Kauniečių žurnalistikos senjorų klubo MES vadovas Vladimiras Beresniovas, telefonu primindamas tradicinės sueigos datą ir laiką, buvo itin konkretus.
,,Pirmiausia aplankysime M. Žilinsko dailės galeriją – reikia dvasią paganyt meno lankose. Po to sėsim prie naujų knygų: LŽS nariai, profesorius Aleksandras Vitkus ką tik išleido enciklopedinį leidinį apie holokaustą, o darbštusis Petras Žemkauskas parašė romaną apie žurnalistus ,,Be senaties”. Reikėtų pasikalbėti ir apie šiais metais pasirodžiusią Adomo Subačiaus knygą”, – sakė V.Beresniovas. Programa – kaip reta!
Mykolo Žilinsko galerijoje mums tiesiog pasisekė. Vos tik įnikom į kinų ir Egipto unikalius ir sunkiai nusakomus rinkinius, praėjusių amžių ir epochų retus eksponatus, mums geranoriškai į pagalbą atėjo galerijos darbuotoja Angelė Mulokienė (nuotrauka viršuje), suteikusi daug įdomios informacijos.
Ji apibūdino ne vieną, jau mistika dvelkiantį eksponatą, papasakojo jų atsiradimo Kaune istorijas, primindama, kuo Egiptas traukė ir tebetraukia mūsų krašto mokslininkus egiptologus.. Jų nuotraukos ir vardai puikuojasi pagarbioje vietoje po stiklu. Kaip antai: Aleksandro Ročkaus, Mykolo Tiškevičiaus, Marijos Rudzinskaitės – Arcimavičienės, Viktoro Oranskio…
Nejučia prisimeni, kad apie mūsų krašto ir Egipto kultūros ryšių istoriją, ne vieną studiją yra parengęs buvęs kaunietis žurnalistas ir orientalistas, jau a. a. dr. Romualdas Neimantas. Jis yra palikęs plačią panoramą – nuo 1584 metų, kai Mykolas Kristupas Radvila, vadinamas Našlaitėliu, pirmą kartą koją įkėlė į Egipto žemę, o sugrįžęs savo įspūdžius aprašė knygoje, tuo pradėdamas Lietuvos egiptologijos istoriją.
Ilgėliau buvo stabtelėta prie Žako Lipšico (1891 – 1973) eksponuojamų kūrinių, autoriaus vadintų improvizacijomis. Tai vienas žymiausių išeivijos litvakų. Ž.Lipšicas, gimęs Lietuvoje, jos nepamiršo, nuolat palaikė ryšius su gimtąja žeme, jautė jai sentimentus. „Esu skulptorius iš Lietuvos“, – prisistatydavęs garsus menininkas, gyvenęs ir kūręs Prancūzijoje.
Vėliau, jau prie puodelio kavos, buvo pasidžiaugta kūrybiniais kolegų darbais. Pirmiausia susitelkta ties Aleksandro Vitkaus ir bendraautoriaus Chaimo Bargmanu solidžiu enciklopediniu žinynu „Holokaustas Žemaitijoje“ (nuotrauka dešinėje). Tai didelio formato, beveik 500 puslapių, nuotraukomis iliustruotas leidinys, kuriam medžiaga kaupta penketą metų. Nukeliauta šimtai kilometrų, surastos visos žydų žudymo vietos. O jų vien tik Žemaitijos regione ir Klaipėdos krašte – net 70! Apklausta šimtai liudytojų, fiksuota kiekviena žinutė apie vykdytas egzekucijas.
„Per kelerius metus surinkome daug duomenų, rašo autoriai „Įvade“, patikrinome datas, aplinkybes, žudynių dalyvius, nustatėme vietas. Ateityje tikimės pradėti paieškas ir kituose Lietuvos regionuose, kad peržiūrėtume visas Lietuvos žydų šaudymo vietas, nes kasmet lieka vis mažiau liudytojų“.
