Punsko „Aušros“ leidykla jau aštuntą kartą pakvietė į konferenciją ,,Terra Jatwezenorum“, skirtą Jotvingių kraštui. Renginio metu buvo pristatytas jau aštuntasis metraščio tomas, kurio pasirodymas yra puikus kultūros ir istorijos reiškinys.Visi metraščio tomai yra reikšmingi, bet kartu kiekvienas iš jų pasižymi savo išskirtinumu, paliestų temų aktualumu ir jų istorinėmis paralelėmis, gaivinant istorinę atmintį, savasties sampratą ir lietuvybės dvasią.
,,Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) metraštis sudėtas į dvi knygas. Jose – net 40 aktualių temų skirtų jotvingių laikų vingiams, lingvistikos įžvalgoms, meno ir naujų knygų apžvalgoms.
Plačiausias skyrius – „Istorijos vingiuose“, kuriame publikuojami 27 autorių straipsniai įvairiomis istorinėmis temomis. Aušros leidyklos vadovas Sigitas Birgelis straipsnyje „Seinų „Šaltinio“ spaustuvė Suvalkų krašto leidybos kontekste“ aptaria iš praeities istorinio kultūrinio paveldo kylančių galių –„Šaltinio“ spaustuvės Seinuose, veiklą, apie 1993 m. Punske, pirmojo jos direktoriaus (Sigito Birgelio) pastangomis, užgimusią „Aušros“ leidyklą. Autoriaus pranešimą papildė parengta paroda, skirta Seinų „Šaltinio“ spaustuvės 110-tosioms metinėms.
Tarptautinis ,,Aušros“ renginys prasidėjo Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo pagerbimu jų žuvimo vietoje – Šlynakiemyje. Ant kalnelio, kur amžinam poilsiui atgulė kovotojai už Laisvę, plevenant trispalvėms žvakelėms, prie paminklo budėjo Kovo 11-osios licėjaus moksleiviai, apie šioje vietoje žuvusius Lietuvos partizanus kalbėjo ir maldai kvietė kunigas Marius Talutis, o Gedimino Kraužlio vadovaujami „Tėviškės aidų“ choristai sugiedojo Lietuvos himną, „Viešpaties angelą“, dainavo partizanų dainas. Susimąstę, prislėgti, gruodžio pakąstais kalneliais, keleliais grįžome į Punsko savivaldybės salę .
Konferencijos vedėjai – Nijolė Birgelienė ir Kęstutis Subačius pasveikino suvažiavusius svečius iš Lietuvos, kitų Lenkijos vietų į labai seną lietuvių Punios žemę, bylojančią apie mūsų tautos civilizacinės kultūros raidą su neišpasakytai turtingu šio krašto kultūriniu, istoriniu paveldu, užsikodavusiu ežero Punia, upelio Punelė, Mara varduose, mūsų protėvių Sūduvių pilkapiuose Baltaragio miške ir kituose krašto kultūros kloduose paliktuoses ženkluose.
Konferencija prasidėjo Teklės Pauliukonytės-Kalvinskienės knygos „Buvau partizanų ryšininkė“ teatralizuotu pristatymu, Sugrįžusius nuo Šlynakiemio kalnelio sušildė, sujaudino Jolantos Malinauskaitės-Vektorienės vadovaujamų Punsko LKN teatrų „Kregždutė“ ir „Kregždė“ parodyta kompozicija pagal prisiminimų knygą.
Konferencijoje pranešimus skaitė Kęstutis Žemaitis – „Petras Dvaranauskas – kunigas ir visuomenės veikėjas“, Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė – „Motiejaus Gustaičio asmenybės šviesa“, Artūras Svarauskas – „Justino Staugaičio politinės veiklos fragmentai“, Irena Marcinkevičienė – „Punsko Kovo11-osios licėjus Nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1926 m.“. Benjaminas Kaluškevičius pristatė kartu su bendraautoriumi K. Misiumi parengtą knygą „Knygnešys T.IV“, kurią išleido Punsko „Aušros“ leidykla. Jaudinančiai atversti aštuntojo metraščio tomo puslapiai, kuriuos sudėjo Scholastika Kavaliauskienė straipsnyje „Novasodų kaimo pokario tragedijos“. Tai beveik išnykęs kaimas Varėnos rajone. Buvusių sodybų vietose kai kur dar likusios senutėlės obelys pavasariais atkakliai krauna žiedus ir pasipuošia baltais žiedais, tarsi kviesdamos grįžti tuos, kurių šaknys yra tame kaime. Navasodų kaimo sodai žydi be sodybų. Kaimo nykimas prasidėjo tremtimi į Sibirą 1948 metais, antrasis trėmimų etapas buvo 1951-aisiais. Iš Navasodų kaimo buvo ištremtos septynios šeimos su 21 kaimo gyventojais. Kaimas po tų trėmimų jau ir neatsigavo.
Autorė papasakojo tragiškus Amšiejų, Subačių, Volungevičių ir kitų šeimų likimus. Navasodų kaimo palikuonys pagerbdami visus gyvenusius šiame kaime, iškentėjusius pokario tragedijas, grįžusius iš Sibiro be sveikatos ar palaidotus tremtyje, jų atminimui Navasodų kaime, vietoje seno, jau begriūvančio, pastatė naują kryžių. Iš archyvų, asmeninių rinkinių surinktos nuotraukos byloja apie šiurpius lietuvių tautos likimus, primena į praeitį tolstančius baisius laikus ir niekada neužgysiančias skaudžias žaizdas.
Visais mūsų kraštui istorijos primestais išbandymais, o ir vėlesniais laikais, žmonėms teko patirti didelius dvasinius, ekonominius, administracinius ir fizinius išbandymus. Apie tai ir panašius įvykius rašoma metraščio 8-tajame tome, kurio puslapiai atversti konferencijoje.
Naujasis leidinys palydėtas skaitytojams, istorijos tyrinėtojams, o leidyklos „Aušra“ vyriausiasis redaktorius, rašytojas, poetas, istorikas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys Sigitas Birgelis su bendraminčiais jau renka medžiagą devintajam tomui, kuris bus skirtas Piliakalnių, Tautinio kostiumo metams, artėjančiam Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui.
Džiugu, kad Punske leidžiamas istorinio paveldo metraštis, stiprinantis lietuvybės dvasią, pasieks ir Lietuvos skaitytojus. Leidyklos „Aušra“ bendradarbius, konferencijos svečius renginyje dalyvavusių XXVII knygos mėgėjų draugijos narių – Justino Sajausko, Kęstučio Subačiaus vardu pasveikino Draugijos pirmininkė Dalia Poškienė.
Nuotraukose:
Dalia Poškienė (viršuke); Kęstutis žemaitis (viduryje); Sigotas Birgelis (apčioje)
