Šiandien, spalio 21-ąją, kaip ir kiekvieną šeštadienį 19.00 val., LRT KULTŪRA transliuos kauniečių televizijos žurnalistų ruošiamą naują laidą ,,Stop juosta”.
Apie šią programą bei laidą ,,7 Kauno dienos” su jų autorėmis – redaktore ir vedėja Jurge PRIDOTKAITE ir režisiere Svetlana GUŽAUSKIENE, kalbėjosi leidinio ,,Savaitraštis Kaunui” korespondentė Aistė MIKALAUSKAITĖ.
Ar vasarą, per atostogas, ieškojote idėjų, galimų pašnekovų būsimoms laidoms?
Svetlana: Atostogavau Portugalijoje, tai buvo pirmos ilgesnės atostogos po labai ilgo laiko. Reikėjo atitrūkti nuo darbų, leisti galvai pailsėti.
„Stop juostą“ planavome ilgai, bet tik šią vasarą joje buvo sudėlioti visi taškai. Tik neseniai sužinojome, kad ji yra „pakrikštyta“-projektą palaiko ir ,,Kaunas 2022 ” (projektas skirtas Kaunui – Europos kultūros sostinei) ir UNESCO.
Jurgė: Svetlana man vasarą primygtinai siūlė važiuoti į kalnus – ten ekstremaliose situacijose žmogus labiausiai pailsi, pasiruošia dideliems darbams. Naujam projektui pavyko suburti puikią profesionalų komandą – mums talkina tarpukario architektūros tyrinėtoja Jolita Kančienė, architektūros istorikas, KTU doc. Vaidas Petrulis, VDU doc. Kastytis Antanaitis, muziejininkai, to laikmečio liudininkai ir t.t.
Kuo šis projektas ypatingas?Jurgė: Tai bus nauja laida, atskira nuo ,,7 Kauno dienų”. ,,Stop juosta” – projektas apie KKauną, modernios architektūros miestą, pretenduojantį į UNESCO. Kaune prasidėjo Lietuva, neabejoju, kad po šio projekto daugelis sakys, kad didžiuojasi būdami kauniečiais. Čia buvo pradžių pradžia. Kelsime patriotizmą, pasididžiavimą savo miestu. Bus ,,lygis” pasakyti: „Aš gimiau Kaune“ arba „Mano seneliai iš Kauno“. Juk Kaune buvo net 40 ambasadų! Miestas per 15-16 metų iš medinio tapo mažuoju Paryžiumi. O kur dar mados… Nė kiek nenusileidome Europai. Vieno iš pašnekovų mintis – keista girdėti, kad norime būti europietiški. Tarpukario Kaunas buvo visais atžvilgiais europietiškas. Niekur iš Europos nebuvom išėję…
Svetlana: Pamatėme, kad „Stop juostai“ kaip rubrikai yra per ankšta būti „7 Kauno dienose“. Du vaikai turi teisę augti, bet skirtinguose kambariuose. Kodėl „Stop juosta“? Norime, kad žmonės sustotų ir akimirkai apsižiūrėtų, kur yra, išgirstų apie vietą, kurioje gyvena. Apsidairykime, visi bėgame, nieko nepamatome.
O juk Kaune viskas prasidėjo – istorija, radijas, televizija. Laidoje pasakosime įvairias istorijas, susijusias su Kauno vietomis, kalbėsime apie smetoninį Kauną iš šių dienų perspektyvos. Ką turime šiandien ir kas buvo seniau? Daug kalbėsime apie miesto centrą, nes būtent čia vyko gyvenimas. Daug dėmesio skirsime Laisvės alėjai, Putvinskio gatvei, Žaliakalniui. Užsuksime ir į Šančius. Daug dėmesio skirsime unikaliems, archyviniams kadrams. Prisiminsime, kokios personos ir kokie pastatai Kaune gyvavo.
Vieną kartą „Stop juostą“ filmavote Laisvės alėjoje, apsitvėrę raudonos ir geltonos spalvų juosta su užrašu „stop“. Ar dar filmuosite netikėtose vietose, išeisite iš studijos, arčiau žmonių?
