųjų metų, kai pradėjau rengti Tėtušio istorijas spaudai. Tuomet jau dirbau leidykloje, buvau išmokus dirbti su dokumentais, tvarkyti archyvą. Marijampolėje tuo laikotarpiu buvo kuriamas Tremties ir rezistencijos muziejus, reikėjo padėti Tėtušiui atrasti muziejaus prašomus dokumentus, prasidėjo kalbos apie Tauro apygardos partizanus. Va tuomet Stasio Šačkaus pavardė jau buvo minima ir politiniame kontekste. Žinoma, tai nebuvo ištisiniai nuoseklūs pokalbiai.

Tie pašnekesiai niekuomet nevykdavo taip kaip skaitoma paskaita, -- viskas sklandžiai, viskas iš eilės. Paprastai Tėtušis papasakodavo kokį ryškesnį epizodą, o aš jį užsirašydavau. Vėliau, jei nutardavau, kad norėčiau apie tai, kas buvo papasakota, sužinoti daugiau, arba parašyti spaudai, tai imdavau klausinėti nuosekliai, pagal tam tikrą planą. Suplanuotus mūsų archyvinius darbus į šalį atidėjau gana ilgam laikui, kai jau prasidėjo Atkurtoje Lietuvoje Sausio įvykiai, blokada, kiti labai svarbūs to meto sukrėtimai.

O aš dabar jaučiuosi – tarsi būčiau tiltas, kuriuo XX amžiaus garbingų žmonių dvasia turi ateiti ir sustiprinti mūsų vaikus, XXI amžiaus naujų įvykių sūkuriuose kartais taip neužtikrintai besijaučiančius. Tegul jie žino, kad praeitas amžius jų tėvus ir senelius labai bandė ir grūdino. Mano Tėtušis garbingai išsaugojo dokumentus, laiškus, nuotraukas. O aš privalau visa tai pateikti visuomenei.

Dokumentų kopijos iš Lietuvos ypatingojo archyvo.

Laiško kopija iš Perpetuos Dumšienės asmeninio archyvo

St.Šačkaus ir krepšininkų nuotraukos iš internetinės svetainės www.kaunozurnalistai.lt archyvo

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Gruodžio 5 diena, antradienis

Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime.

Gruodžio 4 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek

Gruodžio 3 diena, sekmadienis

Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena

Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime.

Gruodžio 1 diena, penktadienis

Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge.

Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis

Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu.

***

Lapkričio 29 diena. trečiadienis

Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka.

***

Lapkričio 28 diena, antradienis

Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove.

Lapkričio 27 diena, pirmadienis

Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save.

***

Lapkričio 25 diena, penktadienis

Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena

Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi.

Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis

Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau.

***

Lapkričio 21 diena, antradienis

Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip.

***

Lapkričio 20 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor

***

Lapkričio 19 diena, sekmadienis

Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu

***

Lapkričio 18 diena, šeštadienis

Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris.

Lapkričio 17 diena, penktadienis

Tarptautinė studentų diena
Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime.

***

Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis

Tarptautinė tolerancijos diena

Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime.

***

Lapkričio 15 diena, trečiadienis

Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi.

***

Lapkričio 14 d., antradienis

Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas

***

Lapkričio 13 d., pirmadienis

Pasaulinė Gerumo diena

Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime.

***

Lapkričio 11 d., šeštadienis

Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena

***

Lapkičio 8 d., trečiadienis

Europos sveikos mitybos diena

Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus.

***

Lapkričio 7 d., antradienis

Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip.

***

Lapkričio 6 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins

***

Lapkričio 4 d., šeštadienis

Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas.

Lapkričio 3 d., penktadienis

Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa.

***

Lapkričio 2 d., ketvirtadienis

Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau.

***

Lapkričio 1 d., trečiadienis

Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime.

***

Spalio 30 d. antradienis

Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys.

***

Spalio 30-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė

***

Spalio 29-oji, sekmadienis

Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti.

***

Spalio 28-oji, šeštadienis

Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti.

***

Spalio 26-oji, ketvirtadienis

Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti

***

Spalio 25-oji, trečiadienis

Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena.

