2020 m. gegužės 31 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Dalia Poškienė. Susitikimai su knyga ir jos kūrėjais



Poskiene_1.__II.jpg


Tik pravažiavus Šušvės upę, ant kalnelio didžiulis akmuo, bylojantis apie Ažytėnus, Kėdainių rajono pakraštyje esantį kaimą, kuriame nuo 1965 metų veikia memorialinis Mikalojaus Katkaus muziejus, dabar priklausantis Krakių seniūnijai. Apie „lietuviškąjį Tolstojų“ – žinomą kaip prozininką, etnografą, liaudies švietėją, draudžiamosios spaudos platintoją, visuomenės veikėją, pirmąjį diplomuotą Lietuvos agronomą byloja dokumentai, knygos, atsiminimai, etnografinė ekspozicija. 



Poskiene__3_II.jpg
Prie muziejaus mus pasitiko jo vadovė Laimutė Urbonavičienė ir iš šio krašto kilęs XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, savo tėvonijoje Barsukynėje kuriantis etnografinę sodybą, Juozas Rimkus. 

Puikiai sutvarkytoje M.Katkaus sodyboje susipažinome su ekspozicija, bylojančia apie Mikalojų Katkų (1852–1944), XX amžiaus pradžios kaimo buitį

.Ažytėnuose garsaus liaudies švietėjo, visuomenės veikėjo atminimui pastatytas paminklinis akmuo su „balnos gadynės liepsnelėmis“, M. Katkaus žodžiais, kurie iki šių dienų reikšmingi, prasmingi ne tik šio kaimo gyventojams, paminklo pastatymo iniciatoriams ir rėmėjams – bendruomenės pirmininkei Liudmilai Šimkienei, Ažytėnų žemės ūkio bendrovės vadovui Šarūnui Šiušei.

Muziejaus vadovė p. Laima, vedžiodama šimtametėmis liepomis apsodintu keliuku, senuoju sodu džiaugiasi, kad muziejus lankomas, kad ypatingai šiais - Lietuvos etnografinių regionų metais - vyksta daug renginių. 



Poskiene 2 II_1.jpgAplankę kaimo kapinaites, Barsukynę, pasukome į Raseinų rajone esantį Vosiliškio kaimelį.
Buvusioje mokykloje nedrąsiai rinkos šio nedidelio kaimelio žmonės, vaikai. Bendruomenės pirmininkas Feliksas Petrietis pirmiausia svetingai atvėrė šio krašto muziejų, kuriame saugoja kaimo gyventojų, buvusių Sibiro tremtinių, pogrindžio kovų daiktus. Nedidelis, apie 300 gyventojų turintis kaimelis mena sunkius laikus, okupacijas. Senoliai prisimena čia vingiavusius knygnešių kelius. 

Renginio organizatoriai – XXVII knygos mėgėjų draugija (pirmininkė Dalia Poškienė), pavaduotojas, čia, Vosiliškyje mokyklą baigęs ir į mokslus Kaune išėjęs Juozas Rimkus pristatė svečius - dailininką, knygų iliustratorių, žurnalistų sąjungos narį Vladimirą Beresniovą, rašytoją , LŽS narį Laimoną Inį, draugijos narį, spaustuvės „Morkūnas ir Ko“ direktorių Tautvydą Majauską, naujos knygos sudarytoją ir vertėją Kęstutį Tiknevičių,.skaitovę Vidą Gricienę.

Svečiai bendruomenės pirmininkui Feliksui Petriečiui ir bibliotekos vedėjai Dainai Tendziagolskienei padovanojo atvežtų knygų, aptarė drauge būsimo projekto – koplytstulpo Vosiliškyje atstatymo galimybes.  Jį, kaip ir daugelį kitų savo piešiniuose įamžino dailininkas Kazys Šimonis. 

Šias metais Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras (generalinis direktorius Valdas Kubilius, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys) išleido knygą – albumą „Kryžių, koplytstulpių ir stogastulpių piešiniai“. Joje – 11 dailininko K.Šimonio akvarelės darbų, 4 mūrinių koplytstulpių, 21 medinių koplytstulpių ir 8 stogastulpių piešiniai. Knygos sudarytojos menotyrininkės Nijolės Tumėnienės įvadiniuose straipsniuose aptariami liaudies meno problemos aktualumo klausimai, apžvelgiama kryžių motyvai K. Šimonio tapyboje, pateikiamos svarbiausios Kazio Šimonio gyvenimo datos.


Poskiene_3_II.jpgKnygos leidėjai dėkingi LR kultūros rėmimo fondui, K.Šimonio anūkei Rūtai Šimonytei-Mikučionienei, dailininko K. Šimonio paramos fondo direktoriui Juozui Sagatauskui, M.K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriui Osvaldui Daugeliui, Lietuvos dailės muziejaus direktoriui Romualdui Budriui ir kitiems rėmėjams bei fondų saugotojams už paramą leidžiant solidų leidinį. 


