2019 m. lapkričio 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalistų šeimoje pirmagimį augino tėtis

Agnė SMOLIENĖ, ,,Kauno dienos" žurnalistė


Jarusevicius_Tomas_nauja_paskutine.jpg


Dirbo ramia širdimi

„Esu vyriausias iš trijų brolių šeimoje, todėl turėjau patirties. Be to, labai gerai sutariu su vaikais“, - sakė Tomas, kuris beveik prieš trejus metus nedvejodamas sutiko likti namuose su sūnumi, kol Jurga dirbo.

Tuomet jauna šeima priėmė ne tik šį sprendimą - visi trys turėjo persikraustyti į Briuselį, kur Jurga dirbo Europos Komisijoje. Moteriai, kaip ir kitiems ES institucijų valdininkams, buvo leista išeiti tik penkių mėnesių vaiko auginimo atostogų, kurias šeima praleido Kaune. Joms pasibaigus, Nojaus auginimą perėmė tėtis ir šeima išvyko į Belgiją.

„Išėjau ramia širdimi, žinojau, kad jis vaikus myli, globoja, kad tikrai neprapuls. Juolab kad jau turėjo penkių mėnesių kursus“, - juokėsi Jurga. Kadangi ji Nojų žindė daugiau kaip metus, šeima ieškojo būsto arčiau namų. Tokį rado prie pat - 5 minučių atstumu.

Miestas sujungė

„Pareidavau namo pietų, pati pavalydavau ir, pamaitinusį mažiuką, vėl grįždavau į darbą. Šiek tiek liūdna buvo jį palikti, tačiau visada būdavau šalia, matydavomės kas kelias valandas, be to, žinojau, kad kol manęs nėra, jis miega arba būna su tėčiu parke“, - pasakojo Jurga.

„Gyvenome prie didelio ir labai gražaus parko, tai jo takelius mindavome ir mindavome“, - sakė Tomas, kuriam nuobodžiauti laiko ir nebuvo - bendravo su kitomis čia atvykusiomis šeimomis, bėgiojo, lankė anglų kalbos kursus.

Anot poros, daug draugų per trejus metus Briuselyje jie neturėjo, nes pats miestas daugeliui dirbančiųjų ES institucijose yra tik tarpinė stotelė - pabūna vieną kadenciją ir tęsia karjerą kitur. „Girdėjome stereotipų, kad tai išskiriantis miestas, bet mus jis dar labiau sujungė“, - tikino Jurga, kuri, dar prieš šeimai paliekant Briuselį, žinojo, kad, grįžus namo, jų laukia ne tik nauji namai, bet ir antras vaikas.

Pasirinko pastovumą

Grįžę į Kauną Tomas su Jurga netrukus susilaukė kito sūnaus - Kajaus ir, kol jam suėjo vieni, nedirbo nė vienas, nes, pasibaigus vieno vaiko auginimo atostogoms, Tomas išėjo auginti kito. Vis dėlto šeimai veiklos ir taip užteko: vyresnėlis iš pradžių nepateko į darželį, Kajus buvo ką tik gimęs, o namas Kaune - dar nebaigtas įrengti.

„Taip išeina, kad ištisus trejus metus buvau tėvystės atostogose, - juokėsi Tomas. - Kai sužinojome, kad man yra tokia galimybė būti su vaikais, velniškai džiaugiausi. Kadangi esu palaidojęs tėtį ir tai man buvo skaudžiausias įvykis gyvenime, visada troškau savo vaikams skirti kuo daugiau laiko.“

Nors ir pradėjo dirbti, dabar Tomas gali savo vaikams skirti gana daug laiko, nes darbą TV3 žinių tarnyboje iškeitė į sėslią Kauno savivaldybės valdininko kėdę.

„Vienas iš argumentų, kodėl pakeičiau darbo sritį, - pastovumas. Anksčiau negalėjau su-planuoti net savaitgalio - vos tik įvykis, ir turi lėkti. Pagausėjus šeimai, nesinorėjo, kad laisvalaikio planus jauktų neprognozuoti darbai. Jei pažadėjau vaikams su jais nueiti į Zoologijos sodą, vadinasi, turiu tai ir daryti, o ne lėkti į karštuosius įvykius. Darbas televizijoje suteikė puikios patirties, kuri tikrai pravers ir naujoje veikloje“, - pasakojo žurnalistas.

Svajonės išsipildė

Grįžę iš Briuselio sutuoktiniai nusprendė pradėti kiek sėslesnį gyvenimą vien dėl atžalų. „Reikia jau apie vaikus galvoti: čia darželis, čia bus ir mokykla“, - Jurga tikino dar apie Nojaus mokyklą negalvojanti, tačiau norėtų, kad jis lankytų kurią nors Kauno gimnazijų.

„Buvo patarimų iš šalies, ragino mus emigruoti, ieškoti geriau apmokamo darbo, tačiau apie tai aš net negalvoju. Jeigu nori, gali ir čia dirbti ir užsidirbti“, - anot Tomo, jie yra įsimylėję ne tik vienas kitą, bet ir Kauną.

„Mums dažnai taip būna, kaip kad lenktynininkas Benediktas Vanagas yra sakęs: svajok atsakingai, nes svajonės pildosi. Norėjau namų - namai yra, norėjau žmonos - turiu idealią. Svajojau, kaip prie namų atsiras veja ir po ją bėgios vaikai, - ji sužėlė po keturių dienų, kai gimė Nojus“, - apie gyvenimo pilnatvę kalbėjo Tomas.

Jurga jam pritarė ir užsiminė, kad pati jau ieško naujų svajo¬nių, nes per tuos metus daug jų jau įgyvendino.

Serga už „Žalgirį“

Ir tikrai - netoli Botanikos sodo nuosavame name jaukiai įsikūrusi šeima dabar niekur neskuba. Jurga kol kas pernelyg neieško naujo darbo - augina linksmuolį Kajų, bičiuliaujasi su kaimynais, o savaitgaliais visa šeima susiranda įdomios veiklos mieste, vyksta į Jurgos tėviškę Trakų rajone, sekmadieniais lankosi bažnyčioje. Bene linksmiausios atrakcijos mažiesiems - viešnagės pas senelius kaime ir dažni pasimatymai su netoliese gyvenančia močiute.


Nuotraukoje: Kauniečių žurnalistų Jurgos ir Tomo Jarusevičių šeima (viršuje); mažieji Kajus ir Nojus Jarusevičiai (apačioje)

,,Kauno dienos" nuotr.


Tomo_vaikai_didele.jpg



Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)