2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Rašytojo ir žurnalisto Gedimino Jankaus žvilgsnis į TV serialus. Melas ir banalybės?



Tele zmogus II_3.jpgŠūkis, užvaldęs daugelio prakutusių ar besiekiančių prakusti TV vertelgų mintis ir veiksmus – MAKE MONEY – apima vis platesnį ratą įtraukdamas naujas figūrėles, naujus „žvirbliukus“ , besitenkinančius trupiniukais nuo pelno stalo. Jau minėjau, kad jauni, jokios sceninės ir gyvenimiškos patirties neturintys aktoriai tampa įkaitais toje vis spėriau besisukančioje serialų karuselėje, kurioje svarbiausia parodyti jau įprastus, geriausiai žinomus ir kokio nors neva režisieriaus įkaltus štampus. Aktorių, kurie kritiškai vertina ir scenarijus, ir režisūrą, kurie savo kad ir blyškiems personažams bando surasti gyvasties, atsakingai kurti vaidmenis, lieka vis mažiau. Galų gale ir jie ranka numoja – vardan ko ginčytis, suras nedelsiant kitą, nesiožiuojantį, paslaugų, sukalbamą, kuris bet ką suvaidins, tiksliau, pavaizduos prieš kamerą. 

Lietuviškų serialų fabrikėlis dirba visu pajėgumu, akivaizdžiai pagausėjo išmetamos naujos produkcijos, skubama, lenktyniaujama ir su kiekviena triukšmingai ir dažniausiai banaliai išreklamuota premjera apima vis didesnis nusivylimas. Žinoma, yra ir besidžiaugiančių, visų pirma džiūgauja didžiulį pelną skaičiuojantys prodiuseriai ir tos TV, visų pirma komercinės, kurios, mano manymu, dirbtinai ir be jokio teisėto pagrindo neva skaičiuoja serialų populiarumą, ypatingai aukštą reitingą ir skalambija per visas pašales apie neregėtą sėkmę.

Iš tiesų derėtų kalbėti apie REIŠKINĮ, besikėsinantį formuoti masių skonį, elgesį, pasaulėžiūrą, įžūliai besibraunantį į dvasinius dalykus, keičiantį juos surogatais, blizgučiais, menkaverčiais vienadieniais skandaliukais. To reiškinio vardas - Rolandas Skaisgirys. Jis prodiusuoja beveik visus pasirodančius serialus, regis, jų skaičius jau artėja prie antro dešimtuko. Nesinori gilintis į kelių televizijų buvusius tarpusavio vaidus dėl tų serialų, tai jau praeitis, ir TV3, ir LNK serialuose šmėkščioja R.Skaisgirio ar jo žmonos vardai. 

Tiesą sakant, prieš kokius 3-5 metus, kai tik lietuviški serialai pradėjo skintis kelią, buvo kuo pasidžiaugti – visų pirma, laukėme rimtos atsvaros rusų, turkų ir meksikiečių „muilinėms“, laukėme mūsų aktorių, mūsų tikrovės, artimos ir suprantamos. „Svetimi“, „Amžini jausmai“, „Širdys paklydėlės“... Ne kažin kas, bet jautėsi atsakomybė, neblogi aktoriniai darbai. TV3 rodytas prieš keletą metų „Pamiršk mane“ visų pirma įsiminė keliais įdomiais ir ryškiais charakteriais, (scenarijaus autorius – Erikas Kundreckas). Aktorius Andrius Bialobžeskis sukūrė įsimintiną dviveidžio TV laidų vedėjo Danieliaus vaidmenį, suradęs šiam neva elitiniam chameleonui, smurtautojui ir aferistui, daugybę įtikinamų ir įsimintinų bruožų. Jis ir jo kolegė seriale Aldona Bendoriūtė, vaidinusi ir taip užguitą ir dar nuolat gujamą Danieliaus žmoną Rūtą, „Sidabrinė gervė 2013“ buvo nominuoti geriausio aktoriaus ir aktorės kategorijose. 