Ir dar vieną knygą atvertėme drauge su skaitove Vida Griciene. Vos prieš keletą dienų leidykloje Naujasis lankas“ išleista knyga „Tėvas Stanislovas. 24 pamokslai“. Jos sudarytojas, vertėjas Kęstutis Tiknevičius šią knygą parengė ne tik Lietuvai, bet ir Danijos tikintiesiems. 24 garbaus Lietuvos pamokslininko, kapucinų vienuolio ir katalikų kunigo Tėvo Stanislovo homilijos, kaip tikisi knygos vertėjai Hans-Arne Hausted ir Kęstutis Tiknevičius, paskatins dar kartą sugrįžti prie pirmųjų iškilaus dvasininko Tėvo Stanislovo pamokslų, skaitytų Kaune, Vytauto bažnyčioje.

 Garsas apie pamokslaujantį vienuolį sklido po Lietuvą: per penkis su puse metų jis apvažiavo per šimtą Lietuvos parapijų. savo ganytojišku žodžiu padėdamas tikintiesiems įveikti okupantų sėjamą baimę, neviltį, grėsmę. Jau Nepriklausomybės metais viename interviu jis sakė: „Aš kalbėjau taip, lyg mano brolis gulėtų nušautas miestelio aikštėje, lyg tėvas, nuvežęs paskutinius grūdus valdžiai ir palikęs vaikus be duonos.“

Ypač rūpinosi dėl Sibiran tremiamų tautiečių. Už tokią veiklą ir pats buvo ištremtas į Vorkutos ir Intos lagerius, tačiau nepalūžo nei nuo sunkių darbų, nei kriminalinių nusikaltėlių. Grįžęs iš tremties Tėvas Stanislovas buvo nusiųstas į atkampų Paberžės bažnytkaimį Kėdainių rajone: „...autobusų stotelė už keturių kilometrų, telefonas už keturių kilometrų“, kur .Biednystė, biednystė ir vienatvė...“ tačiau netrukus Paberžė tampa viena iš lankomiausių parapijų: joje įkuriamas dvasinis ir kultūrinis centras.

 Paberžėje Tėvas Stanislovas kunigavo 24 metus: restauravo bažnyčią, sutvarkė šventorių, Paberžės ir aplinkinių kaimų kapines. Iš Paberžės po visą Lietuvą plito „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, „Aušra“, jo verstų užsienio autorių knygos, išleistos savilaidos būdu, tarpukario Lietuvos leidiniai. Pas Tėvą Stanislovą lankydavosi ne tik Lietuvos intelektualai, jaunimas, bet ir disidentai iš buvusios Sovietų Rusijos. 

Tėvas Stanislovas daug nusipelnė išsaugodamas nuo sunaikinimo kultūros vertybes. Jis rinko bažnytinio meno ir etnologinę medžiagą, klebonijoje ir šalia esančioje klėtelėje įkūrė unikalų bažnytinio meno ir liaudies meno muziejų. Jo rūpesčiu buvo įamžintas 1863 metų sukilimo vado kunigo Antano Mackevičiaus (1828 – 1863 ) atminimas. Čia dvasinės ramybės atvykdavo ieškoti paprastas miestietis, studentas ar į narkotikų ir alkoholizmo liūną patekęs žmogus. Pasak Reginos Galvanauskienės, „1863 metų sukilimo muziejaus ir Tėvo Stanislovo liturginio meno saugotuvių“ muziejininkės, Tėvas Stanislovas ne vieną nelaimėlį, pakliuvusį į priklausomybės liūną, išgydė darbu“.

Poskiene_4_II.jpg1990 metais kardinolo Vincento Sladkevičiaus teikimu Tėvas Stanislovas perkeliamas į Dotnuvą atkurti vienuolyno,. Jau garbaus amžiaus, apmenkusiomis jėgomis, tačiau stipria dvasia, be oficialių Lietuvos valstybinių ar bažnytinių institucijų finansinės paramos, tik remiamas brolio kapucino Konstantino iš Vokietijos lėšomis, savanorių ir samdomų pagalbininkų jėgomis per keletą metų sutvarkė bažnyčią ir prikėlė vienuolyną naujam gyvenimui.

Tėvo Stanislovo sūnėnas Kęstutis Tiknevičius pasakojo ne tik apie naująją pamokslų knygą, bet ir atmintinas gyvenimo pamokas, kurios tapo didžiuliu turtu.
Tėvas Stanislovas sūnėną, tuometinį aspirantą, mokė ne tik gyvenimo tiesų, bet ir kalbų, kurios naujosios knygos „Tėvas Stanislovas 24 pamokslai“ autoriui atvėrė kelius į platų pasaulį. Knygoje nemažai foto iliustracijų, bylojančių apie susitikimus su Tėvu Stanislovu, apie Jo atminimo įamžinimą.

Vladimiro Beresniovo nuotr.






Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)