Jau nebe pirmus metus kultūros žurnalų, rajoninių leidinių redaktoriai, žurnalistai, politikai piktinasi, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) administruojama nemenka, kelis milijonus eurų siekianti valstybės parama nekomercinei žiniasklaidai skirstoma neefektyviai, nesuprantamai, neretai atitenka šviečiamosios misijos neatliekantiems leidiniams, kurių akcininkai – vietos valdžios politikų artimieji ar garsūs verslininkai.
Prieš trejus metus, 2014-ųjų sausį, dabartinė Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė ir kiti parlamentarai įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate siūlymą vietoj viešosios įstaigos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo įkurti biudžetinę įstaigą Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondą, kuriam vadovautų Kultūros ministerijos paskirtas direktorius.
Ar Seimo pirmoji vicepirmininkė vėl siūlytų Seimui pertvarkyti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, o Kultūros ministerija tam pritartų? „Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo žurnalistų, leidėjų ir valstybės tarnautojų, ar, aiškiau atskyrus fondo valdymo ir projektų vertinimo sritis, valstybės lėšos tikrai pasiektų pilietinę, kultūrinę ir patriotinę žiniasklaidą.
Nuotraukoje: Publikacijos autorius, laikraščio ,,Ūkininko patarėjas” žurnalistas Arnoldas Aleksandravičius
Primena netikusią regioninę politiką
„Nors fondo biudžetas solidus, paramos prašančių leidinių, stočių, kanalų, redakcijų dar daugiau. Visada bus nepatenkintų tuo, kaip skirstomi pinigai“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) valdybos narys, LŽS Kauno skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis. Pasak V. Mačiulio, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarkų (personalinių) būta – buvusį direktorių rašytoją Mykolą Karčiauską pakeitė politikas tautininkas Gintaras Songaila, sudaryta nauja fondo taryba.
Ekonomistai seniai kritikuoja ydingą Lietuvos regioninę politiką – dėl jos Vilnius plečiasi, pampsta, sugeria visas vidaus ir užsienio investicijas, o likusi Lietuva silpsta. „Ir vilnietiški kultūros leidiniai gauna 5–10 kartų daugiau paramos. Dėl to protestuodamas atsistatydino dvisavaitinio kauniečių leidinio „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius poetas Viktoras Rudžianskas. Neva provincija fondui blogus projektus pateikia! O kas juos vertina? Anksčiau – dažniausiai kūrybinių sąjungų atstovai: tautodailininkai, architektai. Ką jie gali išmanyti apie žurnalistiką?..“, – stebėjosi žiniasklaidos veteranas V. Mačiulis.
Skatinami projektai, o ne redakcijos
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkė Danguolė Skarbalienė „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, kad fondas paramą spaudos leidiniams, TV, radijo stotims skirsto skaidriai. „Kultūriniai, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamieji projektai vertinami keliais etapais. Ekspertai pateikia išvadas, o taryba galutinai nusprendžia, ar skirti lėšų projekto rengėjams. Pagal fondo įstatus neremiami politinių partijų agitaciniai projektai, į paramą pretenduojančio leidinio akcininkais negali būti valstybės įstaigų, savivaldybių tarnybų, politinių partijų atstovai. Paskatinama ne laikraščio redakcija, TV studija, bet konkretus projektas“, – SRTRF veiklos mechanizmą atskleidė D. Skarbalienė.
Patys kalti, jeigu negavo?
SRTRF tarybos pirmininkės nuomone, dažniausiai leidinių redakcijos pačios būna kaltos, jeigu negauna paramos. „Skaitau projektus ir apgailestauju – kokie jie vienodi, pilki, besikartojantys. Linkiu kolegoms išradingumo, jaunatviškumo. Plėskite temų ratą! Be to, koks čia konkursas, jei jam trūktų netikėtumo, varžybų dvasios?” – tikino D. Skarbalienė. Jos nuomone, negalima ardyti dabartinės fondo tvarkos, neteisinga būtų padaryti jį pavaldų Kultūros ministerijai. „SRTRF – demokratiškai besitvarkanti organizacija. Mažai tokių įstaigų, materialiai padedančių kūrėjams, belikę“, – aiškino Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkė D. Skarbalienė.
