2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Lietuvos žurnalistų sąjungos nario ADOMO SUBAČIAUS kūryba. II. Kaip pavadinsi, nepagadinsi...




Subacius_4_n._II.jpgTinginys, tinginių maišas, tinginių pasamonas, tinginio pantis, tinginio šmotas, tinginio veislė... Kaip tinginį pavadinsi - labiau nepagadinsi. Juo labiau darbštuoliu nepadarysi. Seniai žmonių pasakyta: “Iš darbinyko tinginį padaryt gali, iš tinginio darbinyko ne.”
*
Pasukt - atsukt... Pasukt - atsukt - taip kasmet kankinami laikrodžiai ir pagal juos dirbantys žmonės. Kaip tą kankynę pavadinsi - niekas nesikeis. Kaimynui atrodo, kad reikėtų viena valanda, dėl kurios sukiojami laikrodžiaio, sutrumpinti darbo dieną ir baigti tuos sukinėjimus.
Pasigėręs, prisilakęs, nusitašęs...Kaip pavadinsi - neišblaivysi. Ačiū Dievui, kad kojų nepakratęs. 
*
Bažnyčia sako, kad mūsų žemę sukūręs Dievas. Mokslas teigia, kad ji susiformavusi savaime. Kaip pasakysi - nenusidėsi. Kam kurioje žemėje geriau, lai toje ir gyvena.
*
Mėlynas dangus, žydras dangus, saulėtas dangus, vaiskus dangus, tyras dangus, skaistus dangus... Nesvarbu, kaip dangų pavadina, visi norėtų į jį patekti. Ir ypač tie, kurie dangų turi žemėje. 
*
Valstybės ūkis sirguliuoja, negaluoja, nesveikuoja, bloguoja... Kaip pavadinsi, jam sopės nesumenkinsi. Kol kas jį gydo ekstrasensai, užkalbėtojai, burtininkai, žavėtojai, kerėtojai, žiniūnai, magai, raganiai. Tikrą gydytoją rasti ir prisišaukti nesiseka. 
*
Turime visokiausių susisiekimo priemonių - autobusų, troleibusų, laivų, lėktuvų, lengvųjų automobilių. Nesvarbu, kaip jas vadiname, svarbu, kad važiuojame, ir dar svarbiau, kad nuvažiuojame. Anapilyje tokio pasirinkimo nėra, tenai tik skraidoma. Patartina bilietus į skraidykles įsigyti žemėje, kad nereikėtų amžinybėje kulniuoti. 
Seime nemažai moterų - tarp jų esama bobų, panų, lesbiečių, laisvo elgesio parlamentarių, balsuojančių laisvai, ne pagal partijos nurodymus. Nesvarbu, kaip jas vadina - Seimo bjauriai nepagadina. Prostitučių Seime tikriausiai nėra. Nebent meilužių.
Batus avime visokius visokiausius: ir įvairiausių fasonų, ir įvairios medžiagos, ir skirtingo dydžio. Kaip juos bevadintume, visi gali koją spausti ir mozolius pritrinti. Pigesni dažniau, brangesni rečiau. Tačiau nereikia pamiršti, kad dėl to gali būti kalta ir koja. 
*
Šaltinis ir šalčiausią žiemą neužšąla. Žmogaus žmogiškumas gali ir karščiausią vasarą apledėti.
*
Meilė iš pirmo žvilgsnio, meilė iki grabo lentos, amžina meilė, meilė kaip seilė... Dėl Dievo meilės, mylėkime ne žodžiais, bet darbais.
*
Nesvarbu, kaip pusnis, putinius, vėputinius, vėpūtes vadinameme, jų neištirpdiname. Lauke ištirpdo saulė, o su supustytais širdyje turime dorotys patys.
*
Žmonės miršta, žūsta, žudosi, kojas pakrato. Visais atvejais rezultatas tas pats. Vis dėlto skubėti neverta. 
*
Sakoma, kad mirtis yra viso svieto lygintoja. Nepaprieštarausi, tikrai visus sulygina.Tik vienus lygina staiga ir netikėtai, kitus per skausmus ir kančias. 
*
Dievo namus vadiname bažnyčia, koplyčia, katedra, bazilika. Nesvarbu, kaip vadiname, visuose tą patį Dievą garbiname. Geriausia suręsti Dievui gerų darbų namus savo širdyje ir visada turėti jį po ranka.

