Koks turi būti žurnalistas, dirbantis Lietuvos krepšinio federacijoje?

www.kaunozurnalistai.lt inf.
Zurnalistai oziai II_3.jpg









,,Užsibaigus ketverių metų olimpiniam ciklui Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ėmėsi pertvarkų. Abipusiu sutarimu po mėnesio federaciją paliks abu už ryšius su visuomene atsakingi specialistai: Linas Kunigėlis ir Rytis Sabas“  – www.15min.lt

Tokią informaciją išspausdino šalies internetinės svetainės, nors tai turėjo paskelbti ir Lietuvos krepšinio federacija. Gal taip nepadarė dėl to, nes už LKF naujienų platinimą yra atsakingi – šį darbą paliekantys kolegos žurnalistai… 

Į klausimą, kodėl šie du žurnalistai nedirbs, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas žiniasklaidos atstovams pasakė: „Baigėsi olimpinis ciklas, prasideda naujas, planuojame naujus darbus. Kol kas vyrai dar dirba, nėra daug apie ką kalbėti“.

Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto ir jo vadovų reikalas, kas ir kaip turi dirbti, ar jiems reikalingos tokios dvi  pareigybės. Linas Kunigėlis – Viešųjų ryšių ir rinkodaros direktorius, o Rytis Sabas – Ryšių su visuomene ir komunikacijos vadovas. Pirmasis su žiniasklaida elektroniniais laiškais bendraudavo tik Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinės klausimais, antrasis – informuodamas apie visų likusių šalies rinktinių, taip pat apie LKF gyvenimo aktualijas. Dirbo, kaip reikėjo ir sugebėjo. 

Kolegos Linas Kunigėlis ir Rytis Sabas, atrodo, turėjo rūpintis, kad kuo daugiau, įvairesnių, įdomesnių pasakojimų apie LKF ir šalies rinktines pateiktų žiniasklaida. Deja, dažniausiai būdavo apsiribojama tik spaudos konferencijomis. Ką tenai išgirsdavo žurnalistai, tą ir pateikdavo savo skaitytojams ar žiūrovams. Individualiam bendravimui su treneriais ir žaidėjais LKF  atstovai net tapdavo savotišku … ,,šlagbaumu“.

Spaudos, interneto ar eterio žurnalistas, norėdamas paruošti interviu, pvz. su Domantu Saboniu, pirmiausia turi suderinti su Viešųjų ryšių ir rinkodaros direktoriumi, kuris dažniausiai atsako, kad krepšininkas to nenori. Ir apskritai nereikia vyrų trukdyti… Pačiam žurnalistui susitarus su žaidėju, kuris mielai sutinka duoti interviu, direktorius, labai supyksta, kad tai padaryta ,,jį aplenkiant“. Ne tik užsirūstina, bet ir pasako: ,,Ne! Negalima!” Ir tai ne atsitiktinumas, bet sistema. Būtų galima pateisinti, jeigu patys LKF atstovai rengtų ir pateiktų originalius reportažus, interviu su rinktinių žaidėjais ir treneriais, rašytų apžvalgas, komentarus ir juos siųstų žiniasklaidai pagal jų profilį. Deja, nei patys tai daro, nei žurnalistams, kurių  – toks kasdieninis darbas, neleidžia. Ar toks turi būti LKF ryšys su visuomene ir žiniasklaida?

Juokas pro ašaras, kai mūsų arenose vyksta Lietuvos nacionalinės rinktinės draugiškos rungtynės. LKF atstovai dar prieš rungtynes  visada instruktuoja arenoje tvarkos prižiūrėtojus, kad jie per kelis metrus neleistų fotografams ir operatoriams prisiartinti prie atsarginių žaidėjų suolelio, taip pat nebūtų jų šalia minutinių pertraukėlių metu. Jeigu pareigūnai, matydami, kad žiniasklaidos atstovai niekam netrukdo ar pamiršo ,,cerberio” nurodymą, patys LKF atstovai ,,savo krūtine” uždengia žaidėjus ir trenerius. Neduok Dieve, dar išgirs žurnalistas, ką pasakė piktas treneris ar juo nepatenkintas žaidėjas…

Jau ne kartą Kaune ir Vilniuje vyko Europos jaunučių, jaunių, jaunimo rinktinių čempionatai. Jų metu, kaip ir visose tokio rango bei olimpinėse žaidynėse, gavus akreditaciją, leidžiama tik fotografuoti. Filmuoti gali tik tos televizijos, kurie išsipirko licenciją ir tiesiogiai rodo rungtynes, operatoriai. Kadangi TV savo darbuotojus dabar keičia, kaip čigonas arklius, sunku LKF atstovams, uoliai vykdantiems FIBA Europa nutarimus, iš veido nustatyti, kuris operatorius teisėtas, o kuris – nelegalus, nors dėl to ir išduodamos akreditacijos su specialiomis kortelėmis ir marškinėliais. Žiniasklaidos atstovas, pasipuošęs tokia  ,,atributika”, vėl  kelia LKF Ryšių su visuomene ir komunikacijos vadovui įtarimą, iš kur jis  gavo, ar turėjo teisę? Tada su džiaugsmu ,,atstovas” tampa  tokio ,,nusikaltimo” tyrėju, prokuroru ir teisėju.




Zurnalistas___politikas_II.jpg

Tai neišgalvoti, o konkretūs faktai, kokių gali pateikti daugelis sporto žurnalistų, kurie ruošia medžiagas apie Lietuvos krepšinių rinktinių 

žaidėjus ir trenerius.


Kolegos žurnalistai nenori pyktis su LKF valdininkais, todėl dažniausiai žiniasklaida tik konstatuoja faktus ir nepateikia aštrių komentarų, nes po jų – tas žurnalistas bus paniekintas. Net ir spaudos konferencijų metu, kai pateiks treneriui nepatogų klausimą. Dabar visi tyli, nes jeigu ,,pasišakosi“ – kitąkart  net paprasčiausio interviu negausi… 


Taip ir gyvename krepšinio valstybėje, kur ,,ranka ranką plauna ir liežuvis už dantų“.  LKF atstovai – žurnalistai kartais tikrai ,,perlenkdavo lazdą“, ko  neturtų daryti būsimieji Federacijos darbuotojai. Jie privalo kitaip bendradarbiauti su žiniasklaida ir visapusiškai propaguoti Jo Didenybę  Lietuvos Krepšinį!


Kokia Jūsų nuomonė?


Dailininko Algimanto Snarskio (laikraštis ,,Ūkininko patarėjas”) piešiniai  žurnalistų tarpusavio santykių tema


Panašūs straipsniai