Mūsų, žurnalistų kasdienybėje pilkų dienų nėra. Kiekviena turi ne tik jai būdingą spalvą, bet ir intriguojančius pustonius. O į vienokius ar kitokius įvykius žvelgdami truputį kitu kampu, negu įprasta kiekvienam mirtingajam, nesunkiai įsitikiname, kad kol kas gyvename ne savo ateitį kuriančioje žmonių bendrijoje, o šalyje, kur, tarsi Gordijaus mazge, persipynę tiesa, viltis, tikėjimas ir… sveiku protu nesuprastos priešingybės, ekvilibristika, absurdas, nusikalstamas nesuvokimas, kad atkakliai slystame net į šalies egzistencijai pavojingą kelią.
KAS LABIAU SUKOMPROMITUOS VALSTYBĘ?
Verčiu „Žurnalisto bloknoto“ puslapiuose tik šiemet padarytus įrašus apie mūsų politinio ir visuomeninio gyvenimo „perliukus“, ir tiesiog knieti kreiptis į kolegą dailininką Vladimirą Beresniovą, kad šis juos visus suvertų į vieną, nuostabų, išliekamąją vertę turintį vėrinį – komiksą, ateinančioms kartoms bylojantį, kaip ir kokiomis priemonėmis kūrėme jau laisvos Lietuvos ateitį.
Štai tik keletas jų:
…“ Po Krymo okupacijos, kitas realiausias Rusijos tikslas – okupuoti Pabaltijo šalis! “– tokia buvo vieninga pasaulinio garso politikų, daugiausia sėdinčių Briuselyje, nuomonė. Todėl nedelsiant kreipėmės pagalbos į NATO ir patys pradėjome atkakliai ginkluotis: kreipėmės pagalbos į Lenkiją, už pasakišką sumą pasiryžome iš Vokietijos pirkti kelias dešimtis artilerijos pabūklų – savaeigių haubicų, planuojama stiprinti priešlėktuvinę gynybą – iš Norvegijos ir JAV pirkti vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų sistemų NASAMS 2, ir juos pastatyti Kaliningrado bei Baltarusijos pasieniuose. Didžiulį dėmesį pradėjome skirti šauktiniams į tikrąją karo tarnybą – iš bendrovės „Nota Bene“ už 4 tūkst. eurų pirkome įvairią virtuvės įrangą ir net nemąstę sumokėjome aštuonis kartus brangiau, negu ji kainuoja rinkoje! Lauko virtuvių atsarginėms detalėms ir agregatams įsigyti mūsų kariuomenė planavo skirti iš viso 724 tūkst. eurų, tačiau „Nota Bene“ pasiūlyta dvigubai didesnė 1,622 mln. eurų suma irgi buvo priimtina!
Argi gaila eilinių mokesčių mokėtojų surinkto nors dar labai skylėto biudžeto? (Šiuo metu Lietuvoje gyvena jau mažiau 3 milijonai žmonių, ir šis skaičius negailestingai mažėja, o žemiau skurdo ribos tik egzistuoja net keli šimtai tūkstančių!). Tačiau šalies prezidentė D. Grybauskaitė manė kitaip. Ji viešai ir aiškiai pareiškė, kad už tokius neatsakingus, nepamatuotus pirkimus Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas turėtų nedelsiant trauktis iš posto ir nekompromituoti valstybės. Bet čia neiškentė premjeras A. Butkevičius neparaginęs šalies vadovę nepolitikuoti. Ir dėl dvejus metus užsitęsusio taip vadinamų „auksinių šakučių“ pirkimo sužlugusio finalo apkaltino… prokurorus!
Šaliai ruošiantis pasipriešinti Rusijos agresijai, „svarų“ žodį tarė mūsų verslininkai – JAV gyvenanti ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Ekonomijos komisijai vadovaujanti Angela Kavak perspėjo žemiečius, kad Lietuvos maisto gamintojai savo produkciją Rusijai parduoda… net trečdaliu pigiau, negu kitoms valstybėms!Dar mums gyvenant baimėje dėl kaimyninės šalies galimos agresijos, ir vėl naujas stresas visuomenei – Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės medžioklės, o po to ir vakarienės su kviestiniais verslininkais, net Latvijos žemės ūkio ministru, detektyvas. Šio akibrokšto vertinime šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo dar griežtesnė ir savo išvadose konkretesnė: ” Ministrai jau konkuruoja vienas su kitu, kas labiau sukompromituos šią vyriausybę!“. Deja, interpeliacija J. Olekui ir V. Baltrūnienei Seime patyrė fiasko!
