Tinginys, tinginių maišas, tinginių pasamonas, tinginio pantis, tinginio šmotas, tinginio veislė… Kaip tinginį pavadinsi – labiau nepagadinsi. Juo labiau darbštuoliu nepadarysi. Seniai žmonių pasakyta: “Iš darbinyko tinginį padaryt gali, iš tinginio darbinyko ne.”*
Pasukt – atsukt… Pasukt – atsukt – taip kasmet kankinami laikrodžiai ir pagal juos dirbantys žmonės. Kaip tą kankynę pavadinsi – niekas nesikeis. Kaimynui atrodo, kad reikėtų viena valanda, dėl kurios sukiojami laikrodžiaio, sutrumpinti darbo dieną ir baigti tuos sukinėjimus.
*
Pasigėręs, prisilakęs, nusitašęs…Kaip pavadinsi – neišblaivysi. Ačiū Dievui, kad kojų nepakratęs.
*
Bažnyčia sako, kad mūsų žemę sukūręs Dievas. Mokslas teigia, kad ji susiformavusi savaime. Kaip pasakysi – nenusidėsi. Kam kurioje žemėje geriau, lai toje ir gyvena.
*
Mėlynas dangus, žydras dangus, saulėtas dangus, vaiskus dangus, tyras dangus, skaistus dangus… Nesvarbu, kaip dangų pavadina, visi norėtų į jį patekti. Ir ypač tie, kurie dangų turi žemėje.
*
Valstybės ūkis sirguliuoja, negaluoja, nesveikuoja, bloguoja… Kaip pavadinsi, jam sopės nesumenkinsi. Kol kas jį gydo ekstrasensai, užkalbėtojai, burtininkai, žavėtojai, kerėtojai, žiniūnai, magai, raganiai. Tikrą gydytoją rasti ir prisišaukti nesiseka.
*
Turime visokiausių susisiekimo priemonių – autobusų, troleibusų, laivų, lėktuvų, lengvųjų automobilių. Nesvarbu, kaip jas vadiname, svarbu, kad važiuojame, ir dar svarbiau, kad nuvažiuojame. Anapilyje tokio pasirinkimo nėra, tenai tik skraidoma. Patartina bilietus į skraidykles įsigyti žemėje, kad nereikėtų amžinybėje kulniuoti.
*
Seime nemažai moterų – tarp jų esama bobų, panų, lesbiečių, laisvo elgesio parlamentarių, balsuojančių laisvai, ne pagal partijos nurodymus. Nesvarbu, kaip jas vadina – Seimo bjauriai nepagadina. Prostitučių Seime tikriausiai nėra. Nebent meilužių.
*
Batus avime visokius visokiausius: ir įvairiausių fasonų, ir įvairios medžiagos, ir skirtingo dydžio. Kaip juos bevadintume, visi gali koją spausti ir mozolius pritrinti. Pigesni dažniau, brangesni rečiau. Tačiau nereikia pamiršti, kad dėl to gali būti kalta ir koja.
*
Šaltinis ir šalčiausią žiemą neužšąla. Žmogaus žmogiškumas gali ir karščiausią vasarą apledėti.
*
Meilė iš pirmo žvilgsnio, meilė iki grabo lentos, amžina meilė, meilė kaip seilė… Dėl Dievo meilės, mylėkime ne žodžiais, bet darbais.
*
Nesvarbu, kaip pusnis, putinius, vėputinius, vėpūtes vadinameme, jų neištirpdiname. Lauke ištirpdo saulė, o su supustytais širdyje turime dorotys patys.
*
Žmonės miršta, žūsta, žudosi, kojas pakrato. Visais atvejais rezultatas tas pats. Vis dėlto skubėti neverta.
*
Sakoma, kad mirtis yra viso svieto lygintoja. Nepaprieštarausi, tikrai visus sulygina.Tik vienus lygina staiga ir netikėtai, kitus per skausmus ir kančias.
*
Dievo namus vadiname bažnyčia, koplyčia, katedra, bazilika. Nesvarbu, kaip vadiname, visuose tą patį Dievą garbiname. Geriausia suręsti Dievui gerų darbų namus savo širdyje ir visada turėti jį po ranka.
***
Yra toks vabalas, vadinamas šūdvabaliu. Estetai sako, o žodynas rašo, jog tai vulgarus pavadinimas. Ką padarysi, jį šitaip pavadino Adomas. Parašyta: “Taigi Viešpats Dievas, padaręs iš žemės visus laukų gyvulius ir visus oro paukščius, juos atvedė prie Adomo, kad matytų, kaip jis juos pavadins; nes kaip Adomas praminė kiekvieną gyvą esybę, tas ir yra jos vardas”. Matyt, tas vabalas įsirausė į ką tik sukurto kažkurio padaro šūdą, todėl jį taip ir pavadino. Kadangi tuo metu dar nebuvo estetų, nė Ieva nebuvo išskaptuota, tai tas pavadinimas ir išliko. Neestetiškas, bet teisingas.
*
Kauptukas, kauptuvas, kapstukas, kaponė… Nesvarbu, kaip šiuos įrankius vadina, svarbu, kad būtų aštrūs ir patogūs. Valstybė savo daržams ir gėlynams puoselėti turi visą arsenalą kauptukų ir kapstukų. Jie labai smagūs ir patogūs vartoti, deja, atšipę. ir atbukę. Tai tokie tada ir jos daržai bei gėlynai.