Interesų grupės kaip musės
Jau septynis dešimtmečius leidžiamo Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiojo redaktoriaus Gyčio Norvilo nuomone, lietuviškos pilietinės, kultūrinės spaudos skatinimo sistema – ydinga. „Atsakingosios žiniasklaidos žurnalistai už savo darbą negauna tiek, kad galėtų oriai gyventi. Turi keistis ne tik fondo pobūdis (deja, pinigų dalybos visuomet pritraukia interesų grupes), bet ir valstybės požiūris į kūrėjus“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė G. Norvilas.
Žurnalistų visuomenę papiktino informacija, kad 2016 metais fondas iš regioninės spaudos programos parėmė laikraštį „Širvintų kraštas“ – už projektą „Lietuvos gynėjas“ į bendrovės „Danielita“ banko sąskaitą pervedė 4 tūkst. eurų. „Danielitos“ akcininkė –
Širvintų rajono merės, Darbo partijos narės Živilės Pinskuvienės dukra Danielė. Fondas taip pat atsegė piniginę Kėdainių krašto laikraščiui „Rinkos aikštė“, kurį privalomai turi užsisakyti Viktoro Uspaskicho įsteigto „Vikondos“ koncerno darbuotojai. Leidiniui, kuris yra šios bendrovės nuosavybė, suteikta 7 tūkst. Eur už projektą „Skaityk, mąstyk, klausyk“ ir 12 tūkst. Eur – už projektą „Kėdainių krašto atspindžiai“. „Vikondos“ valdybos pirmininkė – buvusi Darbo partijos įkūrėjo V. Uspaskicho žmona Jolanta. Pernai kultūros ministras dar buvo Darbo partijos narys Šarūnas Birutis.
Reti atvejai
Pasak Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorės Rasos Navickienės – tai seni, iš konteksto išplėšti atvejai. „Jau dvejus metus sąžiningai dirba nauja taryba, fondui pateiktus projektus vertina taip pat dvejiems metams paskirti ekspertai. Projektų konkursus SRTR fondas rengia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Vyriausybės patvirtintais bendraisiais nuostatais, tarybos „palaimintais“ programų aprašais bei savo įstatais“, – „Ūkininko patarėjui“ dievagojosi R. Navickienė, SRTR fondo taryboje atstovaujanti savo asociacijai.
Per daug prašytojų
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, prieš trejus metus su kitais septyniais parlamentarais siūliusi Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą pertvarkyti į biudžetinę įstaigą ir pavadinti ją Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondu, „Ūkininko patarėjui“ prisipažino nutolusi nuo žiniasklaidos reikalų, patarė kreiptis į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėją Kęstutį Kaminską.
„Pastaruosius 4 metus SRTRF veikla buvo nuolat tobulinama. Valstybės lėšų kultūrinei ir regioninei žiniasklaidai remti padaugėjo 4 kartus. Bet vis viena neįmanoma padėti visiems“, – „Ūkininko patarėjui“ įrodinėjo K. Kaminskas.
Baltas nevilties ženklas
Kaip teigė Seimo tarnautojas, kultūrinių leidinių Lietuvoje yra net 8–9 (įskaitant vienintelį Klaipėdos krašte ir Vakarų Lietuvoje mėnesinį nekomercinį teatro scenos, vaizduojamųjų menų bei literatūros žurnalą „Durys“). Latviai, pavyzdžiui, popierinio kultūrinio leidinio apskritai neturi, tik interneto žurnalą „satori.lv“. „Daugelis lietuviškų visuomeninių politinių laikraščių taip pat spausdina bent puslapį ar puslankį, skirtą kultūrai. „Ūkininko patarėjas“ juk irgi rašo apie kaimo papročius, tradicijas, tautodailės parodas, liaudies buities muziejus. Faktiškai visi tokie leidiniai turėtų būti valstybės remiami, bet vieną kartą „Literatūros ir meno“ ar „7 meno dienų“ redakcijos jaučiasi nuskriaustos, kitą kartą „Kultūros barai“ išleidžiami baltu viršeliu, nes žurnalas negavo valstybės paramos“, – priminė K. Kaminskas.