… Vėl nauja „sensacija“ – už piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu beveik du mėnesius besitęsiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo J. Miliaus atleidimas. Žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės nuomone, šis pagaliau priimtas sprendimas – aiškiai politizuotas. (Beje, J. Milius buvo vienas pagrindinių Ūkio ministrės suruoštos medžioklės detektyvo veikėjų todėl, balsuojant dėl jo atleidimo, ministrė nedalyvavo).
PRIEŠRINKIMINIŲ MUILO OPERŲ PĖDSAKAIS
Kiekvieną dieną vis labiau įsibėgėja priešrinkiminė kampanija į Seimą. Daugiabučių valytojos jau pradėjo burnoti, kad iš laiptinių nespėja šluoti kandidatų agitacinius lapelius. Jų pilna visur, net kišami už automašinų valytuvų, mėtosi patvoriuose – gal kas nors vieną kitą pakels, pažvelgs į kandidato jauną besišypsantį veidą ir ateis už jį balsuoti… Gerai, jeigu tik pažvelgs, bet jeigu pradės skaityti tekstą? Kiekviename sakinyje, kiekvienoje eilutėje aibė rašybos, skyrybos klaidų, jau nekalbant apie tekstų stilių. Bet tai – dar tik pusė bėdos.
Ypač šokiruoja nelogiški, nepamatuoti teiginiai, nerealūs pažadai. Štai tik vienos TS – LKD partijos užmojai: „Naujas planas Lietuvai“: didesnės pensijos, gera alga ir namo grįžtantys emigrantai. Dokumentas beveik 300 puslapių, kurį, be abejo, ne kiekvienas ir šios partijos narys perskaitys, o ką jau kalbėti apie rinkėjus. Todėl pateikiame iš jo tik kelis skaičius. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai mums žada, kad, įgyvendinus „Naują planą Lietuvai“, iki 2021 metų Lietuvoje vidutinis atlyginimas (neatskaičius mokesčių} bus 1250 eurų, sukurs 147000 naujų darbo vietų, vidutinė senatvės pensija pakils iki 400 eurų, papildomos investicijos į Lietuvos ekonomiką sieks 6,88 mlrd. eurų, iš emigracijos sugrįš (!) 80.000 darbingo amžiaus žmonių. Įdomu, kokių ekonomistų prognozėmis buvo remtasi pateikiant šiuos skaičius, nes mano „Žurnalisto bloknote“ prognozės truputį kitokios. Štai tik keletas šios srities specialistų teiginių ir prognozių: žinomas ekonomistas, ekonomikos ekspertas Gitanas Nausėda teigia, kad per ateinančius ketverius metus jis nesitiki ekonomikos spartėjimo, o priešingai, bijo, kad jos augimas netgi lėtės. Tai kokia gi gali būti kalba apie ženklius atlyginimus ir pensijas? Žinoma, jeigu labai drastiškai vykdysime darbo rinkos ir švietimo sistemų reformas, ženkliai skatinsime verslą, jeigu… Bet apie tai nei viena partija savo programose konkrečiai nežada.
Vytauto Didžiojo universiteto socialinės politikos programos lektorė, Šefildo (Jungtinė karalystė) universitete apsigynusi disertaciją apie Lietuvoje skurstančius darbuotojus Natalija Atas teigia, kad šiuo metu Lietuvos gyventojai – vieni skurdžiausių ir gauna mažiausius atlyginimus Europos Sąjungoje. Jeigu 2014 metais skurdo riziką šalyje patyrė 19 proc. žmonių, tai pernai ji jau siekė net 22 proc. Socialinės politikos programos lektorė kritikuoja mūsų valstybės pasirinktą neoliberalų gerovės modelį, kuris neužtikrina žmonėms socialinio saugumo ir oraus gyvenimo.
Seimas leidžia įstatymus, reglamentuojančius mūsų gyvenimą, todėl įdomu, kokia bus tų leidžiamų įstatymų kokybė po rinkimų, nes 1,1 proc. kandidatų tapti Seimo nariais turi tik vidurinį išsilavinimą, 1,3 proc. – vidurinį su profesine kvalifikacija, 2,6 proc. aukštesnįjį, o 23 proc. kandidatuojančiųjų apie savo išsilavinimą net neužsiminė! Dar gerai, kad pro Vyriausiosios rinkimų komisijos „sietą“ nepraėjo nemažas būrys nuslėpusių teistumą…
Nuotraukoje: Publikacijos autorius, žurnalistas Povilas Antanas Kaunas
Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai
