Publikacijoje „Lietuva – cirko arena?“ skaitytojams pažadėjęs „Žurnalisto bloknote“ toliau fiksuoti mūsų gyvenimo „perliukus“, jau kitą dieną jame įrašiau naują, dabar mus visus sukrėtusį faktą: „ Rugsėjo 27 dienos vakarą miške prie Bitėnų kaimo (Pagėgių savivaldybė) medžiotojas Arvydas Komskis nušovė pasieniečių šunį trejų metų belgų aviganį Ramzį, tuo sužlugdydamas jų operaciją sulaikant cigarečių kontrabandininkus“.
Šis atsitikimas akimirksniu apskriejo Lietuvą. Daug rašė internetiniai portalai, laikraščiai. Net dvejuose numeriuose beveik po puslapį šio įvykio analizei skyrė „Lietuvos rytas“. O ką jau kalbėti apie visuomenės reakcija, žmonių atsiliepimus ir nuomones kitose masinės informacijos priemonėse, nes įvykis tikrai vertas dėmesio ir objektyvios analizės – Ramzis buvo ne eilinis pasieniečių pėdsekys, bet vienas geriausių ir perspektyviausių šunų, prieš metus gavęs aukščiausią pasieniečių šunims suteikiamą kategoriją. Jam net buvo patikėta rinktinei atstovauti visos Valstybinės sienos apsaugos tarnybos tarnybinių šunų meistriškumo čempionate!
NESAIKINGAI KABINAMI MAKARONAI
Suprantu medžiotojo Arvydo Komskio ir jo brolių Seimo vicepirmininko Kęsto, Pagėgių mero Virginijaus bei „Rambyno“ medžiotojų būrelio vadovo Zenono Komskių siekį kiek galima labiau sušvelninti šią situaciją. Bet reikia pamatuotu kiekiu mums visiems už ausų kabinti makaronus…
Komskiai teigė, kad medžiotojas norėjo šunį tik pagąsdinti, taikė pro šalį, bet kulka atšoko ir kliudė Ramzį ( šauta ne lygiavamzdžiu, bet graižtviniu šautuvu, ir pataikyta tiesiai į krūtinę. Ar čia įmanomas toks atvejis?}, kad šuo jį puolė, ir medžiotojas šovė pagalvojęs, gal tai sulaukėjęs, atklydęs iš Kaliningrado… kad buvo jau tamsu, ir medžiotojas nepastebėjo ant šuns uždėtos atspindinčios liemenės bei Valstybinės sienos apsaugos tarnybos ženklų ( ar medžiotojui galima šauti į neryškų, neatpažintą objektą ?) ir t.t ir t.t.
Išgirdę paskutinius teiginius, net kiekvienas Pagėgių vaikėzas nusijuoktų – jie Ramzį ir be VSAT ženklų puikiai pažįsta, o čia jau gerą patirtį turintis šio miestelio medžiotojas. .. Na, o dėl kitų teiginių, kurie tikrai didelę dėmę meta visiems Lietuvos medžiotojams…
Šių eilučių autorius jau per penkiasdešimt metų medžioja įvairiuose Lietuvos miškuose. Daugybę kartų su medžiokliniais šunimis sekė sužeisto žvėries pėdsakais. Tačiau nepasitaikė nė vieno atvejo (!), kad šuo, sekdamas sužeistą žvėrį, nors kartą, metęs jo pėdsakus, staiga pultų ypač vėlyvą rudenį dar po miškus klaidžiojantį grybautoją – mūsų pagalbininkų visas dėmesys visuomet būdavo sutelktas tik į sužeisto žvėries paliktus pėdsakus bei šalia, ant rudenėjančių lapų, nukritusį vieną kitą kraujo lašą. O čia juk aukščiausius įvertinimus turintis pasienio sargybinis, kurio vienintelė užduotis – sulaikyti sienos pažeidėją, kontrabandininką.
Beje, kartą Jonavos rajono Liepių būrelio medžiojamuose miškuose, didžiuliame krūmų tankumyne, teko, matyt, ant snaudžiančio vilko uodegos užlipti. Bet ir jis puolė ne mane, o greičiau už kulką nėrė į greta esantį dar didesnį brūzgyną. Nespėjau net šautuvo pakelti. Visi jo – žmogaus – tikrąja to žodžio prasme neprognozuojamo, bijo. O čia medžiotojas A. Komskis teigia, kad Ramzis jį puolė… Bet jeigu tikėti A. Komskio žodžiais (o reikia tikėti!), kad Ramzis jį tikrai puolė, reiškia – čia yra kažkas labai nešvaraus.
PRIELAIDOS… O TIKROJI TIESA?