Deja, kiti, antraeiliai personažai nebuvo nei tokie ryškūs, nei įsidėmėtini ir dėl scenarijaus bei pigumo principu surinktų kitų aktorių menkos vaidybos visa toji smurto šeimoje ir veidmainystės (ar ligos) istorija galėjo pasibaigti, tačiau kažkokie mistiniai „reitingai“ ir žiūrovų (ar pačių serialo kūrėjų) liaupsės paskatino prodiuserį toliau šuoliuoti - E. Kundreckas pagal R. Skaisgirio „principus“ kurpia „Pamiršk mane“ tęsinį, ir dabar jų taikinyje – „žvaigždžių“ sindromas...

 Nežinia, ar tuo metu R. Skaisgirys įsigijo kilnojamąją kino studiją ir tapo nepriklausomu nuo bet kokių TV užgaidų ar kaprizų, tačiau „Pamiršk mane 2“ akivaizdžiai pademonstravo netrukus visoje jo produkcijoje įsigalinčius principus – kuo pigiau, kuo mažesnėm sąnaudom, kuo greičiau, filmuot bet kur, bet kada ir bet ką. Juk „Pamiršk mane 2“ šiek tiek pridengta svarbi žinia visoms „žvaigždutėms“ ir „žvaigždėnams“ – tik pas mane, tik per tokį, kaip aš, jūs galite tapti žinomais, populiariais, tačiau turite būti paklusniais vykdytojais, su užrašu kaktose „Ko pageidaujate?“.. Žinoma, serialo tęsiny buvo aibės kitų „aktualijų“, čia tilpo ir patyčios mokykloje, ir socialinė atskirtis, ir sėkmingas verslas, žodžiu, sunkiai virškinama mišrainė.

Akivaizdu, kad R. Skaisgirys ir jo aplinka uoliai seka visas aktualijas, vadinamo lietuviško elito naujienas, apkalbas, konfliktus, skandalus, Jis maloningai šiek tiek atskleidžia savo REIŠKINĮ slepiančią uždangą: „...reikia žinoti, kuo dabar gyvena žiūrovai, kad galėčiau jiems pasiūlyti įdomų ir šių dienų realijas atitinkantį serialą. Juk žmogui labai smagu, kai sekdamas pagrindinių telenovelės aktorių meilės istoriją jis atpažįsta politinius veikėjus, kriminalinius įvykius ar finansines aferas, kurios iš tiesų neseniai vyko ar tebevyksta realiame gyvenime. Tai prikausto dėmesį ir lemia gerus reitingus“. 





TV sraige II_5.jpg

Toks „tikrovės“ kopijavimo principas, vadinamas „šiukšlių rankiojimas“ be jokio rūšiavimo gal ir bent kiek pasiteisintų talentingų režisierių ir scenaristų rankose, tačiau prodiuseris prodiusuoja juo pigiau, kuo greičiau... ir prasčiau. Taip ir atsiranda komandoje tokios „kūrėjos“ – „schreibende Frau“ („rašinėjančios poniutės“ a la Daiva Vaitkevičiūtė su „ašara balse“ „ ir erotinių fantazijų „Sekso ir miesto“ stilium sudėliotų „Monikai reikia meilės“ ar „Moterys meluoja geriau“ (ši begalinė kvailinimo fejerija rodoma per LNK)– visiškos banalybės, bukagalviškų situacijų ir kičo nesibaigiantis sąvartynas. Nes, pasak D. Vaitkevičiūtės, „variklis yra ne įkvėpimas, o idėjos... kai susirenkame visi trys serialo scenaristai: Edvinas Kalėda, Arūnas Limantas ir aš. Užsidarome dviem paroms sodyboje „brainstorming‘ui“ ir kalbame tik apie serialo siužetą. Tada gimsta geriausios idėjos.“ 