***

Spalio 23-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor

Spalio 22-oji, sekmadienis

Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim

	2023 m. gruodžio 7 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	Perpetua Dumšienė. ,,Bet gyvenimas, Juozeli, tai ne platoniška meilė“ – iš Intoje rašyto St.Šačkaus laiško Perpetua DUMŠIENĖ, LŽS ir NŽKA narė Tai rašinys iš dokumentinės eseistikos ciklo, skirto Lietuvos šimtmečiui. Turiu vilties, kad pajėgsiu sujungti ir įdėti į knygą 1937 metų Europos čempiono, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjo, tarptautinės kategorijos teisėjo Stasio Šačkaus laiškus mano Tėtušiui Tvarkydama Tėtušio archyvus, skaitydama šimtus laiškų, buvau apdovanota ne vienu atradimu. Atėjo eilė skaityti ir iš Sibiro jam atsiųstus laiškus. Čia man tiesiog užgniauždavo kvapą. Kai jau perskaičiau Tėtušio mamos, brolių, seserų laiškus, pamačiau, kad yra ir kitų žmonių – ne giminaičių – laiškų iš Intos. Vieno žmogaus vardas ir pavardė man buvo žinoma iš Tėtušio pasakojimų – tai Stasys Šačkus (nuotrauka kairėje). Žinojau, kad tai jo bičiulis – iš vaikystės, jaunystės, na ir viso gyvenimo. Perskaičius iš Sibiro rašytas mintis, dar labiau išryškėjo šio Lietuvai visapusiškai brangaus žmogaus – intelektualo, garsaus sportininko, trenerio ir žymaus sporto organizatoriaus, politinio kalinio ir tremtinio – gyvenimo faktai. Negalėjau šio žmogaus laiškų tyrinėti be pagarbos jo idėjoms ir siekiams. Nutariau susipažinti su jo byla Lietuvos ypatingajame archyve, perskaičiau, kas rašoma viešai prieinamuose virtualioje erdvėje esančiuose straipsniuose bei dokumentuose. Tiesiog norėjau prieš gilindamasi į laiškus turėti kiek daugiau žinių ir suvokimo. Visgi Stasys Šačkus yra tokia didelė asmenybė, tokie reikšmingi šio žmogaus darbai, kad būtų nepagarbu kalbėti apie jį vien iš Tėtušio pozicijų. Pirmiausia reikia pateikti bent trumpą Stasio Šačkaus biografiją ir paminėti nuopelnus Tėvynei. Stasys Šačkus (1907 – 1985 ) gimė Medeliškių kaime, netoli Marijampolės, 1928 metais baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją. Studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, Kaune. Aktyviai dalyvavo sportiniame, akademiniame bei politiniame gyvenime. 1934 metais Berlyne baigė Kūno kultūros akademiją. Dirbo Aukštųjų kūno kultūros kursų dėstytoju Kaune, 1939 metais Kūno kultūros katedros jaunasis asistentas. 1941–1943 m. VDU Filosofijos fakulteto asistentas. 1944 metais jam pavesta VDU Istorijos fakultete atkurti Kūno kultūros katedrą. *Ryški buvo Stasio Šačkaus sportinė veikla – ir kaip sportininko, ir kaip sporto organizatoriaus.* Dar būdamas gimnazistu, tapo vienu pajėgiausiu Lietuvos lengvaatlečiu. Prieš karą pasiekė penkiakovės, šuolio su kartimi, 110 m barjerinio bėgimo rekordus. Labiausiai pasižymėjo kaip disko metikas. Dalyvavo lengvosios atletikos varžybose Berlyne, Londone, Čikagoje, Niujorke, Taline, Rygoje. Buvo pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pirmosiose Europos lengvosios atletikos pirmenybėse Turine (Italija). *Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas.1937 m. buvo įrašytas pirmas auksinis įrašas Lietuvos krepšinio istorijoje. Mūsų šalies rinktinė Rygoje sensacingai tapo Europos čempione.* *Labiausiai nusipelniusiems žaidėjams buvo įteikti valstybiniai apdovanojimai. Vytauto Didžiojo IV laipsnio ordinais apdovanoti Feliksas.Kriaučiūnas ir Stasys Šačkus.