Dabar atidžiai įsiklausykime į pasieniečių teiginius. „Mūsų šunys nuo mažens mokomi paklusnumo. Jie niekada nepuls žmogaus negavę komandos…. Ieškodami žmogaus ar sekdami pėdsakais, jie visiškai nesidairo į šalis, eina tik ten, kur jaučia kvapą,“ – sako VSAT pareigūnas Giedrius Mišutis.
Kinologo V. Stanciko, dresiravusio Ramzį, teigimu, jo šuo, pėdsakais sekęs kontrabandininkus ir juos susekęs, daugiausia galėjo ant jų tik loti ir nesitraukti, kol neateis šeimininkas, nes kitokios komandos nebuvo. Žinoma, jeigu šie stovės, nesipriešins. Todėl šių eilučių autoriui nenoromis peršasi išvada, kad šuo būtent ir atsekė vieno iš kontrabandininkų pėdsakais… iki A. Komskio! O šis, puikiai žinodamas, kad Ramziu taip lengvai neatsikratys, todėl ir pasinaudojo vienintele galimybe, nes rankose laikė šautuvą… Arba, atpažinęs Ramzį ir supratęs, kad kontrabandininkai jo bus susekti ir sulaikyti, juos mėgino tiesiog „pridengti“ nušaudamas šunį? Bet tai tik prielaidos, kurių galima pateikti žymiai daugiau.
Norėdamas sužinoti šiek tiek daugiau, negu kalbėjo pasieniečiai ir rašė laikraščiai, paskambinau tame krašte gyvenančiam draugui, su kuriuo dar sovietmečiu mokėmės Klaipėdos žemės ūkio technikume. Jis apsidžiaugė mano skambučiu, bet išgirdęs apie Ramzio žūtį ir Komskių viražus, ilgai tylėjo. Pagaliau atsidusęs pasakė:
– Žinai, mes truputį kitaip gyvename, negu jūs ten, Kaune. Ir įstatymai veikia truputį kitaip… Pas mus Komskių valdžia. Meras – Virginijus Komskis. Be abejo jį besąlygiškai remia, palaiko Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, anksčiau irgi dirbęs mūsų meru. Nemažą autoritetą Pagėgiuose turi Arvydas Komskis….
– Bet kodėl įstatymai veikia truputį kitaip? – susidomėjau.
– Sakykite, – net nesutrikęs jis atsakė klausimu į klausimą. – Ar pas jus, Kaune, nuteistų žmogų, jeigu jis tyčia ar netyčia užmuštų kitą žmogų?
– Žinoma, kad nuteistų! – net riktelėjau į mobiliojo ekraną.
– O pas mus – žiūrint kas tą nusikaltimą įvykdo. Štai, Arvydas Komskis, turbūt jau prieš dešimtį metų, plaukdamas kateriu, tiesiog sutraiškė besimaudantį septyniolikmetį vaikinuką. Bet jam už tai buvo skirta tik administracinė bauda kaip už Vidaus laivybos taisyklių pažeidimą, nes apie tragišką įvykį nepranešė Laivybos inspekcijai. O čia nušautas kažkoks šuo… Girdėjau, kad Ramzis buvo tikras kontrabandininkų siaubas. Šie už jo galvą lyg tai šimtą tūkstančių eurų žadėjo. Matyt, dabar tuos eurus į savo kišenę ir susižėrė Arvydas… Todėl pažadas už Ramzį sumokėti dešimt tūkstančių eurų, kaip už pasieniečių didelės vertės turto „sugadinimą“ – juokingas pažadas.
Kiek patylėjęs, tęsė:
– … bet didžiausiu kaltininku šioje istorijoje laikau patį kinologą. Kodėl jis dresiravo šunį sienos pažeidėją sekti tik pasikliaujant uosle? Reikėjo, kad matytų ir ką puola. Kad šuo suprastų, jog vieną galima tik aploti, kitam būtina net į gerklę įkibti, o nuo trečio – sprukti, net po užpakaliu uodegą pabrukus. Taip, kaip dabar priimta mūsų – žmonių – visuomenėje. Tuomet ir ėriukas būtų likęs gyvas, sveikas, ir vilkas – sotus…
Tik po šio incidento Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė savo pavaduotojui Kęstui Komskiui pareiškė pastabą, kodėl šis dėl šuns žūties faktų ištyrimo kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Reikėjo geriau patylėti.
Man atrodo, gerai padarė.
Šiemet jau ne vienas nemalonus akmuo buvo numestas į mūsų šalies prokurorų daržą. Neseniai dar vieną sunkų nepasitikėjimo akmenį dėl prieš du metus pradėto „auksinių šakučių“ ikiteisminio tyrimo nutraukimo švystelėjo socialdemokratų partijos lyderis A. Butkevičius. Todėl, manau, Generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui dabar pasitaikė puiki proga šioje istorijoje sudėti visus taškus ir, įvardijus kas yra kas, nors kiek reabilituoti savo komandą. Juolab, kad šioje istorijoje jau turi gerą siūlo galą – vienas cigarečių kontrabandininkas suimtas.