Paaiškinu – „brainstorming“ – kolektyvinis naujų idėjų svarstymas... Šit kokia išprususi viena iš R. Skaisgirio komandos ištikimų ponių. Viską daro tik kolektyviai. O jos kolega ir bendraautorius Edvinas Kalėda (tikroji pavardė Giedrius Rekašius, D. Vaitkevičiūtės vyras,lyg buvęs, lyg esamas – intrigėlė tokių muilinių istorijų mėgėjams), rašymo meno mokosi iš amerikiečių scenaristų: „Pripažįstu tik amerikietišką scenarijaus mokyklą. Štai scenaristas ir dėstytojas Neilas Landau gerai pasakė: scenaristai, visų pirma - emocijos, o emocijos – jūsų pinigai. „Make me care“ - „Padaryk, kad man rūpėtų“. 

MAKE MONEY – taip derėtų iššifruoti šių ir kitų R. Skaisgirio komandos narių ir bendraminčių reklaminius neva atsivėrimus. Jie kalba apie „patrauklumą“, o aprašinėja atstumiančias, nelogiškas, iš piršto laužtas situacijas, jie kalba apie „emocijas“, o skatina neigiamus, žemus instinktėlius, jie kalba apie „idėjas“, o be lėkšto, su debilizmu besiribojančio „mąstymo“ ir unitazo ar garažo problemų nieko neatskleidžia... 

Taip, galėtų talentinga režisūra ir patyrę, tikrai profesionalūs aktoriai kiek užglaistyti šias REIŠKINIO - R. Skaisgirio ir jo „schreibende Frau“ proameriketiškos scenaristų grupelės nykų rezultatą – kažkuria prasme tai bandė padaryti minėto serialo „Pamiršk mane“ kai kurie padorumo ir garbės nepraradę aktoriai bei režisierius Raimundas Banionis. Deja, vėliau jį pakeitė aktorius Algirdas Gradauskas, apie režisūrą tik girdėjęs iš režisuojančios žmonos - rusų kilmės amerikietės Yanos Ross. Bet ir tai nepadėjo. Vėlesnėse serijose visiškai nugalėjo Make money ir pasipylė akių vartymo, ašarojimo, ilgų, neva reikšmingų pauzių, dviprasmiškų užuominų ir nedviprasmiškų veiksmų virtinė. Režisūra, kaip ir aktoriai aktorėliai, dažniausiai gan menkų sugebėjimų, tapo paklusniu įrankiu prodiuserio rankose.

Juk panašiu keliu, tiksliau klystkeliu nusukta ir ilgalaikio projekto – serialo „Naisių vasara“ atveju. Šių projektų mecenatas ir sumanytojas Ramūnas Karbauskis, be abejo, siekė itin kilnių ir gražių tikslų: „...kurdamas „Naisių vasaros“ projektus, siekiau padovanoti žmonėms kažką šviesaus, mielo, prasmingo… Serialas „Naisių vasara“, kurio scenarijaus kūrimo procese dalyvauju, yra bandymas parodyti koks gražus yra Lietuvos kaimas, koks įdomus ir įvairus yra jo gyvenimas…“ 

Taigi, šviesa ir prasmė, ne „emocijos“, paremtos seksu, peštynėmis, veidmainyste ir smurtu. R. Karbauskis, pačiuose Naisiuose kurdamas pavyzdinę, kilninančią aplinką (linkėčiau, kad tik netaptų parodomąja sovietinių laikų Juknaičių gyvenvietės parodija), kilnaus tikslo pradmenis stengėsi atskleisti TV projekte, pats kurdamas scenarijų. Žinoma, reikėjo prodiuserio, reikėjo profesionalo... Kas pas mus vienintelis toks Lietuvoje? Žinoma, atspėjote – Rolandas Skaisgirys, kuris nedelsiant atskubėjo su jau laiko ir MAKE išbandyta komanda – scenaristu Eriku Kundrecku bei režisierium Raimundu Banioniu (vėliau kažkodėl pradėjo režisuoti aktorius Saulius Balandis, kuris su režisūra, žinoma, nieko bendro neturėjęs, net žmonos, kaip jo kolega A. Gradauskas. 

