Apie pasaulinę fotografijos dieną 2016-ųjų rugpjūčio 19-ąją mūsų šalyje nedaug kas užsiminė, tačiau šią dieną gimusį Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, kaunietį fotomenininką su gimtadieniu pasveikino aukščiausioji mūsų šalies vadovė.
,,Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino fotomenininką Romualdą Rakauską 75-ojo gimtadienio proga. Sveikinime Prezidentė pabrėžė, kad R. Rakauskas nuo kūrybos pradžios iki meninės brandos likęs ištikimas lyriškajai fotografijai. Įkvėptas meilės savam kraštui ir jo žmonėms, subtiliu ir pastabiu žvilgsniu fotomenininkas kūrė šviesų ir pakylėtą Lietuvos paveikslą. Už poetinį įtaigumą valstybinėmis premijomis įvertinti darbai – tvirtų R. Rakausko vertybinių nuostatų liudijimas ir reikšmingas įrašas Lietuvos fotografijos metraštyje. Jubiliejaus proga Prezidentė menininkui palinkėjo laimės ir ilgiausių metų bei nepritrūkti kūrybinio netikėtumo ir įkvėpimo,“ – kai šią informaciją pranešė BNS, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos vardu pasveikinome buvusį kolegą ir LŽS narį Romualdą Rakauską su prasmingu gimtadieniu ir palinkėjome sveikatos, ištvermės ir … prisiminimų knygos.
Fotografas R. Rakauskas gimė 1941 08 19 Akmenėje. 1959–1962 studijavo Vilniaus universitete žurnalistiką. 1961–1963 savaitraščio ,,Literatūra ir menas“ fotokorespondentas, 1963–1967 žurnalo ,,Mūsų gamta“ fotokorespondentas, nuo 1967 žurnalo ,,Nemunas“ iliustracijų skyriaus redaktorius. Nuo 1970 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nors fotomenininkas Romualdas Rakauskas pasiekė tarptautinį pripažinimą, išleido ne vieną albumą, jubiliejaus proga prisipažino: ,,Aš save vadinau ir tebevadinu fotožurnalistu“.
Malonu tai girdėti, tačiau apie savo darbą pvz. ,,Nemuno“ redakcijoje jis prisiminimus šiame žurnale rašė bene prieš dvidešimt metų. Kolega – talentingas fotografas ir literatūrinio žodžio meistras, ne vieną nuotrauką papildęs nuostabiais etiudais. Deja, apie save prisiminimų knygos jis nerašo, todėl siūlo pasinaudoti jo mintimis, pasakytomis įvairių interviu metu. Taip ir darome: štai ką Romualdas Rakauskas teigė vilniečiui rašytojui ir žurnalistui Mindaugui Nastaravičiui (www.15min.lt):
„Vilniaus universitete įstojau į lietuvių kalbą ir literatūrą, bet perėjau į žurnalistiką. Nuo mokyklos laikų man patiko rašyti, spausdindavausi Mažeikių rajono laikraštyje. Apsigyniau diplominį darbą „Fotonovelė – naujas žanras“. Po studijų dirbau fotokorespondentu „Literatūroje ir mene“, „Mūsų gamtoje“. Ką jau kalbėti apie „Nemuną“ – keturis dešimtmečius vadovavau iliustracijų skyriui, o dabar rašau „Fotovi(t)ražus“. Bet ką jau čia – viso šito galite ir nerašyti. Parašykite, kad visą gyvenimą fotografuoju. Ir viskas.“
„Visa mūsų gvardija atėjo labai geru laiku. Lietuvos fotografijos mokykla pasauliui buvo įdomi dėl savo lietuviškumo, kaimiškumo. Mes rodėme žmonių veidus, rodėme realius to meto žmonių gyvenimus. Galbūt todėl ir buvome įdomūs kitiems.
„Laikmetis koreguoja visuomenės sąmonę. Dabar mums nebereikia žmogaus ir jo gyvenimo. O ką aš fotografavau? Žmones, jų gyvenimus ir gamtą. Modernizmai ir postmodernizmai viską pakeitė. Dabar – nuotaikėlės, smulkmenėlės, kurios galbūt ir turi kažkokią prasmę, bet ne kiekvienas žmogus ją sugeba nuotraukoje atrasti, suvokti. Apčiuopiamo daikto šiuo metu nereikia. Bet tai nereiškia, kad kada nors vėl nereikės. Po 50 metų viskas gali apsisukti.“
„Žodis yra stipresnis už vaizdą. Bent jau man. Skaitau daug. Mokykloje taip pat daug skaičiau, kažką ir rašyti mėginau. Manau, kad meilė žodžiui, jausmui, emocijai persikėlė ir į mano fotografijas.“
„Upelis man yra toks pats poetiškas kaip ir rimuotas eilėraštis. Nes kas yra upelis? Tai – ritmas, šešėliai, tėkmė, rūkas. Juk tai – poezija. Žmonių fotografiją tokiu atveju galima pavadinti proza.“
„Visus mano rašymus išstūmė fotografavimas ir nuotraukų darymas, kuris tuo metu techniškai buvo gerokai sudėtingesnis nei dabar. Be to, visada stengiuosi objektyviai jausti savo galimybes. Fotografijoje jaučiausi stipresnis.“
„Eina sau žmoneliai mintimis apsiraišioję, darbais apmūryti, meilės paskraidinti, nesėkmių apgraužti, lūkesčių paramstyti, ligų apspardyti, linksmybių palepinti, pavydo įgelti, aistrų supančioti, daiktais ir vaikų džiaugsmais apsikarstę… Eina metų laiptais gyvenimo ir mirties palaiminti…“ (Iš fotonovelių ciklo ,,Vilties šviesa”)
Eik, talentingas ir kūrybingas Romualdai Rakauskai, toliau per su fotoaparatu ir be jo, o svarbiausia – rašyk. Tam Tu esi sutvertas, žurnalistikos mokslus neatsitiktinai baigei. Todėl ir likusį gyvenimo kelią įveik, kolega bendraminti, su vilties šviesa, apie kurią Tu rašei!
Nuotraukose: Kaunietis fotomenininkas ir žurnalistas Romualdas Rakauskas
Nuotr. iš asmeninio albumo
