Spalio 18-ąją, antradienį, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, surengta akademinė popietė, skirta Juozo Ereto (1896-1984), kuris buvo lietuvių ir šveicarų mokslininkas, literatūros istorikas ir pedagogas, publicistas, Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) steigėjas ir pirmasis vadovas, gimimo 120-osios metinėms.
Renginys prasidėjo parodos „Lietuvių Šveicarija” atidarymu universiteto rūmų antrojo aukšto fojė. Ta proga nuskambėjo ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Caspersen sveikinimas.
Vėliau minėjimas tęsėsi VDU Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje. Apie J. Ereto kalbėjimo meną pranešimą parengė Irena Buckley ir studentų grupė Declamationes. Apie svetimšalį, pamilusį ir skleidusį šventą lietuvišką žodį kalbėjo VDU dėstytojas, žurnalistas Mykolas-Juozas Drunga. J. Ereto vokiečių mistikų tyrinėjimus susirinkusiems pristato Valdas Mackela, jo lituanistinę veiklą – Aurelija Mykolaitytė. Buvo išklausyti ir kiti pranešimai, kuriuos parengė Ilona Strumickienė, Sigita Barniškienė bei kiti.
Šveicarijoje gimęs J. Eretas-Jakaitis (Jozeph Ehret) studijuodamas Fribūre susipažino su lietuviais ir susidomėjo lietuvių kalba. Gavęs prof. Gustavo Šniurerio rekomendaciją, pradėjo dirbti Lietuvos informacijų biure.
Anot biografų, šveicaro J. Ereto likimą, jo viso gyvenimo veiklą Lietuvos labui lėmė lietuvis Mikelis Ašmys, vienas iš Klaipėdos krašto jaunųjų patriotų. M. Ašmio padedamas J. Eretas pradėjo mokytis lietuvių kalbos, susipažino su Fribūro universiteto studentais Stasiu Šalkauskiu, Kaziu Pakštu, Vincu Mykolaičiu-Putinu. Kartu su M. Ašmiu leido informacinius biuletenius ir žurnalą „Litauen”. 1918 m. parašė didžiulį veikalą (apie 500 psl.) vokiečių kalba „Litauen in Vergangenheit, Gegenvart und Zukunft” („Lietuva praeityje, dabartyje ir ateityje”). Ši knyga tapo pirmąja pažintine studija valstybėms, kurios apie ką tik nepriklausomybę paskelbusią jauną valstybę mažai žinojo.
1919 m. J. Eretas paskirtas užsienio reikalų ministro patarėju spaudos reikalams. Kaune įkūrė spaudos biurą (nuo 1920 m. – Informacijos departamentas) ir tapo jo direktoriumi. Užsienio reikalų viceministro pavedimu prie Informacijos departamento 1920 m. balandžio 1 d. įsteigė Lietuvos telegramų agentūrą ELTA, vadovavo 14 jos skyrių Lietuvoje ir užsienyje. 1922 m. atsistatydino, pareigas perduodamas Matui Šalčiui.
1919-1922 m. pakviestas organizuoti Aukštųjų kursų Humanitarinį skyrių, kuriame vėliau dėstė vokiečių kalbą ir literatūrą, o dramos studijoje – visuotinę literatūrą ir meno istoriją. Įkūrus Lietuvos universitetą, išrinktas Teologijos-filosofijos fakulteto profesoriumi, vadovavo Visuotinės literatūros katedrai.
1922 m. gavo Lietuvos pilietybę, ir jau 1923 m. išrinktas į Lietuvos Antrąjį Seimą, bet politinė karjera jo visai nedomino ir, nebaigęs kadencijos, iš jo pasitraukė.
1925 m. vedė studentę Oną Jakaitytę (1898-1954) ir nuo to laiko, norėdamas pabrėžti šeimos lietuviškumą, pasirašinėjo Ereto-Jakaičio pavarde. Šeima išaugino penkis vaikus.
1940 m. uždarius Teologijos-filosofijos fakultetą, kuriame jis dėstė, visa profesūra, taip pat ir J. Eretas, buvo atleista. Su šeima apsigyveno žmonos tėviškėje Pakorbūdžių kaime (Sintautų valsčius), slapstėsi pas ūkininkus, kad nesuimtų. 1941 m. pasitraukė į Vokietiją, bet su šeima pateko į SS lagerius, iš kurių Šveicarijos vyriausybės pastangomis buvo išvaduotas.
1941 m. kovo 22 d. su šeima atvyko į savo pirmąją tėvynę Šveicariją, apsigyveno gimtajame Bazelyje. 1942 m. ėjo Fribūro universiteto kanclerio pareigas. 1942-1956 m. tarnavo Šveicarijos kariuomenėje vyresniuoju leitenantu. Iki pensijos, 1962 m., dirbo Bazelio miesto gimnazijoje. Įsijungė į platesnę švietėjišką veiklą, trylika metų buvo renkamas į Bazelio miesto kantono švietimo tarybą, ruošė ir publikavo studijas įvairiais švietimo klausimais.
Niekada nepamiršo savo antrosios tėvynės – Lietuvos, tęsė kovą už jos išlaisvinimą. Aktyviai įsijungė į Šveicarijos lietuvių bendruomenės veiklą, skaitė paskaitas Vasario 16-osios minėjimuose bei Europos lietuvių studijų savaičių metu, susitikinėjo su lietuviais kitose šalyse – keliskart apsilankė JAV, Italijoje ir Vokietijoje. Palaidotas Bazelio kapinėse. 1996 m., minint 100-ąsias profesoriaus gimimo metines, šeimos nariai Vytauto Didžiojo universitetui padovanojo didelę dalį J. Ereto asmeninio archyvo: nuotraukų, knygų, laiškų.
Archyvinėse ELTA nuotraukose – Lietuvos telegramų agentūros įkūrėjas Juozas Eretas