2010 metais šis serialas buvo pripažintas geriausiu TV serialu ir pelnė „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą. O vėliau prasidėjo tas pats irimo ir skubėjimo procesas, kaip visuose R. Skaisgirio projektuose. Pradžioje ilgai rodė TV3, ne taip seniai šį projektą su visais kūrėjais maloningai priglaudė LRT. Sunku suprasti tas manipuliacijas ir užstalės ar pastalės sutarimus, pasidalinimus, ypač tarp komercinių TV ir lyg visuomeninės, tiksliau, valstybinės TV. Ne pirmą kartą LTV kokį nors pavykusį savo projektą nei iš šio, nei iš to, perleidžia kokiai nors komercinei, ši, savo ruožtu, nelieka skolinga... taip ir klesti, gyvuoja lietuviškoje padangėje Reiškinys, pajungęs visas TV, pajungęs platų liaupsintojų ir dūsautojų ratą, matantis save Musių valdovu ir slapčiausių žmogaus gyvenimo gijų narpliotoju...

„Naisių vasara“ dabar jau darosi nepakeliama žiūrėti, neįsižeiskite mieli aktoriai, dėl saviveiklinės, klojimo teatro gadynės vaidybos, dirbtinių, melagingų situacijų, kuriose atsiduria herojai ir tų priemonių, kuriomis jie iš jų bando išsinarplioti. Primityvi, nyki vaidyba, jokios režisūros, kažkokios vienplanės scenos, jokios tikros, natūralios sąveikos su partneriais. Ir tai ryšku ir profesionalų vaidmenyse. Taip, aktoriai keičiami, įsilieja naujų, tačiau ką tatai keičia? Ką pakeičia žinomi, tikrais vaidmenimis pagarsėję aktoriai? Skaudu žiūrėti į spirgantį, nenustygstantį, svetimą štampą vaizduojantį Gediminą Girdvainį, gėda ir dėl Rimanto Bagdzevičiaus, tupinėjančio visame seriale nežinia kam ir ko. Nenuostabu, kad aktorius, suvokdamas savo vaidmens beviltiškumą, rimtu veidu dėlioja: „Esu dėkingas scenaristams ir režisieriams, kad jie leidžia vaidinti tai, ko realiame gyvenime labai nemėgstu...“ Tai ko vaidini, jei nemėgsti? Juk akivaizdu, kad nemėgsti ne tik savo personažo, bet ir viso šito Naisių sambūrio, režisieriaus ir prodiuserio. Tačiau Rimanto herojus Gediminas ir toliau staiposi savo parduotuvėje kaip kokioje eketėje ir mala nežinia ką, ką “ brainstorminge“ suvinkliojo R. Skaisgirio scenaristų brolija. 

Velta Zygure, Sigitas Jakubauskas, Aurimas Žvinys, Valerijus Jevsejevas... Gėda ir nesmagu matyti jų melo vaidybą, dirbtinumą, taip ir norisi paklausti – kas buvo jūsų scenos mokytojai? Kokias teatrines sistemas jūs žinote? Kaip kai kurie iš jūsų gali vaisinti profesionalaus Šiaulių dramos teatro scenoje? Ir ten jūs rodote tokį „meną“? Be jausmo, pergyvenimo, štampuotą, deklaratyvų? Apie jaunuosius atlikėjus (aktoriais jūsų vadinti neapsiverčia liežuvis) apskritai nėr ką gero pasakyti. 

