Nobelio premijos laureato H. Senkevičiaus atminimo renginiuose dalyvavo ir žurnalistai

Dalia Poškienė, LŽS narė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė
Sukanka 150 metų, kai gimė Henrikas Senkevičius, taip pat ir jo  100-tosios mirties metinės. H. Senkevičius – pirmasis lenkas ir šeštasis pasaulio rašytojas, tapęs Nobelio premijos laureatu (premija jam įteikta 1905). 


Nobelio premijos laureato  Henriko Senkevičiaus atminimas paminėtas ir Lietuvoje:   Bistrampolyje, Panevėžyje. Kėdainiuose, Kaune. 


Senk._2_II.jpg1655-ųjų metų žygį išgarsinusiam rašytojui H. Senkevičiui atminti Bistrampolio dvare atidengta memorialinė lenta. Ant Vadaktų bažnyčios sienos po iškilmingų šv. Mišių, kurias lietuvių ir lenkų kalbomis koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, parapijos klebonas Remigijus Jurevičius ir kunigai iš Lenkijos, buvo atidengta granito lenta su rašytojo bareljefu ir įrašu lietuvių ir lenkų kalbomis: „Liaudos praeities dainiui rašytojui, Nobelio premijos laureatui Henrikui Senkevičiui mirties šimtmečio proga – lenkai ir lietuviai. Vadaktai 2016.“ 



Kėdainių krašto muziejaus daugiakultūrio centro Svirskio salėje – iškilmingas renginys, kuriame dalyvavo gausus būrys svečių, Kėdainių šviesuomenės. Muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis pristatė iškilius svečius – Bistrampolio dvarininkų palikuonį, Lenkijos dokumentinio kino režisierių ir scenaristą Tadeušą Bistramą, prof. dr. Alfredą Bumblauską, prof. dr. Alvydą Nikžentaitį, kunigą Rimantą Gudelį. 

Henriko Senkevičiaus istorinis romanas „Tvanas“ į lietuvių kalbą išverstas du kartus. Pagrindinis romano siužetas susijęs su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietovėmis, ypač su Liauda. Minimas XVII a. kovų su švedais laikotarpis. Filme pateikiama žinių apie istorinį regioną Liaudą, kuris įsikūręs šiaurinėje pusėje nuo Kauno apjuostas Nemuno, Neries ir Dubysos upių. Pats pavadinimas kilęs iš Nevėžio dešiniojo intako tekančios upelės Liaudės. Jau XIV a. šiose vietovėse būdavo įkurdinami bajorai, turėję ginti gyventojus nuo kryžiuočių, o po Liublino unijos vietinė bajorija pelnydavo karaliaus apdovanojimus už karinius nuopelnus. Abiejų tautų Respublikoje Liauda buvo tampriai susijusi su tuometinės valstybės įvykiais, Apie tuometinius istorinius, kultūrinius įvykius byloja išlikusios bažnyčios, senosios kapinės, dvaruose gyvenusių giminių istorija. 
Nobelio premijos laureatas H. Senkevičius Bistrampolio dvare gyveno 1880 metais. H.Senkevičius buvo Bistramų giminaitis. Vienas paskutinių dvaro paveldėtojų Vladislavas Bistramas (1839 – 1919) kviesdavo rašytoją į svečius, kur jis klajodavo po apylinkes ieškodamas savo kūriniams prototipų. Jais tapo daugelis to krašto bajorų. Romano pradžioje minimos vietovės – Krekenava, Upytė, Vadaktai, Pociūnėliai, Mitriūnai, Valantovičiai . 



Senk._1_II.jpgGyvendamas dvare jis rašė apie 1655-ųjų metų tvaną, kada pirmą kartą Lietuvos didžioji kunigaikštystė buvo okupuota švedų ir rusų. Lietuva tapo nebevaldoma, sutrikusi, nežinojo, ar jungtis prie Lenkijos, ar Kėdainių sutartimi jungtis prie Švedijos. 1655 m. rugsėjo 20 dieną Kėdainiuose Švedijos karalystė kartu su LDK pasirašė uniją, kuria pastaroji nutraukė teisinius ir politinius ryšius su Lenkija ir susijungė su Skandinavijos valstybe. Pagrindiniai šios sutarties iniciatoriai buvo Jonušas Radvila ir Boguslavas Radvila. Į šį įvykį galima žiūrėti kaip į XVII amžiaus Europos politinio gyvenimo rezultatą: LDK bajorija nusprendė ieškoti stipresnio sąjungininko kovoje su Rusija. 


Istoriniame H. Senkevičiaus romane, Andrejaus Kmitos asmenyje minimas ir Kauno pavieto 1831 m. sukilėlių vadas mjr. Grafas Mauricijus Prozoras. (Kaune įamžintas jo atminimas – naujoji Vaišvydavos gatvė 1994 m. pavadinta M.Prozoro vardu). 


Senk._8_II.jpgT. Bistramas surinko medžiagą apie H. Senkevičiaus „Tvaną“. „Litwos“ pseudonimu pasirašinėjęs rašytojas šiame romane pasakojo apie laikus, kai į Lietuvos ir Lenkijos karalystę iš vienos pusės plūdo rusai, iš kitos – švedai. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės gyventojai priešinosi tokiam „tvanui“. Istoriniame romane minima Kėdainių sutartis ir Jonušas Radvila. Dokumentiniame filme ištrauką iš romano „Tvanas“ skaito Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius ,kuris nufilmuotas Didžiosios Rinkos aikštėje.

Dokumentiniame filme minimos romane aprašytos vietovės Kėdainiai, Panevėžys, Upytė, Bilevičių žemės: Biliūnai, Liubičiai, Mitriūnai, ir Vadaktai. Senieji dvarai Drąseikiai, Mariezai, Mazgiai, Pociūnėliai,Valmančiai ir juose gyvenę Butrimų, Domaševičių, Goštautų giminės. O minima „mažoji Liauda“, esanti šio regiono šiaurės vakarų dalyje, kur vyksta „Tvano“ veiksmas priklauso istorinei Žemaitijai.

Po filmo peržiūros muziejaus direktorius pakvietė garbiuosius svečius – prof. Dr. A. Bumblauską, A. Nikžentaitį, T. Bistramą atvirai diskusijai apie dabartinius Lietuvos ir Lenkijos santykius, bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją. 




Senk_9.jpgGarbūs istorikai išsakė mintis apie filmą „Lietuviškas „Tvano“ kelias“, istorines abiejų valstybių ištakas ir kalbėjo apie dabartinius šių valstybių kultūrinius, politinius santykius ir būtinybę priminti, prisiminti istorinį šių šalių vystymosi kelią, Europos kelią, kuriuo jau ne vienas dešimtmetis einame. 


H.Senkevičiaus atminimo minėjime Kėdainiuose dalyvavo ir XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai – žurnalistai Gediminas Zemlickas ir Dalia Poškienė, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos IID Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovas, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva” valdybos narys, Vilniaus skyriaus vadovas, iš šio krašto kilę Juozas Rimkus. Jis, kartu su XXVII knygos draugijos vadove Dalia Poškiene, Kėdainių krašto muziejui  įteikė Draugijos metraštį. 

 Nuotraukose: Renginiai Kėdainiuose ir Kaune

Juozo Rimkaus nuotr.

Panašūs straipsniai