PUOLIMAS – GERIAUSIA GYNIMOSI PRIEMONĖ?
Neaišku kieno konsultuoti (o mums tai visiškai nerūpi), komskiai staiga perėjo į puolimą – Arvydas Komskis pateikė prašymą Generalinei prokuratūrai ne tik kad ši nutrauktų pradėtą jo atžvilgiu tyrimą, bet ir pageidauja… kad baudžiamojon atsakomybėn būtų patrauktas tokį tyrimą pradėjęs pasienio tarnybos pareigūnas, kad būtų įvertinta kinologo Valdo Stanciko veikla, nes, atseit, jis neturėjo teisės paleisti šuns nuo pavadžio. (O kaip jūs, gerbiamas Arvydai, planinėse medžioklėse, pradėję eilinį varymą, jums talkinančius medžioklinius šunis irgi nepaleidžiate nuo pavadžio?).
Labai gerai, kad į bevaisęs diskusijas ne tik kad nesileido „Letena, Lt.“ , o mums visiems dar kartą įrodė, kaip nepagrįstai „blefuoja“ komskiai, norėdami apginti savo kailį – jau po savaitės, kai buvo nušautas Ramzis, atliko eksperimentą, kurio tikslas buvo išaiškinti, kaip nors kiek(!) dresuotas, pėdsakais sekantis šuo, reaguoja į jo kelyje atsitiktinai sutiktą žmogų. Eksperimentas buvo atliktas net kelis kartus, ir kiekvieną sykį šuo net nesureagavo tokį žmogų sutikęs. Nekreipdamas į jį dėmesio, toliau skubėjo pradėtais sekti pėdsakais.
Įsiklausykime į Vilniaus sienos apsaugos tarnybos kinologijos viršininko Kęstučio Kriaučiūno teiginius – „Ramzio sveikata ir reakcija buvo ne kartą tikrinta, ir todėl A. Komskio versija dėl užpuolimo visiškai atmestina. „Šuo pėdsekys eina per kelius, griovius, miškus, laukus… Tuomet jis identifikuoja tik vieną kvapą, ir eina tik tais pačiais pėdsakais. Jam net netrukdo oro sąlygos – nei didelis vėjas, drėgmė ar lietus… O minėtu atveju Ramzis ieškojo pagal duotą komandą tik cigarečių kontrabandininkų pėdsakų !“
Ramzio palaikų ekspertizė kiek užsitęsė, nes nepakako tik nustatyti A. Komskio paleistos kulkos trajektorijos (yra ir kitų ekspertizių). Todėl „jas reikia atlikti labai tiksliai ir iki galo, kad niekam nekiltų abejonių,“ – pastebi Pagėgių rinktinės vadas pulkininkas Rimantas Timinskis.
Šiame ikiteisminiame tyrime, kad viską išsiaiškinti ir kad niekam nekiltų abejonių, ko siekia R. Timinskis, be abejo, neskubės ir mūsų E. Pašilio vadovaujami prokurorai. Jiems reikės, pasieniečių terminu, kai laikinai pametami ieškomų nusikaltėlių pėdsakai, išplėsti tų pėdsakų paieškos PERIMETRĄ – vėl prisiminti pieš šešis metus pasklidusį gandą apie K. Komskio sąsajas… su kontrabandininkais! Tuo metu buvusios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kreipimąsi į opozicines partijas, kad vietoje K. Komskio į Antikorupcijos pirmininko kėdę pateiktų kitą „veiklų ir nepriekaištingos reputacijos kandidatą“.
…Prabėgusį trečiadienį Pagėgių pasieniečiai, svečiai, didžiulė žmonių minia sutiko ir į muziejų palydėjo urną su Ramzio pelenais. – čia padėta ir daugybė kitų jo apdovanojimų ne tik už nepriekaištingą mūsų šalies sienos apsaugą, bet ir iškovoti prizai įvairiose, net labai prestižinėse varžybose. Iššautos belgų aviganiui skirtos salvės, ir, kaip tarnybos metu žuvusiam pasieniečiui, atiduota pelnyta pagarba. Net pastatys paminklą už lėšas, kurias aukojo visuomenė. Šią iškilmingą, širdies skausmu persunktą akimirką ne vienas nubraukė ašarą…
Šio labai skausmingo incidento pirmųjų pasekmių ilgai nereikėjo laukti – renkant naująjį šalies Seimą, rinkėjai nusigręžė nuo kandidato K.Komskio vienmandatinėje apygardoje!
Nejaugi baigėsi ilgus metus čia viešpatavusios komskių kunigaikštystės era? Į šį daugelio mūsų skaitytojų klausimą dar atsakys Generalinė prokuratūra, ikiteisminiame tyrime padariusi galutinę, neginčijamą išvadą.