Svetlana: Taip, jau ne kartą filmavome mieste, apsitvėrę „Stop“ juosta, Laisvės alėjos prieigose, filmuosime ir pačioje Laisvės alėjoje. Studijoje laidą rengiame labai retai – viską stengiamės filmuoti lauke, netikėtose erdvėse. Laida – apie unikalią miesto architektūrą. Filmuosime išlikusiuose art deco interjeruose, pasakosime apie pastatus. Po kuriuos mums „ekskursijas“ rengs pašnekovai. Jų dar neišduosime, bet laukia labai įdomios asmenybės.
Jurgė: Kai kurie žmonės puikiai prisimena tarpukario Kauną – jie pasakos, kuo kvepėjo Laisvės alėja (ir toli gražu ne damų kvepalais) per kultūrinius renginius, premjeras, kai teatro vadovai nervindavosi, kad vykstant spektakliui nesugriūtų jų pastatas dėl žmonių spūsties.
Jūsų laidai suteiktas UNESCO patronavimas.
Jurgė: Mums tai tarsi patvirtinimas, kad viskas bus gerai, kad tai, ką darome, vyksta laiku. Taip pat sutampa mūsų ir UNESCO tikslai – norime matyti aktyvų ir kultūriškai stiprų Kauną. Mus palaiko ir „Kaunas 2022“. Trečias „banginis“ – mūsų partneriai „Kaunas 2022“. Mes žiūrime viena kryptimi.
Kokių įdomių faktų apie Kauno istoriją nežinome?
Jurgė: Daug kas nežino, kur Kauno centre (šalia Karo muziejaus) buvo auginamos bulvės. Kai Laisvės alėja jau buvo aikštė, kai jau stovėjo Karo muziejus, kai tarp žalių vazonų vaikščiodavo ponai ir ponios su vežimėliais, žengus 10 m į šalį būtume pataikę į bulvių lysvę.
Ko gero, pamiršome, kad turime puikius tarpukario architektūros žinovus – J.Kančienę ir V.Petrulį. Taip pat esame dėkingi KTU ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojoms už unikalius, dar niekada nerodytus kadrus.
Ar laida „7 Kauno dienos“ nebus nustumta į antrą planą? Kokias idėjas įgyvendinsite su šia laida?
Jurgė: Tikrai ne. Matome, kad abiem laidoms užtenka noro, užsidegimo, idėjų. Mums labai svarbūs laidų anonsai, todėl ir „7 Kauno dienoms“ paruošėme ypatingą vinjetę – ieškome netradicinių veidų. Juk vinjetė – tarsi laidos veidas. Joje bus galima pastebėti skirtingų žmonių – padavėją, kuriam 21- eri, garbų akademiką, kuriam 88-eri. Sakome, kad nesvarbu, ar jums 20, ar 80 metų. Mes esame su jumis, laida kviečia prisijungti.
Vinjetėje nusifilmavo ir kitas netradicinis „veidas“ – šuo taksas. Jį atradome labai atsitiktinai, filmavome pašnekovą, bet šunelį „pamatėme“ tik montuojant, kadre. Džiaugiuosi, kad komandoje yra daug jaunimo: jie – stiprus variklis, atnešantis į laidą daug šviežių gūsių. Nestovime vietoje, vis atsinaujiname.
Svetlana: Idėjų niekada netrūksta, jų toli ieškoti nereikia, užtenka tik apsidairyti. „7 Kauno dienų“ šūkis – „Prisijunk prie mūsų“. Išliekame šiek tiek elegantiški, šiek tiek kandūs, bet mums rūpi, kas vyksta mieste. Smagu matyti, kad Kaunas atsigauna.
Nuotraukose: Kaunietės televizijos laidų kūrėjos Jurgė Pridotkaitė (nuotr. viena) ir Svetlana Gužauskienė
Leidinio ,,Savaitraštis Kaunui” fotožurnalisto, LŽS nario Ramūno GUIGOS nuotraukos
