2019 m. lapkričio 18 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Radijo 90-metis. Dailininko piešinys, papuošęs buvusio Kauno radiofono pastatą...

www.lrt.lt inf.

Kauno_r._didele.jpg


2016-ųjų birželio dešimtąją Kaunas pradėjo švęsti Lietuvos radijo 90-metį. Svečiai, atėję į buvusį radiofoną, o vėliau - Kauno radijo ir televizijos redakciją, buvo maloniai nustebinti. Simono Daukanto 28 A namo sieną puošia ... 250 kvadratinių metrų dydžio piešinys. Jį sukūręs dailininkas Tadas Vincaitis-Plūgas teigia, kad toks darbas pareikalavo ne tik daug pasiruošimo, bet ir įveikti aukščio baimę...

„Ką tik uždėjau paskutinius štrichus. Piešinys jau baigtas. Galiu pasakyti, kad bendrą piešinio idėją su LRT vadovybe atradome labai lengvai, LRT mintis man perteikdavo Juras Jankevičius. LRT tarsi nubrėžė gaires, ką norėtų matyti piešinyje, o visą kūrybinę dalį patikėjo man. Sujungęs pageidaujamus simbolius – berniuką, besiklausantį radijo, mikrofonus, laidus ir kt., sukūriau kompoziciją, kuri patiko visiems“, – taip užbaigęs darbą LRT.lt portalui kalbėjo dailininkas.

T. Vincaitis tikina, kad tokio dydžio piešiniai reikalauja išankstinių pasiruošimo darbų ir netgi projekto. „Pirma užduotis – „persinešti“ piešinį ant sienos. Pirmiausia buvo „sulanguotas“ projektas ir „sulanguota“ piešiama siena. Šis tinklelis padeda tiksliai piešinį perkelti ant sienos. O vėliau piešiau aerozoliniais dažais“, – pasakoja jis. 
Anot dailininko, pats piešimo procesas truko kiek daugiau nei dvi savaites. Be to, šis darbas pareikalavo ir pakovoti su asmenine baime.




Kauno_r._13_II.jpg„Teko kovoti su aukščio baime, tad sieną pradėjau „languoti“ nuo apačios ir po truputėlį kilau į viršų. Tikslios piešinio kvadratūros ir aukščio nežinau, bet mano piešinys užėmė beveik visą fasadą. Tai yra maždaug 250 kvadratinių metrų. Kvadratūros prasme tai nėra didžiausias piešinys, bet aukščio prasme – vienas pirmųjų tokio aukščio darbų“, – pastebi T. Vincaitis (nuotraukoje).

Paklaustas apie kitus iššūkius, su kuriais teko susidurti įgyvendinant šią idėją, dailininkas paminėjo permainingas oro sąlygas: „Ant sienų piešiu jau kurį laiką, tad piešimo techniką esu įvaldęs. Žinoma, ją šiek tiek veikia oro sąlygos: kartais dažus nupučia vėjas, kartais darbus tenka stabdyti dėl itin kaitrios saulės. Bet didžiausias iššūkis man buvo aukštis.“

LRT pageidaujamus simbolius ir gaires dailininkui sufleravo LRT TELEVIZIJOS laidų vedėjas ir prodiuseris Juras Jankevičius, kuris pažymi, kad mintis išpiešti pastato sieną Kaune kilo LRT generaliniam direktoriui Audriui Siaurusevičiui – jis skyrė labai daug energijos šiam darbui, ne kartą važiavo patikrinti, kaip vyksta darbai. Pati siena, ant kurios atsirado piešinys, yra istorinė.

„Tai yra seniausios Lietuvoje veikiančios nuolatinės radijo ir televizijos studijos pastato siena. Kauno radiofonas šiame pastate įsikūrė 1933 m. sausio 1-ąją. Jį Kauno radiofonas išsinuomojo iš ponios Kopelman ir nuo minėtos datos jis tapo Kauno radiofono namais“, – pasakoja J. Jankevičius.

Iki to laiko radijas buvo įsikūręs laikinose studijose – 1926 m. savo darbą pradėjo studijoje ant kalno netoli Sporto halės, Laisvės alėjos 23 name buvo antra laikinoji studija, o ši – jau trečioji. Vėliau ji buvo paversta televizijos studija, nes radijui nebereikėjo tokio dydžio – daugiau nei 100 kvadratinių metrų – studijos. Iki tol didelė studija radijui buvo reikalinga, kad būtų galima transliuoti tiesioginius chorų koncertus.