* 1937 m. Europos čempionai: Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Talzūnas, Stasys Šačkus, Jonas Žukas, Leonas Baltrūnas, Leonas Kepalas, Zenonas Puzinauskas, Artūras Andrulis, Leonas Petrauskas, Eugenijus Nikolskis, Česlovas Daukša, Pranas Mažeika (nuotrauka viršuje). *1939 metais S. Šačkui pirmajam Lietuvoje buvo suteiktas tarptautinės kategorijos krepšinio teisėjo vardas.* Stulbinantis visapusiškumas: Stasys Šačkus - (nuotraukoje dešinėje) Respublikos krepšinio komiteto pirmininkas. Lietuvos gimnastikos sporto federacijos (LGSF) „Vaidoto“ sporto klubo narys. LGSF futbolo komandos vadovas. Suteiktas nusipelniusio trenerio garbės vardas. (Remiuosi laisvai prieinamais elektroninėje erdvėje šaltiniais.) Stasys Šačkus visais savo gyvenimo etapais buvo aktyvus Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, dalyvavo antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizuotose struktūrose. Tėtušio archyve man teko surasti ir čia pateikti Stasio Šačkaus jam iš Intos rašytus laiškus. Tad skaitytojai privalo žinoti, -- kodėl Stasys Šačkus tapo politiniu kaliniu. Lietuvos ypatingojo archyvo skaityklos tyloje, verčiu politinių kalinių bylos lapus, ji iš keleto tomų. Žinau, kad byloje tikrai nerasiu to, kas rašoma mano Tėtušiui skirtuose laiškuose. Esu lituanistas, ne istorikas, pratusi daugiau prie emocijų, metaforos grožio, o bylos pasaulis kietas ir sunkus. Ieškodama tiesos turiu grūdintis, kitaip niekad nesuprasiu visų procesų sudėtingumo. Džiaugiuosi bent tuo, jog šios bylos proceso dalyviai supranta aukštą tardomojo statusą, jo padėtį visuomenėje. Čia bent jau nėra to tyrėjų beraštiškumo, kuris pribloškia tremiamų asmenų bylose. Byloje (nuotrauka apačioje) 1945 m. sausio 29 dienos arešto orderyje ir tos pačios dienos kvotos protokole S. Šačkui formuluojami kaltinimai, kad 1941 metų birželio sukilimo metu būdamas vieno sukilėlių būrio vadas apšaudė iš Kauno besitraukiančius raudonarmiečius, taip pat kaltina dėl tarnybos generolo Plechavičiaus štabe. Stasys Šačkus buvo teisiamas Vilniuje LTSR VRM kariuomenės Karo tribunolo, pagal 58 Ia ir 58 II str, jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo ir 5 metai teisių atėmimo ( tremties). Stasio Šačkaus laiškai Juozui Mozūraičiui Pirmasis laiškas rašytas 1955 metais iš tremtis, iš Intos. Šalia radau ir Tėtušio į Intą išsiųsto siuntinio kvitą. Brangus Juozai! Dažnai ir labai dažnai tave prisimindavau ar šaltoje tundroje ar niūrioje vienutėje. Žinau, kad ir mane neužmiršai, kiek leido galimybės. Labai buvau nuliūdęs, kai A. Natkevičius su kuriuo čia Intoje teko lageryj buvoti buvo paskelbęs man, kad tu būk tai esi miręs. Vėl sužinojau, kad neteisybė ir džiaugiuosiu, kad esi gyvas. O sveikinu, kad esi ženotas ir linkiu žinoma tvirtą ir šaunų sūnų. Tiesa pasveikink ir savo žmonelę. Apie save net nesinori kalbėti, nes vis vien to neišpasakosi ir ar verta. Juk viskam tam dar gerokai peranksti. Šiaip esu, kaip matai, sveikas. Pragyvenimui užsidirbu, o be to, po tokios mokyklos man nedaug ir tereikia. Dirbu šaktoje jau rodos 7 metai. Tai ir viskas tuo tarpu. Manau, kad neatsisakysi man ką nors apie save parašyti, žinoma jeigu tavo karjerai nepakenks! Būk sveikas aš su tavim. Tavo Stasys Mano antrašas Komi ASSR g. Inta ul. Zapadnaja 9 Šačkus S. M. Antras laiškas rašytas iš Intos 1956 metų vasario 16 dieną. Labai skaudus laiškas, juk rašytas Nepriklausomybės dieną, kai negalima jos nei švęst, nei minėt. Labai svarbios mintys šiame laiške keliamos, jos aktualios ir mūsų laikais. Brangusis! Senei turėjau parašyti tau laišką, bet vis tai reikiamos nuotaikos nėra, tai nėra kas rašyti, tai vėl lyg pagalvoji, kad