Kolega Petras Palilionis, jo naujoji knyga ,,Meilės latras“ ir buvusios Lietuvos radijo ,,Versmės“

2015_11_13_Petro_Palilionio_kurybos_vakaras_plakatas__n_II.jpgKauno menininkų namų baltoji salė 2015-ųjų lapkričio 13-ąją, penktadienį, 18 val., tikriausiai vėl, kaip visada, nesutalpins rašytojo, buvusio ilgamečio LRS skyriaus vadovo, dabar Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininko Petro Palilionio gerbėjų. Yra dėl ko! 

Kolega švenčia 75-ąjį savo brandaus gyvenimo rudenį, kuriam dovanoja poezijos knygą, mūsų paskaičiavimu jau dvidešimtą, su netikėtu pavadinimu ,,Meilės latras”… Ką tai reiškia, visi sužinos jubiliejiniame rašytojo, buvusio puikaus radijo žurnalisto ir publicisto Petro Palilionio jubiliejiniame vakare. Gal tenai bus prisiminti ir pagal jo scenarijus sukurti televizijos dokumentiniai filmai ,,Aukoti ir aukotis“, ,,Žmogaus kelio mąstymas“, ,,Nemainyčiau šitos žemės į didžius turtus“?


Rašytojas ir žurnalistas, LŽS narys Juozas Kundrotas šiais metais išleistoje knygoje ,,Būti ar atrodyti“, skirtoje Lietuvos radijo ir televizijos Kauno redakcijai, kuri po keturių dešimtmečių buvo uždaryta,  daug puslapių skiria  ir Petrui Palilioniui.


,,P. Palilionio 50 minučių trukmės laida „Versmės“ alsavo kita dvasia, į sielą padvelkdavo kitas – emocinis – vientisumas, nuskaidrintas kūrybinės minties ir šviesos. Be įvykinęs informacijos, buvo nuolat rengiami susitikimai „Prie rašytojo darbo stalo“, „Menininkų dirbtuvėse“. Čia at-siskleisdavo kūrėjas, jo pasaulis. O kai prie žodžio – gyvojo ar įskaityto – garso režisierius „priguldydavo“ Bacho, Čaikovskio, Kraislerio, Sarasatės, Sviridovo, Vėberio, Vivaldžio muziką, Oistracho smuikavimą, gal ir perdėtai pasakysiu, – regis, nušvisdavo aukštesnioji gyvenimo pusė, laida įgydavo ir kultūrinę vertę.

Dabar žiniasklaidoje kultūra, jos šakos, žanrai jau turi galybę pavadinimų, pervardijimų, kartais taip viskas susiplaka, jog nebesusigaudai, apie ką kalbama – plytų gamybą, duonos kepimą ar paveikslo tapymą.





Palilionis_ir_Beresniovas_II.jpgJeigu anuo metu neturėjome žodžio laisvės ir prabildavom tik prikandę liežuvį, kad neišsprūstų netycia kokia frazė, – tai neturėjome ir tos komercinės atmosferos, meno vartotojo, meno produkto etc.

Iš P. Palilionio „Versmių“ aiškiai galėjai suprasti,  kad klausytojas gerbiamas, nemulkinamas, savokos  tikslios. Gali būti neaiški nebent potekstė. Tarp eilucių. Arba, kaip patyliukais būdavo sakoma, Ezopo kalba. Ir kuo daugiau tokios Ezopo kalbos, tuo laida ar pokalbis, arba portretas būdavo įdomesnis, turiningesnis, patrauklesnis”

Iš Juozo Kundroto knygos ,,Būti ar atrodyti”



Nuotraukose: ,,Kvietimas” į jubiliejinį poeto vakarą;  Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas Petras Palilionis  (dešinėje) su meno kūrėjų asociacijos nariu, dailininku ir žurnalistu Vladimiru Beresniovu

Ričardo Šaknio nuotr.

Panašūs straipsniai