„Labai svarbu paminėti, kad ši studija mums labai pravertė po 1991-ųjų sausio 13-osios. Būtent šios patalpos tapo nepriklausomos Lietuvos televizijos centrine studija“, – tikino J. Jankevičius.
Paklaustas apie piešinio idėją, J. Jankevičius sakė, kad jame pavaizduota daug įvairių LRT svarbių simbolių – jame matomi vaizdiniai iš kelių atvirukų. „Viename yra pavaizduotas berniukas, per ausines klausantis radijo. Deja, nežinome, kas šis žmogus, bet labai norėtume sužinoti. Šio berniuko nuotrauka tapo mūsų jubiliejaus simboliu.



Kauno_r._14_II.jpgTaip pat piešinyje matomas senas gramofonas, radijo studijos, iš kurios prasidėjo radijo transliacijos 1926 m. birželį, fragmentas, taip pat yra senas mikrofonas bei labai daug rožių. Menininkas jų „priskynė“ ir pridėliojo ant sienos, nes daina „Skinsiu raudoną rožę“ buvo pati garsiausia daina, kurią yra transliavęs Lietuvos radijas“, – dėstė LRT laidų vedėjas.

(Nuotraukoje: Pastate įkurtas muziejaus, apie kurį skaitykite kitame reportaže.)

Anot J. Jankevičiaus, piešinio autorius – T. Vincaitis-Plūgas – yra žinomas piešinių ant sienų dailininkas, įgyvendinęs ne vieną užsakymą Lietuvoje. Beje, visiškos autorystės T. Vincaičiui negalima priskirti, nes labai daug pageidavimų ir idėjų išreiškė LRT generalinis direktorius.
„Mums buvo labai svarbu, kad piešinyje būtų perteikti LRT svarbūs simboliai, kuriuos galėtų „perskaityti“ LRT darbuotojai ir mūsų istoriją išmanantys klausytojai bei žiūrovai. Tad dailininkas sudėjo visas idėjas į vieną plokštumą ir tai padarė tikrai puikiai“, – džiaugėsi J. Jankevičius.

Kartu su piešiniu penktadienį  buvo pristatoma ir Kauno miesto muziejaus senovinių radijo imtuvų ekspozicija. Ši paroda veiks visus metus. Eksponatai – senoviniai radijo imtuvai, televizoriai ir gramofonas, atkeliavę iš dabar jau panaikinto Ryšių istorijos muziejaus. Šią kolekciją perėmė Kauno miesto muziejus ir dabar ji pristatyta LRT patalpose.

Beje, iš šios seniausios LRT radijo ir televizijos studijos, kuri vis dar veikia, penktadienį bus transliuojama laida „Laba diena, Lietuva“, šeštadienį – „Labas rytas, Lietuva“, šioje studijoje filmuojamos ir kitos laidos. Anot J. Jankevičiaus, matyti, kad vis daugiau produkcijos atsiranda čia, vis daugiau prodiuserių teiraujasi apie galimybę čia kurti laidas ir tai labai džiugina.

„Šias patalpas galės apžiūrėti ir ekspozicijos lankytojai. Nedidelį muziejų turime ir pagrindinėje LRT būstinėje Vilniuje, tačiau ši kolekcija Kaune yra didesnė. Žinau, kad mažiausiai vieno eksponato Vilnius Kaunui tikrai galėtų pavydėti – mažyčio televizoriaus su prieš jį stovinčiu didžiuliu padidinamojo stiklo lęšiu.

Beje, galiu pasakyti, kad mūsų inžinierius Feliksas Girininkas, tepaluotas, suodinas ir paišinas iki ausų, suremontavo senovinį gramofoną, kuris, prisukus ir padėjus plokštelę, pradeda groti. Ir jis dabar veikia. Žinoma, mes jį labai taupysime ir kiekvienu atveju neleisime, bet per parodos atidarymą – būtinai“, – pažymi pašnekovas. 

Nuotraukose:

(Viršuje) Buvusios LRT Kauno redakcijos fasadas S.Daukanto g. 28 A

(Apačioje) LRT televizijos žurnalistas Juras Jankevičius, kuris pasirūpino, kad  būtų įkurtas muziejus, su  kolega inžinieriumi Feliksu Girininku, kuris ,,privertė" užgroti  sugedusį  seną gramofoną




Kauno_r_12_didele.jpg



Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)