Redaktorė Jolanta Beniušytė, Klaipėdos krašto šviesuoliai ir ,,Žurnalistika“

www.kaunozurnalistai.lt inf.

Beniusyte_nauja_didele.jpg




Iš sostinės į Kauną atkeliavo keli naujo almanacho ,,Žurnalistika“ (2016  I) numeriai. Vėl įdomu paimti ir perskaityti mūsų profesinį žurnalą. Juo labiau, kad jį išleido nauja redaktorė, LŽS Klaipėdos skyriaus pirmininkė, puiki žurnalistė  Jolanta Beniušytė. 




Zurnalistika II_3.jpgBus, kaip visada, įvairių šios ,,Žurnalistikos” vertinimų: ir girs, ir peiks. Viena aišku, kad jo didenybės interneto laikais – būtinai turime ateities žurnalistams palikti ir ,,popierinę” savo istoriją. Tokia ji – tikrai išliks ir po daugel metų. Nes tai, kas prieš kelerius metus buvo rašyta pvz. www. lzs.lt internetinėje svetainėje, jau nėra, nes pakeistas serveris…  Arba išdaužius  ir pavogus kompiuterio diskus, kaip prieš trejus metus atsitiko su www.kaunozurnalistai.lt, irgi  daug kas dingo…


Sveikiname su pirmuoju almanachu kolegę redaktorę Jolantą Beniušytę ir džiaugiamės, kad ši jos ,,Žurnalistika“ yra teminė: daugiausia publikacijų yra skirta Klaipėdos krašto šviesuoliams, apie kuriuos turi visi žinoti. Juk ne tik Vilniuje gyvena ir dirba žurnalistai…


Pateikiame ,,Žurnalistika” (2016  I) numerio ,,Redaktorės žodį“:


,,Su dideliu džiaugsmu paimsiu į rankas pirmąją šių metų „Žurnalistikos“ almanacho knygelę. Paimkite ir jūs, mieli skaitytojai.


Džiugu dėl to, kad su puikių naujų autorių komanda bene pirmą kartą plačiau pasižvalgėme po mano gimtąjį kraštą – Vakarų Lietuvą, Klaipėdą – regioną, pasižymintį stipriomis žiniasklaidos priemonėmis, gabiais žurnalistais, draugiška plunksnos brolių ir sesių bendruomene. Tad ir toliau gilinsimės į Vakarų Lietuvos medijų specifiškumą, analizuosime jų įtaką visuomenės raštingumui. Mes, žurnalistai, gyvename nelengvus laikus, gana dažnai į mūsų pusę skrenda kritikos strėlės, neva mus galima nupirkti už sudilusį skatiką, kad esą nebėra žurnalistinių tyrimų, laisvos žiniasklaidos…

Ir net kad laikraščiai greitai išnyks – na, ką gi, taip jiems ir reikia. Bet tik tiems, kurie, praradę skaitytojų pasitikėjimą, meluoja, manipuliuoja, reketuoja. Tikrai taip ir reikia. Skaitytojai nėra kvailiai – jiems nereikia sugromuliuoto turinio ar j akis pučiamos miglos, jiems paprasčiausiai reikia tiesos. Tą tiesą jau net 20 metų neša analogų šalyje neturintis savaitraštis – 7 rajoninių laikraščių priedas „Vakarų Lietuva“. Šio leidinio tiražas – apie 30 tūkst. egz. – vienas didžiausių spausdintų periodinių leidinių Lietuvoje, jį skaito devynių Vakarų Lietuvos savivaldybių gyventojai. Tą pasitikėjimą vietos laikraščiai pelnė suglaudę pečius, teigia Vilija Butkuvienė, Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė. „Rajonų laikraščiai, nors kažkam ir užkliūvantys, ir atrodantys atgyvenomis, yra radę savo nišą, žmonių tebeskaitomi ir tebelaukiami“, – rašo V. Butkuvienė. Anot jos, kad ir kokia ateitis besusiklostytų, Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų kooperacija jau yra unikali patirtis, tai svarbi detalė Lietuvos žiniasklaidos istorijos mozaikoje.

Savo tapatybės ieško neringiškiai – saujelė vietinių gyventojų visada buvo per maža terpė rastis čia periodinei spaudai. Net sovietinės Neringos valdžios pastangos leisti vietinę spaudą baigėsi nesėkme, pasakoja neringiškė žurnalistė Raimonda Meyer – Ravaitytė. Šios žurnalistės pastangomis atgimė kultūros almanachas „Dorė“, užpildantis pasigendamos vietos spaudos spragą.

