Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus žurnalistai, skirdami kasmetinį apdovanojimą „Taikliausias šūvis“, šiemet laureate paskelbė „Laikraščio „Valsčius“ redakciją. Gruodžio mėnesį Vilniuje, Adomo Mickevičiaus muziejuje, redakcijos atstovams buvo įteikta simbolinė kulka – kuklus, bet įkvepiantis apdovanojimas, savotiškas įpareigojimas neapleisti „šaudyklos“: miklinti ranką, toliau ugdyti gebėjimą taikliai nusitaikyti ir žinoti, kada paleisti kulką, kad ji skrietų į taikinį.
Į Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus tradicinį kalėdinį susitikimą, kurio esmė – kasmet rengiamų konkursų „Taikliausias šūvis“ bei „Metų kornišonas“ nugalėtojų apdovanojimas, buvome pakviesti likus gerai savaitei iki renginio. Džiaugsmas, nuostaba, net ir savotiškas pasididžiavimas užplūdo išgirdus žinią. Juk kai rugsėjo 16 dieną skaitytojus pasiekė paskutinysis beveik 25-metį leisto senojo „Valsčiaus“ numeris, pačia plačiausia žodžio prasme tvyrojo nežinia dėl ateities. Viena tebuvo aišku – pasielgėme taip, kaip liepė sąžinė, supratimas, nuovoka, galų gale, sveikas protas.
Rugsėjo 30-ąją vėl buvo švenčiamas gimtadienis – dienos šviesą išvydo „Laikraščio „Valsčius“ pirmasis numeris – skubiai, bet su jauduliu ir meile sukurtas. Karavanas vėl pradėjo savąją kelionę, kaip visada – net ir lojant šunims. Visa ši priešistorė, toliau kasdien rašoma istorija, matyt, nepaliko abejingų ir vilniečių kolegų, juolab kad dar spalio pradžioje ir visa Lietuvos žurnalistų sąjungos taryba garsiai išreiškė palaikymą bei supratimą, kad kūrybinės laisvės negali supančioti jokie oligarchai.
Taigi „už pilietinę stiprybę ginant spaudos laisvę“ konkurso „Taikliausias šūvis 2016“ nugalėtoja buvo paskelbta „Laikraščio Valsčius“ redakcija. Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkė Aldona Armalė bei konkurso vertinimo komisijos pirmininkė Aldona Adomaitienė oficialiosios renginio dalies metu pabrėžė, kad nuomonė, ką šiemet skelbti laureatu, buvusi vieninga, nes „tikrai šauta taikliai!“. O dabartinis fonas, kuomet Seimas gruodžio 8 dieną priėmė Civilinio kodekso pataisas, kurios gali suvaržyti žiniasklaidos laisvę skelbti visuomenei reikšmingą informaciją apie viešus asmenis ir įtvirtinti politikų privilegijuotą apsaugą nuo kritikos, žodžio laisvės temą vėl iškelia į patį dėmesio centrą.
Visos redakcijos vardu padėkos žodį tardama „Laikraštis „Valsčius“ steigėja ir redaktorė Giedrimė Didžiapetrienė kalbėjo, kad mūsiškis demaršas buvo kontrolinis šūvis, kuris turėjo priversti suklusti ne vien mūsų rajoną, bet ir visą Lietuvą, nes grėsmės tyko kasdien ir visu sunkumų, lydinčių kely, yra ir gerųjų dalykų – išsikristalizavusios vertybės, nuoširdus kraštiečių ir kolegų iš Žurnalistų sąjungos palaikymas. Visa tai neleidžia abejoti žingsnio teisingumu. Simbolinę kulką ir diplomą redaktorė atsiėmė iš Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus rankų.
Tradiciškai vilniečiai kolegos įsteigė ir „Metų kornišono” (žaliojo agurkėlio) prizą. Jis iškeliauja pas labiausiai „susimovusį” kolegą. Šiemet stiklainėlis agurkėlių buvo skirtas žurnalistui Edmundui Jakilaičiui už pirmąją laidą su naujuoju Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu. LRT eteryje laida „Dėmesio centre“ pasirodė lapkričio 15 d. Po jos nuvilnijo prieštaringų reakcijų visuomenėje ir žiniasklaidoje banga. Pečius traukydami jo kolegos tarpusavyje šnibždėjosi, kad netgi profesionaliems labai patyrusiems vilkams kartais tenka priskaldyti malkų. Paties „laureato“ renginyje nebuvo.
Iš tiesų LŽS Vilniaus skyriaus renginys turi ilgametes tradicijas. O susitikimo vieta – romantika dvelkiantis sostinės Adomo Mickevičiaus muziejus – kolegoms padiktavo ir vakaro temą – jie atsigręžė į poeto epochą. Tarsi laiko mašina kas būtų nukėlęs į Salomėjos Bekiu saloną Vilniuje, po kurį vaikštinėjo ir eiles deklamavo pats Adomas Mickevičius, elegancija ir oratoriniais gebėjimais žibėjo kiti to laikmečio šviesuoliai. Kai atverti literatūros lobynus, neprošal pasklaidyti ir tuometinio Vilniaus krašto istoriją, jo filaretų ir filomatų veiklą. Kamerinę atmosferą tik kiek bandė drumsti ir sau dėmesio reikalavo ateinančiųjų metų simbolis – ugninis Gaidys.
Po oficialiosios dalies visi buvo kviečiami į jaukią A.Micevičiaus bibliotekos menę rūsyje pasivaišinti, pasikalbėti apie respublikinę ir regioninę žurnalistiką, kylančius iššūkius. Kolegos smalsiai ragavo ir zanavykiškas vaišes – sūrius, kepinius, degustavo mūsų krašto vynus, domėjosi, kaip sekasi senajam kolektyvui dirbti naujai įsteigtame laikraštyje. Visi linkėjo ištvermės, kuo daugiau taiklių šūviu, nes juk norint gerai šaudyti, reikia turėti ne tik įgimtų gabumų, bet daug ir kantriai treniruotis…
Šaudyme, kaip niekur kitur, tinka lotyniškoji patarlė: „Skubėk lėtai“. Išsiskiriant neoficialiai buvo sukirsta rankomis ir džiugiai sutiktas mūsiškis pasiūlymas – 2017-aisiais Spaudos dieną visiems Lietuvos žurnalistams kartu paminėti spaudos laisvės sostinėje, kur buvo leidžiamas Vinco Kudirkos „Varpas“ – Kudirkos Naumiestyje.
P.S. Laikraščio ,,Valsčius” kolektyvo nariai – LŽS nariai Lina Bacevičiūtė, Loreta Bataitienė, Giedrimė Didžiapetrienė, Vaidilutė Milerienė, Saulius Sinkevičius ir Vidas Venslovaitis, tikriausiai, sausio 7-ąją, šeštadienį, 14 val. dalyvaus ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus rengiamoje šventėje (V.Putvinskio g. 48), nes šakiečiai 2016 metais papildė mūsų bendruomenės šeimą. Iki susitikimo buvusioje laikinojoje sostinėje.
Nuotraukose:
(viršuje) Šakiečiai Laikraščio ,,Valsčius” darbuotojai (redaktorė Giedrimė Didžiapetrienė trečia iš dešinės) – ,,Taikliausio šūvio” laimėtojai drauge su LŽS ir Vilniaus skyriaus vadovais
(apačioje) ,,Taikliausio šūvio” prizas
Laikraščio ,,Valsčius” nuotraukos