***
Yra toks vabalas, vadinamas šūdvabaliu. Estetai sako, o žodynas rašo, jog tai vulgarus pavadinimas. Ką padarysi, jį šitaip pavadino Adomas. Parašyta: “Taigi Viešpats Dievas, padaręs iš žemės visus laukų gyvulius ir visus oro paukščius, juos atvedė prie Adomo, kad matytų, kaip jis juos pavadins; nes kaip Adomas praminė kiekvieną gyvą esybę, tas ir yra jos vardas”. Matyt, tas vabalas įsirausė į ką tik sukurto kažkurio padaro šūdą, todėl jį taip ir pavadino. Kadangi tuo metu dar nebuvo estetų, nė Ieva nebuvo išskaptuota, tai tas pavadinimas ir išliko. Neestetiškas, bet teisingas.
*
Kauptukas, kauptuvas, kapstukas, kaponė... Nesvarbu, kaip šiuos įrankius vadina, svarbu, kad būtų aštrūs ir patogūs. Valstybė savo daržams ir gėlynams puoselėti turi visą arsenalą kauptukų ir kapstukų. Jie labai smagūs ir patogūs vartoti, deja, atšipę. ir atbukę. Tai tokie tada ir jos daržai bei gėlynai.
*
Pempė nepravardžiuojamas klykaujantis pelkių paukštis. Numelioravus pelkes, jų Lietuvoje smarkiai sumažėjo. Nemelioruojamame Seime pempių ir pempinų nemąžta.
*
Nėra absoliučiai teisingas pasakymas, kad valdžia nieko nenori žinoti apie eilinių piliečių gyvenimą. Juk esama tokių įstaigų , kurios nori žinot viską, tai ir žino daugiau nei viską.
*
Pirtis yra pirtis, sunku kitaip ją pavadinti. Tai namelis ar patalpa praustis. Gerai prikūrentoje pirtyje galima vanotis, pertis. Iš tokios pirties išsivanojusieji išeina paraudę kaip virti vėžiai. Valstybės pirtis prikūrenta nesigailint kuro. Vyksta visuotinė politinė vanonė. Seimo opozicija vanoja poziciją, pozicija peria opoziciją. Visi įkaitę iki bolševikų vėliavos raudonumo. Ir nėra kam atidaryti pirties durų ir nuleisti garo perteklių. Graudu, kad neturime pirtininko.
Gal nuo saulės skleidžiamos energijos, gal nuo debesyse vykstančių elektros iškrovų, gal dar dėl ko nors visa mūsų gamta, visa visuomenė įsielektrinusi, kibirkščiuoja. Todėl dažnai įvairiose gyvenimo srityse įsižiebia didesni ir mažesni gaisrai. Deja, juos gesinti nelabai sekasi. Neturime geros gaisrininkų komandos. 
*
Žvarbus oras. Pagal žodyną - šaltas, šiurpus, atšiaurus, veriantis. Pagal tą patį žodyną oras - atmosfera. Žvarbią atmosferą gali pakeisti tik aukštybių Dievas. Turime begales ir vietinių, žemiškų dievų, bet jie visuomenę stingdančią žvarbą tik žvarbina.
*
Mokykloje mokiniai mokosi fizinę ir ekonominę geografiją. Praktiškai su fizine geografija susipažįsta eidami į mokyklą, su ekonomine - užėję į parduotuvę. Gyvenimas gerai klostosi tiems, kurie sugeba abi geografijas sulieti. Ypač blogai, kai to nesugeba padaryti politikai. 
*
Būti viršininku, šefu, bosu lyg ir neblogai, naudinga ir pelninga. Bet ne visi tuo tenkinasi.. Kai kurie iš tokių postų veržiasi į Seimą eiliniais parlamentarais.
*
Nesupykite, jeigu jus kas pavadina kvailu, durnu, asilu, avinu. Protingi už teisybės sakymą nepyksta.
*
Lietuvių kalba turi tik vieną vieno skiemens daiktavardį - šuo. Kai kas sako, jog tai šuva. Kaip pavadinsi - nepagadinsi. Ir šuo, ir šuva sergi šeimininko turtą ir jį patį gina. Kas kita politiniai šunys. Jie negina piliečių, urzgia ant jų, loja, skalija. Primanytų, gerklę perkąstų.
*
Kai kas Dubingių ežerą vadina Asveja. Nesvarbu, kaip vadina, jame dideli ir maži smagiai maudosi, taškosi, pramogauja. Gyvenimo vandenyse - jūrose, ežeruose, upėse - mažai kas smagiai pramogauja. Daugumą gyvenimas šiuose vandenyse negailestingai muurkdo, nemažai ir visai užmurkdo.
*
Iš požeminės gyslos tekantį tyrą vandenį ir toje vietoje susidariusį vandens telkinį kai kas vadina šaltiniu, kai kas versme, kai kas verdene. Kaip pavadinsi, vandens neužterši. Jį kartkartėmis užteršia žmogus. Kaip ir savo sąžinę. 
*
Medžių, krūmų, žolės lapai yra gyvybės pamatas. Vantos lapas, prilipęs pirtyje ant deputato, juo labiau ant deputatės užpakalio, neturi gyvybinės reikšmės. Dėl to užpakalis nei surimtėja, nei pasileidžia. 
*
Kadais grioviai Ignalinos apylinkėse buvo vadinami kanavamis, Vilkaviškio apylinkėse - grabėmis. Vadino nevienodai, bet visur kasė kastuvais. Dabar griovius rausia ekskavatoriais. Politikoje net paplentėse grioviai nekasami. Nėra tokios technikos.
*
Kai lauke dulkia, krapnoja, lyja, juo labiau kai pila kaip iš kibiro, geriau sėdėti namie. Prispyrus reikalui, išeinama su lietpalčiu ar skėčiu. Politikų sąmonė visą laiką nepralaidžiu skydu apsaugota nuo gyvenimo dulksnos ir lietaus. 
*
Žiemą kai kur važinėdavo rogėmis, rogutėmis, kai kur ragutėmis, ragutelėmis. Laikai pasikeitė. Neliko sniego, neliko arklių, neliko rogių ir ragučių. Užtat mašinų asortimentas begalinis. 
*
Nesvarbu, kuo už darbą mokama - eurais, doleriais, svarais. Svarbu, kad mokėtų apčiuopiamai. Nors ir smulkiais banknotais. 

Nuotraukoje: LŽS ir kauniečių žurnalistikos senjorų klubo MES narys Adomas SUBAČIUS

Ričardo Šaknio nuotr.

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)