gal tu ištikrųjų ir nelabai lauki, nuo tokių kaip aš laiškų. Juk parašyt laiške, kad sveikas gyvas, linkiu ir sudie tai veik tas pats ką moterį sujaudint ir nepatenkint. Dar vėl rašyt tik, kad pas mus labai šalta iki 60º šalčio, ir kad nušalau galiuką nosies tai vis maža. Arba rašyti, kad aš didžiausiam norui esant kasdien leidžiuosi į šaktą anglies kraštui duoti. Tai kad leidžiuos ir kad duodu kraštui anglį tiesa, bet kad noriu ir dar labai, reikia suabejoti. Apie mūsų gyvenimą galėjo duoti puikesnį vaizdą, kad ir buvojęs pas tave A. Nat. ( Antanas Natkevičius – P. D. ). Žinoma, jis grįžęs man įrodinėjo, kad mums šiaurės gyventojams tėviškėlėje nėra kas veikti. To įrodymas jis pats, tai yra jo grįžimas, ir parsidavimas šaktos darbui, sudarant 3 m. sutartį. Ir aš šiandien, jau daugiau kaip po 10 metų gyvenimo šiaurėje, prisimenu vaizdus iš tėviškėlės, pavasarius ir vasaras, kartu su tavim praleistus, kurie negrįžtamai išnyks bestingstančioj nuo laiko širdy. O likimas mano ubagu išklydo, o apie tai ir nepapasakosi niekam tik amžinai žinau, kad kaži kas prarasta. Bet gyvenimas Juozeli tai ne platoniška meilė. Tik kiek keista, kad mes čia nieko dėti nei karo nepradėjom, nei kariaut nekariavom, ir, žinoma, jo net ir nenorėjom, o čia šiaurėje atrodo, kad kalčiausi esame. Net kaltesni ir už vokiečių SS ir už gestapą. Juk visi net ir vokiečių žydšaudžiai senei jau namie ir laisvėje kombinuoja ką toliau šaudyti, o mes lietuviai nei sveiks nei dėkui dar ir šiandien surištomis rankomis. Brangusis Tau labai dėkui už sporto žurnalus. Čia mūsų kolonijoj ypač jaunimo tarpe buvo labai ir labai mėgiamas. Labai dėkui ir už obuoliukus iš tėviškėlės kuriuos atvežė A. N. Žinoma tai vis ne tai ko man labiausia, ar mums norėtūsi. Aš tave labai prašyčiau, kad atsiųstum senų knygų ar žurnalų tik, žinoma, ne romanų. Pavyz. „židinys” ar „Vairas” čia labai ir labai reikalingi ypač jaunesniųjų tarpe. Jeigu tu netingėtum kada pasiekti Medeliškes tai kur gal rastum vieną kitą seną mano žurnaliuką ar knygelę. Žinoma, aplankytum Stasę ir bendrai mūsų jaunystės dienas prisimintum. Parašyk, kaip gyvena ten tavo giminė. Kaip laikosi ten Ignas, mano augintinė Elziukė, Motiejus ir t. t. Jeigu Petras B. dar dirba fabrike tai jam nuoširdžiausi linkėjimai iš šiaurės. Kaip jo ten giminė laikosi? Ar tėvukai dar gyvi? Pasilieku sveikas. To pačio ir tau linkiu. Tavo Stasys 1956. II. 16 d. Inta. Trečias laiškas, rašytas 1956. X. 18 d. , tai trumpas atvirlaiškis, kurio antroje pusėje nuotaikinga spalvinga gėlių puokštė. Jis adresuotas tiesiog į Tėtušio darbovietę, Marijampolės linų fabriką. Brangus Juozeli! Atrodo, kad ne po ilgo pasimatysim. Nežinau ar parvažiuosiu visam laikui ar tik pasižiūrėti. Priklausys ar galėsiu gauti kokį nors darbą. Aš Tave prašiau spaudos, dabar atrodo ji jau man nebereikalinga. Sveikink pažįstamus ir pats būk sveikas. Bučiuoju Stasys 1956. X. 16 d. Ketvirtas laiškas rašytas jau iš Kauno. Tėtušio draugas, žinodamas jo šachmatiškus strateginius sugebėjimus numatyti ir įgyvendinti sudėtingus sumanymus, kreipiasi dėl žinių surinkimo apie Stasio tėviškės išsaugojimo reikalus. Laiškas rašytas 1965 metais. Tai rodo pašto spaudas ir adresas. Miestas jau vadinamas Kapsuku, o į Jaunimo gatvę mano tėvai persikraustė tik 1964 metais. Šiame laiške minimas J. Klimas gal galėtų būti internetiniame puslapyje „Suvalkijos kovų aidai” aptiktas ( įdėta ir fotografija ) partizanas Jonas Klimas – Lazdynas. Bet, aišku, tai tik mano spėjimas. Tikrint šios versijos neturėjau galimybių. Cituoju