Apsauga nuo politinių vėjų
Anot Seimo Švietimo ir mokslo komiteto biuro vadovo, biudžetinė įstaiga ir fondas – teisinėje valstybėje nesuderinami dalykai. „Kiek žinau, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas tai ir išaiškino parlamentarams, panorusiems keisti fondo modelį, dabar apsaugantį įstaigą nuo politinių vėjų. Ministrai direktorius skirdavo tik iki 1990 metų… Žinoma, visiškai sutinku, kad fondas neturėtų remti regioninių leidinių, kurių tekstai parašyti prasta, nenormine kalba. Kažkada buvau susirinkęs visus regionų laikraščius ir stebėjausi didžiųjų kalbos klaidų gausa juose. Ne paslaptis, kad regioninės žiniasklaidos puslapiuose vienas vietinis politikas paprastai giriamas, kitas – peikiamas. Politinių dvikovų taip pat negalima apmokėti valstybės pinigais iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo“, – samprotavo K. Kaminskas.
Turėtų rūpėti Seimo Kultūros komitetui
Vis dėlto, anot K. Kaminsko, Seimo narių ar net parlamento vadovų skambučiai fondo vadovybei Lietuvos kultūrinės ir regioninės žiniasklaidos finansavimo reikalų nepataisys. „Vienintelis legalus nepatenkintų redakcijų veiksmas –
pasiskųsti SRTRF tarybai, kuri patvirtina fondo direktorių. Jeigu ir tai nepadės – kreiptis į Seimo Kultūros komitetą“, – patarė Seimo tarnautojas K. Kaminskas. Po skyrybų su Švietimo ir mokslo komitetu „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio vadovaujamas Kultūros komitetas dabar rūpinasi nekomercine Lietuvos bei išeivijos lietuvių žiniasklaida.
„Tai mūsų priedermė. Komitetas, be abejo, domėsis SRTRF veikla, fondo trūkumais. Ir visomis kitomis visuomenę jaudinančiomis problemomis, kurių ankstesnės valdžios nenorėjo ar pristigo politinės valios spręsti. Tiesiog dar fiziškai negalėjome tų klausimų imtis, nes turėjome sudaryti Vyriausybę, nustatyti valdančiosios koalicijos veiklos gaires. Svarbu, kad ko nors nepraleistume, todėl dėkojame už kiekvieną visuomenės, žiniasklaidos signalą, priminimą“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė didžiausios Seimo frakcijos seniūnas R. Karbauskis.
„Dabar fondas valdomas ir projektai vertinami atskirai. SRTR fondo taryba atsižvelgia į nepriklausomų ekspertų išvadas. Kiekvienai programai sudarytos skirtingos ekspertų grupės. 2016 m. paraiškos fondui buvo teikiamos jau pagal 2015-aisiais pasiūlytus atnaujintus bendruosius konkurso nuostatus. Kol kas būtų per anksti vertinti jų efektyvumą ar iš naujo pertvarkyti fondą, bet Kultūros ministerija yra atvira tolesnėms diskusijoms ir galimiems pasiūlymams“, – Ūkininko patarėją“ informavo kultūros ministrė Liana Ruokytė–Jonsson.
Archyvinė nuotraukoje (viršuje): Prieškarinės Lietuvos skaitytojai sulaukė laikraščio ,,Ūkininko patarėjas” naujo numerio
