2019 m. rugpjūčio 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Ukrainietis Petro Olar: „Tauragė – mano sielos sostinė“

www.taurageszinios.lt

Petro_vienas_didele.jpg



Tauragę nebe pirmą kartą aplankė žurnalistas, režisierius, menininkas iš Ukrainos Petro Olar. Svečio fotografijų paroda prieš kurį laiką pristatyta Lietuvos Respublikos Seime, jo nuotraukos buvo eksponuojamos Tauragės viešojoje bibliotekoje, kur sulaukė didelio pasisekimo. Šiuo metu P. Olar kuria filmą pasauliui apie įvykius Ukrainoje. Lietuvoje yra įkūręs kino studiją. Viešėdamas Tauragėje jis užsuko į Tauragės kabelinės televizijos (TVK) studiją, kur su žurnalistais dalijosi savo mintimis apie svetur vykstančius įvykius.

Nė negalėjo pagalvoti, kad tai kartosis 

– Aš myliu Lietuvą jau virš dvidešimt metų. Lietuvoje esu buvęs ir anksčiau. Dabar mano nuomonė apie Lietuvą pasikeitusi. Čia aš turiu kino studiją, kurioje kuriami dokumentiniai filmai. Tačiau dabar aš čia atvažiavau ne dėl to. Aš tiesiai iš fronto. Man 60 metų. Ukrainoje karas, baisus karas. Mano tėvai, kurie išgyveno vieną karą, negalėjo pagalvoti, kad tai gali kartotis, – emocijomis su žurnalistais dalijosi garsus Ukrainos menininkas.

Svečio nuomone, Rusija atsiuntė ginklus ir liepė ukrainiečiams kariauti prieš savus. Kariauti brolis prieš brolį. O baisiausia, anot jo, yra tai, kad žūsta jauni vyrai, merginos.

– Jie privalo dar gyventi, kurti šeimas, pakelti Ukrainą iki Europos lygio. Šiame kare žūsta tūkstančiai žmonių. Bet daugiausia – jaunimo. Iš tų tūkstančių žuvusių žmonių bent 600 buvo galima išgelbėti. Aš negalėjau pasilikti šalyje, kurioje vyksta tokie baisūs dalykai, todėl pasitarėme su žmona, draugais ir nusprendėme padėti Ukrainai. Mes vežame padangas greitosios medicinos pagalbos automobiliams, nes jas rusai peršauna. Vežu vaistus ir visas būtinas medicinos priemones, – kalbėjo Petro Olar.


Karas gali pasibelsti ir į Europą 

Pasak jo, visa Ukraina prašo ir meldžiasi, kad žmones būtų išgelbėti, kad jie išgyventų.

– Man sunku suvokti, kad Europa nesupranta – jeigu mes to karo nesustabdysim Ukrainoje, bus labai baisu. Mes privalome sustabdyti, kad karas neplistų į Europą. Taip sutapo, kad atstumas nuo Kijevo ir Debalcevo yra apie 700 km, o nuo Kijevo iki Tauragės – tiek pat. Taip tik atrodo, kad karas yra toli, bet jis šiandien ar rytoj gali pasibelsti ir į tavo duris, – svarstė P. Olar.

Jis pasakojo 2–3 kartus per dieną programos „Skype“ pagalba bendraujantis, palaikantis ryšį su Ukrainoje likusiais draugais, artimaisiais. 
– Aš galiu pasakyti ne tik kas vyko vakar, bet kas vyksta ir dabar. Minske, kai pranešė apie paliaubas, buvo baisiausios karo dienos. Buvo labai baisu, giminės man skambino ir sakė, kad dega stogai, viskas griūva. Mano draugai padeda evakuotis žmonėms iš rajono, kur vyksta karas. Politikai nori dalinti Ukrainą, bet patys ukrainiečiai to nenori. Ukraina yra viena. Pats Debalcevėje kalbėjau su separatistu. Jis tiki skleidžiama propaganda ir nesupranta, kad tai melas, – pasakojo Tauragėje viešėjęs menininkas.

Sujaudino tauragiškių gerumas

Vyras užsiminė, kad vienąkart, jam užėjus į Tauragės parduotuvę, jis buvo maloniai nustebintas:

– Pardavėja pamatė mane ir pasiteiravo, ar aš iš Ukrainos. Patvirtinau. Ji sakė, kad labai išgyveno dėl mūsų nelaimių ir jeigu reikės pagalbos, ji padėtų kuo tik galėtų, priimtų kokią šeimą pas save. Man buvo labai malonu ir net graudu išgirsti iš paprasto žmogaus, kad jis nori padėti man ir mano tėvynei.

Prieš keletą savaičių Petro Olar lankėsi Tauragės rajono savivaldybėje, atnešė prašymą padėti ukrainiečiams senais greitosios medicinos pagalbos automobiliais.

– Ligoninė turi senų automobilių ir aš norėjau paprašyti, gal jie gali mums atiduoti tuos automobilius. Bet man buvo atsakyta, kad jūs turite savo problemas, o mes savo ir niekuo padėti negalim. Žūsta žmonės, juos reikia išvežti, o nėra transporto. Man sunku suprasti lietuviškai, bet viena aš tikrai supratau – dabartinė jūsų valdžia nenorėjo mums padėti. Salėje, visų akivaizdoje buvo pasakyta, kad čia jūsų reikalas, jūsų valstybė, ne jų reikalas mums padėti, – padedant vertėjai mintis žurnalistams dėliojo Petro Olar.

– Aš gyvenau trijose pasaulio sostinėse: Maskvoje, Romoje ir Kijeve, bet Tauragė man – sielos sostinė. Aš nežinau, kiek man dar lemta gyventi bet, kad ir kiek liko – norėčiau gyventi čia, Tauragėje, - užtikrina režisierius ir žurnalistas P.Olar  iš Ukrainos.


Nuotraukoje: Tauragėje su šeima gyvenantis Petro Olar


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)