laišką: Būk pasveikintas stiprios dvasios žmogau! Gerdamas kavą su J. Klimu atsiminėm vėl tave. Abudu prisiminėm Tave ir priėjom vienodos nuomonės. Klimas labai norėtų nuo Tavęs pašluostyti dulkes. Aš vis teigiau, kad Tu juk gali dulkes apsišluostyti. Dabar mažas reikaliukas. Tik Tu, o ne kas kitas iš patykučių ir neatidėliojant galėtum apie tai sužinoti. Mat paskutiniu laiku apie mano tėviškę pradėjo domėtis prokuratūros darbuotojai. Klausinėjo Stasę, vėliau Mariukę ir Povylaituką. Vis suko klausymų ratą apie 1948m. Kas gyveno ir kas tarnavo ir iš kur mane areštavo, ar aš ten gyvenau tuo laiku ir t. t. Centrinės figūros, iš bobų kalbų, aš nesugaudau. Atrodo, kad mano tėviškė, o ji dabar griaunama. Gal jiems prireikė apiforminimo?! Gal jie neturi pagrindo jos griauti? Ir t. t. Aš pats tuo nesuinteresuotas, bet Stasei būtų geriau jeigu jis ten liktų gyventi. Jeigu taip tai ką reikėtų toliau daryti!? Lauksiu greitos Tavo nuomonės ir atsakymo. Su pagarba SŠačkus. Kaunas, Perg. Kr. 33-43 Iš Tėtušio pasakojimų apie bičiulį. Stasys Šačkus buvo kilęs iš Medeliškių kaimo, Marijampolės apskrities. Buvo Tėtušio šeimos kaimynas ir bendramokslis, geras draugas, gimęs tais pat 1907 metais kaip ir mano Tėtušis. Iš Tėtušio pasakojimų žinau, kad buvo puikus sportininkas, baigęs sporto mokslus Berlyne. Kiek suprantu, tai Stasio Šačkaus autoritetas ir mano Tėtušį buvo labai giliai paveikęs. Tėtušis ir pats sportavo – boksavosi, dalyvavo šachmatų turnyruose, iš pradžių ikikariniais laikais klube Kaune, o vėliau ir komandiniuose, tarp kitko lošė iki 94 metų amžiaus, tapo šachmatų treneriu, ilgus metus pokario laiku treniravo Marijampolės moksleivių komandą. Randu duomenų, kad priklausė Kauno jachtklubui, rėmė sporto organizacijas ir draugijas, lankydavosi futbolo, krepšinio, jojimo varžybose. Netgi giminės susitikimuose būtinai įtraukdavo į darbotvarkę ir sporto varžytuves: žaisdavo ripką, traukdavo virvę, lenktyniaudavo bėgdami apie ežeriuką, šokdavo trišuolius. Tėtušis jau 50 metų turėdamas dar nardydavo nuo Palangos tilto turėklų pasilypėjęs. Susirašinėdamas su bičiuliais laiškuose yra rašęs, kad sportuojantis žmogus yra daug tvirtesnės dvasios, geriau atlieka savo pareigas. Žinoma, atėjo laikas, kai Tėtušis ėmė su manim kalbėti daug rimtesniais klausimais. Tai atsitiko po 1990-ųjų metų, kai pradėjau rengti Tėtušio istorijas spaudai. Tuomet jau dirbau leidykloje, buvau išmokus dirbti su dokumentais, tvarkyti archyvą. Marijampolėje tuo laikotarpiu buvo kuriamas Tremties ir rezistencijos muziejus, reikėjo padėti Tėtušiui atrasti muziejaus prašomus dokumentus, prasidėjo kalbos apie Tauro apygardos partizanus. Va tuomet Stasio Šačkaus pavardė jau buvo minima ir politiniame kontekste. Žinoma, tai nebuvo ištisiniai nuoseklūs pokalbiai. Tie pašnekesiai niekuomet nevykdavo taip kaip skaitoma paskaita, -- viskas sklandžiai, viskas iš eilės. Paprastai Tėtušis papasakodavo kokį ryškesnį epizodą, o aš jį užsirašydavau. Vėliau, jei nutardavau, kad norėčiau apie tai, kas buvo papasakota, sužinoti daugiau, arba parašyti spaudai, tai imdavau klausinėti nuosekliai, pagal tam tikrą planą. Suplanuotus mūsų archyvinius darbus į šalį atidėjau gana ilgam laikui, kai jau prasidėjo Atkurtoje Lietuvoje Sausio įvykiai, blokada, kiti labai svarbūs to meto sukrėtimai. O aš dabar jaučiuosi – tarsi būčiau tiltas, kuriuo XX amžiaus garbingų žmonių dvasia turi ateiti ir sustiprinti mūsų vaikus, XXI amžiaus naujų įvykių sūkuriuose kartais taip neužtikrintai besijaučiančius. Tegul jie žino, kad praeitas amžius jų tėvus ir senelius labai bandė ir grūdino. Mano Tėtušis garbingai išsaugojo dokumentus, laiškus, nuotraukas. O aš privalau visa tai pateikti visuomenei. Dokumentų kopijos iš Lietuvos ypatingojo archyvo. Laiško kopija iš Perpetuos Dumšienės asmeninio archyvo St.