Žodžiu, plačiai išsikerojo per pastaruosius keletą metų, ne tik šiame seriale, viena sistema, jungianti visus juos bendru vardikliu - anksčiau tai vadindavom e nelietuvišku žodžiu CHALTŪRA, o ją propaguojančius ar atliekančius – CHALTŪRŠČIKAIS. Kūrėjų tarpe tai buvo paniekinantis, tačiau tikslus apibūdinimas. 

Tik chaltūros apraiška galima vadinti ir plačiai, kaip visada paslaugiai išreklamuotą ir šių metų pradžioje per TV3 parodytą R. Skaisgirio televizijos filmą „Puolusių angelų miestas“. Šį kartą šis produktas padėjo dar geriau suvokti REIŠKINIO – R. Skaisgirio fenomeną, mat jis – ne tik prodiuseris, bet ir scenarijaus autorius. Pretenzijos į visaapimančią kūrybą R. Skaisgiriui nesvetimos. Jis turi pakankamai asmeninės patirties ir žino nemažai gyvenimiškų situacijų (tai iš paties savigyros). Vaje, filme principas tas pats – lesioti iš visur viską, parodyti aktualiją – įnirtingą kovą dėl įtakos valdžioje, šeimoje, ir čia nuvainikuojamas moters-vaidilutės ir Gabijos ugnelės kurstytojos įvaizdis. R. Skaisgirys kaip savo atradimą pateikia, kad moterys dėl turto ir valdžios gali padaryti viską, net pulti labai žemai. Be to, jis suprato, kad gyvenimą tvarko moterys... Naujasis lietuvių Emilis Zola, beje, iš kurio idėjų narsiai semiasi ir mūsų šaunūs scenaristai... 



Su TV II_8.jpgPaaiškėjo, kad šią chaltūrą R. Skaisgirys dėliojo kartu su žmona Vaida, kuri yra ir jo kompanijos „Videometra“ komunikacijos vadovė, vėliau į komandą pakvietė „gerą draugą“ Alvydą Šlepiką, turintį didelę patirtį ne tik rašyme – jis dar ir režisavo, be to, suvaidino miesto mero vaidmenį. Deja, nieko gero negalima pasakyti nei apie režisūrą, nei apie iš serialo į serialą keliaujančių „žvirblelių“ - aktorių Monikos Vaičiulytės, Natalijos Janičkinos, Larisos Kalpokaitės, Kęstučio Jakšto ir kitų „vaidybą.“ Larisa Kalpokaitė, ko gero, apskritai numojo ranka į savo profesinį tobulėjimą, aktorinį meistriškumą, keliauja tas pats tipažas, iš serialo į serialą, iš filmuko į filmuką. K. Jakšto štampai akivaizdūs – ypatingai naujausiame kvailinančiame ir absurdiškame „Bruto ir Neto“.

Beveik visi aktoriai ir atlikėjai puikiai suvokia, kad užsiima chaltūra, tačiau uždarbiauja. Ar tas uždarbis atpirks jų savigarbos ir meistriškumo užgniaužimą? Abejoju. Šit Antanas Šurna, pasirodęs kažkokiame jau ir užmirštame LNK seriale, sako: „... blogai. Mes kalbame apie tiltus, o naujokai – apie miltus. Vienintelis jaunų žmonių tikslas – atrodyti gražiems. Bet žaidimo taisyklės turi būti suderinamos. Naujokai turėtų būti apmokomi.“ Tačiau kam apmokyti, tobulinti, kai reikia duoti produkciją kuo skubiau, pigiau ir per visus kanalus?

Ech, jaunieji, jaunieji, linkėčiau jums geriau vaidinti kokio nors TIKRO režisieriaus, TIKRO Meistro spektakliuose teatre, įgyvendinti jo vizijas, sumanymus, mokytis, semtis patirties ir gyventi tikroje scenoje, o ne plepsėti melo ir banalybių išnarų apsuptyje, vykdant tuščias arogantiškas Reiškinio ir jo palydos užgaidas, kurių pagrindas tik TV komercija ir chaltūra. 
\

Dailininko, LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai




Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)