2017 m. vasario 26 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kainorisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkius užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm. ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalisto R.Norkaus ir jo ,,Santaros” dėka - knygos „Justino Marcinkevičiaus laikas“ sutiktuvės Kaune



Andiukaicio_Laikas_II.jpgVasario 16-ąją, ketvirtadienį, 13 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13) vyks istoriko, politiko, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, Europos Sąjungos komisaro Vytenio Povilo Andriukaičio knygos „Justino Marcinkevičiaus laikas“ sutiktuvės.

Kartu su knygos autoriumi pristatyme dalyvaus žurnalo „Santara“ vyriausiasis redaktorius Romualdas Norkus, kompozitorius, akademikas Giedrius Kuprevičius, aktorius Petras Venslovas, renginį ves muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė.

***
Iš knygos anotacijos:

Disidento, mediko, istoriko, aukšto rango politiko Vytenio Povilo Andriukaičio apmąstymai apie Justiną Marcinkevičių verčia plačiau ir giliau mąstyti apie apie praėjusį, esamą ir būsimą laikmetį.

„POLITIKAS apie POETĄ

Kad plačiai žinomas politikas imtųsi rašyti apie poetą, – šiandieninėje Lietuvoje retas ir įsidėmėtinas atsitikimas. Politikai ir taip turi ką veikti, ypač jeigu nori, kad būtų matomi kaip politikai.

Vytenis Povilas Andriukaitis parašė apie Justiną Marcinkevičių. Štai ir įvykis! Aiškinasi, kad rašė mano įkalbėtas. Ir kuklinasi. Visai be reikalo. Ne literatūros žmogaus suvokimas ir kalba iš tiesų yra kita kalba. Kiti aspektai, kiti kontekstai ir rakursai. Prasmės kitos. Pats turiu pasiaiškinti, kodėl kalbinau jį parašyti prisiminimų. Pasitaikydavo pabendrauti su Andriukaičiu, ir įsiminiau, kad mudviejų pokalbiuose jis dažnai deklamuodavo Marcinkevičiaus eilėraščius, kalbėdavo apie jo poezijos poveikį žmonių lietuviškajam susipratimui. Sutiko paskaityti keletą jo eilėraščių Vilniaus knygų mugės renginyje, kurį turėjau vesti (jau po Marcinkevičiaus mirties), ir raiškiai padeklamavo juos, kaip sakoma, „be popieriuko“. 

Toliau. Teko prižiūrėti žurnalistės Ingos Liutkevičienės pokalbių su Vyteniu Povilu Andriukaičiu knygos „Lietuviškas imunitetas“ (2012) parengimą ir išleidimą. Įsiminiau, kaip tuose pokalbiuose politikas Andriukaitis apibrėžė poeto Marcinkevičiaus vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo veiksme. Plačiai, esmingai apie tai pakalbėjo, palietė ir kitus poeto poveikio visuomenei klausimus.

 Tiek paaiškinimų. O šitą didelį Andriukaičio straipsnį, kaip jo „užsakovas“, turbūt pirmas skaičiau. Iš karto supratau, kad prisiminimų apie poetą knygai tiks tik toji straipsnio dalis, kuri vertintina kaip prisiminimai. Taip su autoriumi ir susitarėme. Tačiau rašinio visuma atrodė vertinga su reagavimais į poeto užsipuolimus, kūrėjui lemto laiko, vaidmens ir laikysenos apmąstymais, su pilietiškąja jo kūrybos ir veiklos traktuote. 

Be to, straipsnis turi savą kompozicinę, emocinę ir stilistinę šerdį, jis teka kaip nuoseklus, kryptingas pasakojimas. Dėl to atsirado mintis paskelbti jį visą, ir žurnalas „Santara“ į šį pasiūlymą atsiliepė. 2016 m. vasaros ir rudens numeriuose išspausdino. Kai kurių autoritetingų skaitytojų paakinta ta pati „Santara“ ėmėsi išleisti viską ir atskira knygele, kartu apglėbti straipsnyje minimos dailininkės Gražinos Didelytės grafiką Justino Marcinkevičiaus poezijos motyvais.