Šačkaus ir krepšininkų nuotraukos iš internetinės svetainės www.kaunozurnalistai.lt archyvo	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Gruodžio 5 diena, antradienis Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime. Gruodžio 4 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek Gruodžio 3 diena, sekmadienis Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime. Gruodžio 1 diena, penktadienis Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge. Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu. ***** Lapkričio 29 diena. trečiadienis Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka. * Lapkričio 28 diena, antradienis Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove. Lapkričio 27 diena, pirmadienis Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save. ***** Lapkričio 25 diena, penktadienis Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi. Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau. *** Lapkričio 21 diena, antradienis Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip. * Lapkričio 20 diena, pirmadienis Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor ***** Lapkričio 19 diena, sekmadienis Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu *** Lapkričio 18 diena, šeštadienis Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris. Lapkričio 17 diena, penktadienis Tarptautinė studentų diena Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime. *** Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis Tarptautinė tolerancijos diena Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime. *** Lapkričio 15 diena, trečiadienis Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi. *** Lapkričio 14 d., antradienis Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas *** Lapkričio 13 d., pirmadienis Pasaulinė Gerumo diena Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime. *** Lapkričio 11 d., šeštadienis Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena * Lapkičio 8 d., trečiadienis Europos sveikos mitybos diena Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus. ***** Lapkričio 7 d., antradienis Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip. *** Lapkričio 6 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins *** Lapkričio 4 d., šeštadienis Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas. Lapkričio 3 d., penktadienis Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa. *** Lapkričio 2 d., ketvirtadienis Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau. *** Lapkričio 1 d., trečiadienis Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime. * Spalio 30 d. antradienis Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys. * Spalio 30-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė *** Spalio 29-oji, sekmadienis Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti. *** Spalio 28-oji, šeštadienis Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti. *** Spalio 26-oji, ketvirtadienis Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti * Spalio 25-oji, trečiadienis Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena. ***** Spalio 23-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor Spalio 22-oji, sekmadienis Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)