2019 m. lapkričio 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

LŽS NARYS VLADAS ŽIRGULIS – APIE LAIKĄ, GYVENIMIŠKĄ PATIRTĮ IR MEILĘ SAVO DARBUI

Izabelė ŠLEŽAITĖ, VDU studentė


Zirgulis_2_II_1.jpgSu Vladu Žirguliu susitikome jo butuke, Kauno centre. Pasitiko jis mane su šypsena, gerai nusiteikęs ir besidomėdamas uždavė virtinę klausimų: Kur mokausi? Ką studijuoju? Ką veikiu laisvalaikiu?

 Greitai radome daugybę bendrų dalykų – abu mėgstame skaityti, abu vaidinome spektaklyje „Amerika pirtyje“, abu nuoširdžiai mylime žurnalistiką ir teatrą. Pokalbis man buvo nepaprastai naudingas – būtent iš tokių profesionalų ir turi mokytis būsimieji žurnalistai.

Taigi, pavasariškas, nostalgijos ir optimizmo kupinas pokalbis su devyniasdešimt vienerius metus sulaukusiu aktoriumi, fotožurnalistu, muzikantu, Lietuvos žurnalistų sąjungos nariu Vladu Žirguliu.


- Papasakokite apie savo vaikystę

- Mano vaikystė buvo sunki. Tada buvo karas, gyvenome kaime, kuriame buvo ginklų dirbtuvės. Kai pasirodė rusai, išvežė tėtį į Sibirą, konfiskavo žemę, net mane buvo paėmę... Tačiau po kurio laiko išsipirkau. Tada mokiausi konservatorijoje, tačiau besimokant paskutiniame kurse mane išmetė. Toks pat likimas buvo ir mano sesers, nes buvome, vadinamieji, „buožių“ vaikai. Laimė, per apsukrumą pavyko gauti pažymėjimą, kad studijuoju ir man bei sesei baigti mokslus. Nors sunkumų ir iššūkių tikrai buvo. 

- Ar tėvai Jumis didžiavosi, kai pradėjote aktoriaus karjerą? 

- Ne. Tėtis jau buvo Sibire, buvo pats karo įkarštis. Ką čia didžiuosis...Nebuvo kada! Ir tėvai nelabai suprato kas yra tas teatras...

- Kino ir teatro aktorius Balys Juškevičius yra sakęs, kad „Svarbu, ką aktorius atsinešė į sceną - ar savo sielą parduoti, ar tik buvo praeivis“. Ką manote apie šių dienų teatrą Lietuvoje, ar aktoriams taip dirbti pavyksta?

- Dabar teatras yra labai blogoje padėtyje. Dabar visi vaidina. Scenoje reikia gyventi. Jeigu verki – tai tik tikromis ašaromis, jeigu juokiesi – tikru ir nuoširdžiu juoku. Tačiau tai yra labai sunkus menas. Ir tam reikia didelio talento. Seniau eidavome į sceną gyventi. Seniau būdavo minties teatras. Psichologinis teatras. O vėliau teatras pasikeitė – jame aktoriai pradėjo vaidinti, o ne gyventi.

- Kuo skiriasi fotožurnalisto darbas seniau ir dabar?

- Mano laikais aparatūra buvo labai mažai pažengusi. Dabar viskas vyksta žymiai paprasčiau – o tada fotožurnalisto darbas buvo tikrai sunkus ir ilgas... Jeigu įvyksta koks įvykis, turi nufotografuoti, tada vakare grįžti, eini ryškinti juostelės, tai užtrukdavo mažiausiai porą valandų. Tada kiek pamiegi, keliesi šeštą valandą ir eini atspausdinti nuotraukas. Čia taip pat kaip ir teatras – menas, reikia turėti dūšią, dabar pilna tokių, kurie turi gerą fotoaparatą ir įsivaizduoją esantys fotografai, tačiau viskas žymiai sudėtingiau. Gerą kadrą tu turi pajausti. Tai yra intuicija.

- Koks turi būti geras žurnalistas?

- Žurnalistas visų pirma turi turėti mintį. Jis turi mokėti sukurti straipsnio scenarijų. Šiuo atveju galima žurnalistiką sulyginti ir su teatru. Fotožurnalistas privalo matyti kadrą. Visada turi matyti tiek pirmąjį planą, tiek antrąjį. Turi mokėti atskleisti nuotraukos mintį, nesuvaidintai ir tikroviškai ją pateikti. 

- Rašytoja Jurga Ivanauskaitė interviu meną yra pavadinusi „švelniais tardymais“. Kadangi pačiam jums yra tekę imti interviu, paklausiu, ar pritariate tam?

- Taip, pritariu. Kai iš manęs imą interviu, taip pat jaučiuosi šiek tiek tardomas, tačiau gerąją prasme. Žurnalistas visada kažko siekia, prieiti prie pašnekovo, rasti „kabliuką“. Žurnalistas turi mokėti tą padaryti. Reikia mokėti gauti gerą rezultatą. 

- Daugiausia jūs fotografuodavote žmones, aktorius. O ar mėgstate daryti gamtos nuotraukas?

- Man tikrai patikdavo fotografuoti gamtą. Bėda tik ta, kad tam nebūdavo laiko. Nors laisvalaikį mėgdavau leisti fotografuodamas ežerus, vandens lelijas...

- Kuo dar užsiimdavote laisvu laiku?

- Aš beveik neturėdavau laisvo laiko... Tai būdavo nebent per atostogas. O atostogų važiuodavau su šeima ir draugais. Mėgdavome atostogauti trys draugų šeimos. Važiuodavome į Karpatus. 

- Jūsų dukra pianistė, sūnus – dailininkas. Ar augindamas vaikus linkėjote jiems eiti menininkų keliu?

- Žinai, aš pasakysiu – vaikus užaugino žmona. Aš neturėjau tam laiko. Daug keliavau, dirbau...

- Ar nejaučiate nuoskaudų, kad beveik nematydavote per keliones ir darbus savo vaikų?

- Nelabai. Nuoširdžiai sakau, kiek galėjau – tiek skyriau jiems laiko. Reikėjo uždirbti pinigų, išlaikyti šeimą. 

- Dėstėte Vilniaus universitete kalbos kultūrą. Koks dėstytojas buvote? 

- Mergaitės būdavo geros, tačiau vaikinai ateidavo į paskaitas beveik neskaitydami knygų. Vieną studentas net šešis kertus laikė egzaminą. Paskutinį kartą kai atėjo, sakau jam: „Na, duok knygutę.“ Pasirašiau tada, kad jis išlaikė egzaminą. Tai jis pradėjo net verkti. Buvau reiklus dėstytojas. Būna studentų, kurie studijuoja tik tam, kad pabaigtų ir gautų parašą...

- Kaip motyvuoti jaunus žurnalistus siekti kokybiškos ir etiškos žiniasklaidos?

- Reikia išmokyti jaunus žurnalistus dar prieš aprašant įvykį ar imant interviu surasti „cinkelį“, kam reikalingas tas jo straipsnis, kam jis bus skirtas. Reikia, kad jis pats suvoktų ką jis nori tuo savo straipsniu pasakyti. 


P.S. Taip 2014-ųjų pavasarį kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Vladas Žigulis. O 2016-ųjų pavasarį, kovo 18-osios vakarą, nespėjęs iš tarti SUDIEV, iškeliavo AMŽINYBĖN


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)