*
Pempė nepravardžiuojamas klykaujantis pelkių paukštis. Numelioravus pelkes, jų Lietuvoje smarkiai sumažėjo. Nemelioruojamame Seime pempių ir pempinų nemąžta.
*
Nėra absoliučiai teisingas pasakymas, kad valdžia nieko nenori žinoti apie eilinių piliečių gyvenimą. Juk esama tokių įstaigų , kurios nori žinot viską, tai ir žino daugiau nei viską.
*
Pirtis yra pirtis, sunku kitaip ją pavadinti. Tai namelis ar patalpa praustis. Gerai prikūrentoje pirtyje galima vanotis, pertis. Iš tokios pirties išsivanojusieji išeina paraudę kaip virti vėžiai. Valstybės pirtis prikūrenta nesigailint kuro. Vyksta visuotinė politinė vanonė. Seimo opozicija vanoja poziciją, pozicija peria opoziciją. Visi įkaitę iki bolševikų vėliavos raudonumo. Ir nėra kam atidaryti pirties durų ir nuleisti garo perteklių. Graudu, kad neturime pirtininko.
*
Gal nuo saulės skleidžiamos energijos, gal nuo debesyse vykstančių elektros iškrovų, gal dar dėl ko nors visa mūsų gamta, visa visuomenė įsielektrinusi, kibirkščiuoja. Todėl dažnai įvairiose gyvenimo srityse įsižiebia didesni ir mažesni gaisrai. Deja, juos gesinti nelabai sekasi. Neturime geros gaisrininkų komandos.
*
Žvarbus oras. Pagal žodyną – šaltas, šiurpus, atšiaurus, veriantis. Pagal tą patį žodyną oras – atmosfera. Žvarbią atmosferą gali pakeisti tik aukštybių Dievas. Turime begales ir vietinių, žemiškų dievų, bet jie visuomenę stingdančią žvarbą tik žvarbina.
*
Mokykloje mokiniai mokosi fizinę ir ekonominę geografiją. Praktiškai su fizine geografija susipažįsta eidami į mokyklą, su ekonomine – užėję į parduotuvę. Gyvenimas gerai klostosi tiems, kurie sugeba abi geografijas sulieti. Ypač blogai, kai to nesugeba padaryti politikai.
*
Būti viršininku, šefu, bosu lyg ir neblogai, naudinga ir pelninga. Bet ne visi tuo tenkinasi.. Kai kurie iš tokių postų veržiasi į Seimą eiliniais parlamentarais.
*
Nesupykite, jeigu jus kas pavadina kvailu, durnu, asilu, avinu. Protingi už teisybės sakymą nepyksta.
*
Lietuvių kalba turi tik vieną vieno skiemens daiktavardį – šuo. Kai kas sako, jog tai šuva. Kaip pavadinsi – nepagadinsi. Ir šuo, ir šuva sergi šeimininko turtą ir jį patį gina. Kas kita politiniai šunys. Jie negina piliečių, urzgia ant jų, loja, skalija. Primanytų, gerklę perkąstų.
*
Kai kas Dubingių ežerą vadina Asveja. Nesvarbu, kaip vadina, jame dideli ir maži smagiai maudosi, taškosi, pramogauja. Gyvenimo vandenyse – jūrose, ežeruose, upėse – mažai kas smagiai pramogauja. Daugumą gyvenimas šiuose vandenyse negailestingai muurkdo, nemažai ir visai užmurkdo.
*
Iš požeminės gyslos tekantį tyrą vandenį ir toje vietoje susidariusį vandens telkinį kai kas vadina šaltiniu, kai kas versme, kai kas verdene. Kaip pavadinsi, vandens neužterši. Jį kartkartėmis užteršia žmogus. Kaip ir savo sąžinę.
*
Medžių, krūmų, žolės lapai yra gyvybės pamatas. Vantos lapas, prilipęs pirtyje ant deputato, juo labiau ant deputatės užpakalio, neturi gyvybinės reikšmės. Dėl to užpakalis nei surimtėja, nei pasileidžia.
*
Kadais grioviai Ignalinos apylinkėse buvo vadinami kanavamis, Vilkaviškio apylinkėse – grabėmis. Vadino nevienodai, bet visur kasė kastuvais. Dabar griovius rausia ekskavatoriais. Politikoje net paplentėse grioviai nekasami. Nėra tokios technikos.
*
Kai lauke dulkia, krapnoja, lyja, juo labiau kai pila kaip iš kibiro, geriau sėdėti namie. Prispyrus reikalui, išeinama su lietpalčiu ar skėčiu. Politikų sąmonė visą laiką nepralaidžiu skydu apsaugota nuo gyvenimo dulksnos ir lietaus.
*
Žiemą kai kur važinėdavo rogėmis, rogutėmis, kai kur ragutėmis, ragutelėmis. Laikai pasikeitė. Neliko sniego, neliko arklių, neliko rogių ir ragučių. Užtat mašinų asortimentas begalinis.
*
Nesvarbu, kuo už darbą mokama – eurais, doleriais, svarais. Svarbu, kad mokėtų apčiuopiamai. Nors ir smulkiais banknotais.
Nuotraukoje: LŽS ir kauniečių žurnalistikos senjorų klubo MES narys Adomas SUBAČIUS
Ričardo Šaknio nuotr.
