XXVII knygos mėgėjų draugija šiais metais mini įkūrimo 85-metį. Jau dvidešimt antrą pavasarį Lietuvos knygius, kolekcininkus pakvietė tradicinė, tarptautinė knygos šventė „Laikas gyvena knygose“.
Svetingoje Lietuvos respublikos istorinėje prezidentūroje Kaune svečius pasitiko organizatorių parengta Draugijos leidinių, išleistų 1931- 2016 metais, paroda. 1931 – 1940 metų leidiniai, traukę svečių dėmesį – bibliografine retenybe tapę leidiniai – Metraščio pirmas ir antrasis tomai, Draugijos išleista knyga „Gulbė karaliaus pati” 1937 metais pasaulinėje moderniojo meno ir technikos parodoje Paryžiuje apdovanota Didžiuoju prizu, leidinys „Jonas Biliūnas. Liūdna pasaka” – aukso medaliu.
Abu leidiniai buvo puikiai iliustruoti: pirmosios dailininkas V. Petravičius, antrosios M. Bulaka. Iki 1940-ųjų metų draugija išleido puikiai iliustruotų knygų, parengė Lietuvos kultūrai reikšmingų leidinių. Draugijos narių parašytus straipsnius ar studijas XXVII Knygos mėgėjų draugija sudėjo į du savo Metraščius (XXVII Knygos mėgėjų draugijos metraštis I-II 1933-1937). (Nuotraukoje: Apie „Šių laikų knygnešystę Karaliaučiaus krašte“ pranešimą skaitė Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas Sigitas Šamborskis.
Dalis tarpukaryje veikusios draugijos leidinių saugoma Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje. Pastovi ekspozicija veikia Galaunių namuose, o biblioteka saugojama nacionaliniame M.K. Čiurlionio muziejuje. Antroje parodos dalyje – Draugijos leidiniai 1993 – 2016 m. eksponuota per 30 leidinių. Parodą pristatė Valdas Kubilius, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro generalinis direktorius.
Žurnalistė Perpetua Dumšienė apžvelgė XXVII knygos mėgėjų draugijos veiklą 1931 – 1940 metais. XXVII Knygos mėgėjų draugija yra bibliofilinė visuomeninė organizacija. Jos istorija buvo pradėta ikikarinėje Lietuvoje.. Kauno intelektualai: dailėtyrininkas, muziejininkas ir bibliofilas prof. Paulius Galaunė, karo istorikas, publicistas, knygotyrininkas pulk. Vytautas Steponaitis, kultūrologė Marija Mašiotaitė – Urbšienė įkūrė XXVII knygos mėgėjų draugiją. Jos branduolį sudarė žymiausi to meto mokslo ir kultūros veikėjai.
Draugija rūpinosi lietuviškos knygos kultūra, jos estetine išvaizda, skaityba, išjudino visuomenę, leidėjus, dailininkus rengiant ir leidžiant aukšto meninio lygio knygas. Draugijos nariais buvo 1918 metų vasario 16 dienos Nepriklausomybės akto signatarai – Jurgis Šaulys, Kazys Bizauskas, Petras Klimas, Mykolas Biržiška.
Viena šviesiausių asmenybių, palikusių ryškų pėdsaką Draugijoje, Lietuvos literatūriniame gyvenime buvo Juozas Tumas Vaižgantas. Kalbėdamas apie „dvigubą bibliofilybę“, Vaižgantas tarsi užprogramavo sąvokas, kurias mūsų laikais žymi skirtingai suvokiamas inteligento ir intelektualo terminų turinys. Inteligentas visada turėjo jam priskirtą apšvietos misiją. Nuotraukoje: Vaižganto memorialinio buto – muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas
Tad ir dabartinių laikų Draugijos nariai – vieni linkę labiau kolekcionuoti, jie turi garsias retų ir senų knygų kolekcijas, o kiti labiau linkę knygos meną ir kultūrą populiarinti, tad Draugija rengia platų atgarsį visuomenėje turinčias kasmetines Knygos šventes, skirtas Spaudos atgavimo dienai, rengia specializuotas knygų parodas, kviečia žinomus bibliofilus susitikti su knygomis, jų kūrėjais.
Nepaprastai šiltai ir išsamiai apie Juozą Tumą Vaižgantą – knygos riterį: J.T. Vaižganto literatūrinį palikimą Kaune kalbėjo J.T. Vaižganto memorialinio buto – muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas. Kilnios asmenybės gyvenimas, veikla atsispindi ir dr. Nijolės Lietuvninkaitės monografijoje „Skaitantis Vaižgantas” , kurioje iš arčiau pažvelgta į rašytojo, spaudos, visuomenės ir kultūros veikėjo, dvasininko Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933) bičiulystę su knyga.
A.Pakėnas parengė atsiminimų, esė, laiškų knygą „Neužmirštamas Vaižgantas“. Didelis rašytojo literatūrinis palikimas saugojamas Kauno technologijos universiteto bibliotekoje, tačiau jis galėtų būti perkeltas į Vaižganto memorialinį butą – muziejų.
Atkurtoji, atgimusioji XXVII knygos mėgėjų draugija tęsia pirmtakų veiklą. Per 23 atkurtosios metus draugijai vadovavo: Vytautas Raudeliūnas (1993-1995), Antanas Buračas (1995-1998), Albinas Vaičiūnas (1998-2001), Birutė Butkevičienė (2001- 2004), Beatričė Kleizaitė Vasaris ( 2005 — 2007), nuo 2007 m.- Dalia Poškienė.
Nuotraukoje: Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas – Elmiškis
2016 metų Knygos šventėje „Laikas gyvena knygose“, skirtoje Draugijos 85-mečiui, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius pakvietė į akciją „Lietuva skaito“. LRS Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas – Elmiškis apžvelgė kauniečių rašytojų kūrybą, pakvietė aktyvius narius Vladą Vaiktkevičių, Edmundą Janušaitį, Jurgį Gimberį, Laimoną Inį, Liną Navickaitę-Greičiuvienę pasidalinti savo kūryba.
Istorinėje prezidentūroje Kaune, menančioje Lietuvos valstybės kūrėjus, šalia knygų, jos kūrėjų, puikiai derėjo visų dvidešimt dviejų knygos švenčių vedėjo Petro Venslovos parengta žodžio bei muzikos introdukcija.
Vladimiro Beresniovo nuotraukos:(viršuje) XXVII knygos mėgėjų draugijos 85-mečio šventės organizatoriai; (apačioje) šventinis tortas…