Holokaustas – vienas tragiškiausių XX a. Lietuvos, kaip ir visos Europos, istorijos puslapių. Todėl ir leidinio šiurpi visuma budina mūsų sąmonę, verčia visą tai giliai permąstyti. Maža pasakyti, kad karas sugriovė pasaulio ir nusistovėjusių žmogiškų santykių tvarką. Žinia, kolektyvinės atsakomybės kalbamu klausimu negali būti, tačiau turėtume sutikti su „Pratarmėje“ išsakyta mintimi: yra istorinė atsakomybė, kurios ribos gerokai platesnės…
Istorija – medicinos profesoriui ir Lietuvos žurnalistų sąjungos nariui Aleksandrui Vitkui – antrasis pašaukimas. Istorine tematika jis yra išleidęs aštuonias knygas, tarp jų lentynose puikuojasi solidi „Lietuvos istorijos įvykių chronologija“ (keturi tomai). Profesorius sakė, kad spaudai rengiamas ir penktasis tomas, kuris turėtų aprėpti Antrojo pasaulinio karo laikotarpį. Tačiau ir po to taškas nebus padėtas.
Naują Petro Žemkausko romaną „Be senaties“ (tai jau 34 autoriaus knyga) pristatė kolega Povilas Antanas Kaunas. Kadangi romaną, dar kvepiantį spaustuvės „Morkūnas ir Ko“ dažais, buvo gavęs iš knygos dailininko Vladimiro Beresniovo, tai spėjo ir perskaityti, ir parašyti recenziją, todėl šiuo atveju laužti iš piršto komentarų nereikėjo – pažėrė jų su kaupu.
Be kita ko, recenzentas priminė, kad pagrindinio personažo siužetinės ištakos prasideda 2009 metais išleistame romane „Neprasilenk su laime“. Autorius patvirtino spaudos veterano A. Bumblausko teiginį: „Jeigu jau žurnalistika pasirinko kurį nors iš mūsų, tai niekur nuo jos nepabėgsi, laimei ar nelaimei turėsime tą kryželį nešioti visą gyvenimą, kuris kartais priklauso mums, o kartais tai mylimajai“.
Povilas Antanas Kaunas akcentavo, kad P. Žemkauskas rašo apie tai, ką pats patyrė savo kailiu ir gerai išmano žurnalistų gyvenimą, jo sudėtingumą, kolizijas. Ir amžiną nerimą. Recenzento komentaras ir teiginiai romano autoriui buvo priimtini, malonūs. P. Žemkauskas su viskuo sutiko ir, pakilęs iš savo vietos, pranešė: greitai pasirodys dar vienas jo romanas…
Kitaip reikalai klostėsi su Adomo Subačiaus šiemet pasirodžiusia publicistikos knyga „Seno Dzūko nuo Ignalinos SEIMO RINKIMŲ LAPELIAI“, kurią priskirčiau ese žanrui. Leidinys – be autoriaus pavardės. Jis maskuojamas po užrašu „Seno Dzūko nuo Ignalinos“. Taip yra iš didelio autoriaus kuklumo. Ši savybė neleido Adomui Subačiui ir kiek išsamiau prabilti apie knygą. Vienintelį egzempliorių, kurį turėjo su savimi, perleido per rankas, ir tiek tos šnekos… Tačiau tuo apsiribota nebus. Dalykiškas pokalbis atidėtas kitam kartui, juolab, kad Adomas yra išvertęs ir keliolika grožinės literatūros knygų, tarp jų – garsųjį Anatolijaus Rybakovo romaną „Arbato vaikai“ (su C. Žaliuku), savo laiku sulaukusio plačios polemikos. Taigi, mūsų laukia įdomus ir turiningas pašnekesys.
Prisimintas ir neseniai pasirodęs rašytojo ir žurnalistikos senjorų klubo MES nario Rimanto Marčėno apsakymų rinkinys „Gyvieji skydai“. Šnektelta apie knygos stilistiką, istorinių siužetų vingrybes. Bet pats autorius į platesnius komentarus nesileido: mat knyga jau buvo aptarta klubo sueigoje, šis tas parašyta ir žiniasklaidoje.
Nuotraukose: (viršuje) Publikacijos autorius, LŽS ir NŽKA narys Juozas Kundrotas
(apačioje) LŽS nariai Aleksandras Vitkus (kairėje) ir Adomas Subačius, šiais metais išleidę savo knygas
Vladimiro Beresniovo nuotr.