Nobelio literatūros premijos laureatė, baltarusių rašytoja ir žurnalistė Svetlana Aleksijevič jau 40 metų tyrinėja sovietinę visuomenę. Tad jos knygos – ir apie lietuvių išgyvenimus. Vertas dėmesio žurnalistės Daivos Červokienės parengtas pasakojimas apie šią rašytoją, kuri teigia, kad esame įstrigę istorijos pinklėse ir kaip niekad anksčiau būtina savyje saugoti žmogiškumą. O tam reikia daug drąsos
.
Sovietmečiu dirbo žmonėms ir saugojo žmogiškumą Klaipėdos žurnalistai – išlikę LŽS Klaipėdos skyriaus protokolai nuo 1974 m. atskleidžia, kaip anuomet buvo sudėtinga žurnalistams, laikraščiams išgyventi nuolatinėje „partkomų“ priežiūroje. Labai svarbu buvo žurnalisto meistriškumas, profesionalumas, garbingumas, etiškumas, daug dėmesio skirta profesiniam tobulėjimui. Žurnalistai labai vertino narystę Žurnalistų sąjungoje – net minėdavo sukaktis, kiek laiko kuris priklauso kūrybinei profesinei organizacijai. Lygiai taip pat, kaip anuomet, ir dabar mums, skyriaus nariams, smagu būti kartu – kurti, mokytis, keliauti, minėti šventes.

Romantiška ištikimybės vienas kitam ir žurnalisto profesijai istorija – Palmiros Martinkienės interviu su žinomais uostamiesčio „Lietuvos ryto“ dienraščio padalinio žurnalistais Aušra ir Gediminu Pilaičiais, žurnalistikai jau atidavusiais po 40 metų. Šiemet A. ir G. Pilaičiai už profesionalumą ir aktyvų dalyvavimą Klaipėdos žurnalistų bendruomenės veikloje apdovanoti garbingiausiu LŽS Klaipėdos apskrities skyriaus apdovanojimu „Metų žurnalistas“.

Pajūris išaugino daug talentingų žurnalistų – Vytautas Žeimantas pasakoja, kaip vienas garsiausių Lietuvos fotomenininkų, LŽS narys Zinas Kazėnas pirmuosius savo kaip fotografo žingsnius žengė būtent Palangoje. Ir lyg iš gausybės rago pasipylė Z. Kazėno sukurti meniniai atvirukai, fotoalbumai, net pašto vokai su mūsų gintarinio pajūrio vaizdais. 

Palangos žemelė išaugino dar vieną visapusiškai talentingą žinomą žurnalistę Jadvygą Godunavičienę, kuri almanache dalijasi skaudžia savo šeimos tremties, spalvinga gyvenimo ir žurnalistinio darbo bei kūrybos istorija.

Intriguojantis klaipėdiečio LŽS nario, Vilniaus dailės akademijos dėstytojo Kęstučio Meškio naujas žvilgsnis j žiniasklaidos metamorfozes, arba istorijas „dėl juoko“. Pasaulio vaizdinys, kurį žmogus mato šiandien, yra medijų sumodeliuotas konstruktas, percepcija, o jos pagrindas – kultūros suformuoti ženklai, simboliai ir kodai. Jais, kaip lego kaladėlėmis, ir manipuliuoja politikai bei įvairūs ideologai, propagandistai, kurdami realybės neatitinkančius informacinius disneilendus, kuriuose, siekdama užsimiršti, smaginasi dalis visuomenės, teigia autorius.

Tačiau tie „disneilendai“ visuomenei pradeda atsibosti. Kad žmonės nebenori informacijos dėl „klikų“, rodo ir įdomi uostamiestyje įvykusi diskusija su gydytojais psichiatrais. Kaip geriau suprasti vieniems kitus? Kaip galėtume veiksmingai bendradarbiauti ir kaip rasti kompromisus tarp žiniasklaidos, viešųjų ryšių, rinkodaros taisyklių ir medicinos etikos, klausia mūsų psichiatrai.


Beniusyte_2_II.jpg
Aktualia tema – apie daugiatautį Klaipėdos miesto veidą ir jo rakursus žiniasklaidoje su Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros vedėja docente Sigita Kraniauskiene kalbasi klaipėdietė žurnalistė Laura Sėlenienė.

Sąžinė ir garbė – vienintelis aktualus žurnalisto darbo kokybės matas visais laikais – almanacho pabaigoje reziumuoja mūsų „mohikanai“ – Aldona Žemaitytė-Petrauskienė, Povilas Sigitas Krivickas, Jadvyga Godunavičienė, Regimantas Romualdas Mockus ir Danielius Mickevičius.

O kaip žurnalistai be kelionių? Juk tai savęs ir gyvenimo pažinimas. Apie šių metų LŽS Mato Šalčiaus premijos laureatą – klaipėdietį žurnalistą ir buriuotoją Venantą Butkų, jo knygą „Burėse – Baltijos vėjas“ pasakoja Gediminas Pilaitis. „Kolumbas LT“ konkurso nugalėtojus pristato energingasis LŽS Kelionių ir pramogų klubo vadovas Gerimantas Statinis.

Tad malonaus skaitymo, gero vėjo!

Jolanta Beniušytė „




LŽS Klaipėdos skyriaus pirmininkė, almanacho ,,Žurnalistika” redaktorė; 2016 metų pirmojo numerio viršelis





Panašūs straipsniai