Andiukaicio_knyga_II.jpgPirmasis straipsnio skaitytojas pastebėjo, kad kai ką iš Marcinkevičiaus poezijos rašantis politikas cituoja „iš atminties“. Štai čia stabtelėkime. Labai svarbi žinia. Kad daugybė Marcinkevičiaus posmų yra įsirėžę į rašančiojo sąmonę. Kaip tolydžio aiškėja – yra veikę ir paveikę jo pasaulėžiūrą, etiką, tam tikrą elgesio būdą viešojoje erdvėje ir persekiojimo sąlygomis. Tai žinia ne tik apie Andriukaitį. Jis pats pasakoja apie sutiktus žmones, paveiktus Marcinkevičiaus kūrybos panašiai. 

Grįžkime. Visų pirma visgi tai žinia apie Andriukaitį. Sakykime, dar jaunuolį. Laptevų tremtinių vaikas, aktyvus vaikinas, atkakliai lavinantis save, sąmoningai apsisprendęs ruoštis politiko veiklai, telkiantis argumentus ir pastangas Lietuvos nepriklausomybei atkurti, – aptinka poetą, kuris jį traukia, žavi, kelia dvasią ir skatina atkakliai bei sumaniai eiti pasipriešinimo keliu. 

Kaip tyliai sakydavo mūsų tėvai – Lietuvos keliu. Poetą, turėjusį tokių galių ir atlikusį tokį vaidmenį, šiandieninis Andriukaitis kelia ir gina aistringai, kartu pateikdamas plačią socialinę argumentaciją. Jo aštrūs atkirčiai Nerijai Putinaitei&Co pereina į šiandieninės mūsų visuomenės susisluoksniavimo analizę europiniame kontekste. Nebūtų eurokomisaras... Yra žmonės, gyvenusieji ir tebegyvenantys Marcinkevičiaus traukos lauke. Jo kūryba padėjo gyventi ir išgyventi. <...>“

Iš Valentino Sventicko įžanginio knygos straipsnio, 2016 m. lapkritis, Vilnius.


Nuotraukose: Maironio lietuvių literatūros muziejaus pakvietimas (viršuje); Vytenio Povilo Andriukaičio knygos ,,Justino Marcinkevičiaus laikas" viršelis (apačioje)



Kaunietis satyrikas Jurgis GIMBERIS 

APIE PROVOKACIJĄ

Gimberis_I_kitokia.jpg

Kas tai yra brisingas? Tai toks susibūrimas, kai vienas atsakinėja, o kiti, apsupę kaip brisiai, klausinėja. Todėl ir vadinasi brisingas.

Tas, kuris atsakinėja, vertina susibūrusių klausimus - geras klausimas, blogas klausimas...

Kaip ten, toj Italijoj? - vienas klausia. Geras klausimas, tas sako. 

Duonos dar užtenka? Geras! klausimas. 
Ir vyno yra? Labai geras klausimas.
Gerai gyvena tie italai? Puikus klausimas! 

Ir jūs taip norėtumėt? Nuostabus klausimas! 

Norėtumėt keptus balandžius baltu vynu užgerti? Cinzano? Fiatais-Audiais važinėtis, Pingvinus laižyti, Džinai koją bučiuoti? O gal spagečiais su sūriu visas ausis apsikabinėti? Kaip Fidžyje... Norėtumėt? Labai labai geras, puikus, nuostabus klausimas!!!

O padirbėt  Italijoje nenorėtumėt?

Blogas klausimas. Labai blogas klausimas. Netaktiškas, nežmoniškas, neprotingas, nejuokingas, kvailas, bukas, blogas, labai blogas klausimas. Pro-vo-ka-ci-nis !


Vladimiro Beresniovo pieš.

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)