2019 m. rugpjūčio 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Interneto informacijos gausoje slypi ir pavojai vaikams

Laikraštis ,,Ūkininko patarėjas"


Abi_1_II.jpg


Internetas šiandien jau tapęs mūsų svarbiausiu šaltiniu ieškant informacijos, skaitant knygas ar žiūrint filmus. Nepamainomu pagalbininku tituluojamas kompiuteris suteikia tiek galimybių, kad sunku įsivaizduoti, kaip be jo galėtume apsieiti net ir bendraudami. Tačiau šlovindami šiuolaikiškas medijų galimybes, vis dažniau imame diskutuoti, kaip išmokyti jaunąją kartą nepasiklysti tos informacijos platumose, kaip atsirinkti, kas tarp internetu pateikiamo informacijos srauto yra vertinga, o kas – ne. Tam išleistas ne vienas įstatymas, saugantis vaikus nuo neigiamo medijų poveikio, tam sukūrėme netgi simbolinius ženklelius, įspėjančius, kokio amžiaus žmogui skirta informacija. Tačiau kiek šiandien veiksmingi šalyje galiojantys teisės aktai, ne tik teoriškai, bet ir praktiškai turintys apsaugoti nepilnamečius, kiek paveikus ženklas N-18.

Atsakingi skaitytojams

Internetu sklindantis žinių srautas šiandien yra beribis. Tai ir naujienų portalai, populiarumu lenkiantys spaudos leidinius, ir socialiniai tinklai (Lietuvoje žinomiausias jų – „Facebook“, skaičiuojantis jau daugiau kaip 1 mln. vartotojų), ir daugybė kitokių įvairiausio turinio tinklalapių lietuvių ir užsienio kalbomis. O tai, ko nepasiimama „iš kompiuterio“, prideda televizija ir radijas.

Mūsų šalyje net 85 proc. naujausiomis žiniomis besidominčių „internautų“ dažniausiai naršo penkis didžiuosius lietuviškus naujienų portalus (delfi.lt, lrytas.lt, 15min.lt, lrt.lt ir alfa.lt). Tikėtina, kad jie sutraukia ir didžiulę nepilnamečių auditoriją. Minėtus portalus vienijančios Interneto žiniasklaidos asociacijos direktorė Aistė Žilinskienė teigia galinti kalbėti tik apie tai, kiek atsakingai bei etiškai nepilnamečių atžvilgiu dirbama šiuose portaluose.

„Dedant bet kokią informaciją galvoti apie tai, kokį poveikį ji gali turėti vaikams ir paaugliams, apie kuriuos rašoma, bei tiems, kas informaciją skaitys, mus įpareigoja Visuomenės informavimo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymai. Šie dokumentai tiek spausdintą žiniasklaidą, tiek ir veikiančią medijose griežtai įpareigoja atsakingai informuoti visuomenę temomis, dėl kurių gali nukentėti vaikų interesai. Be to, kiekvienas profesionalus žurnalistas jaučia socialinę atsakomybę skaitytojui“, – kalba pašnekovė.




Abi_2_A_II.jpgSaugiklių pakanka

Anot A. Žilinskienės, jautriausios temos šiuo atveju – informacija apie patyčias, nepilnamečių nusikalstamą veiką, jų dalyvavimą dviprasmiškas mintis keliančiuose renginiuose (pvz., šlapių marškinėlių konkursuose ir pan.).

„Pastaruoju metu paaugliai itin aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose. Ten jie neretai deda smurtinius, bendraamžius žeminančius vaizdus, kurie sukelia rezonansą ir visos visuomenės diskusijas. Taigi apie tai rašo ir žiniasklaida. Žurnalisto užduotis tokią informaciją pateikti taip, kad nenukentėtų nei nepilnametis asmuo, apie kurį kalbama, nei nepilnametis skaitytojas.




Interneto žiniasklaidos asocia­cijos direktorės teigimu, naujienų portaluose šiuo metu pakanka saugiklių, saugančių vaikus nuo nepageidaujamos viešosios informacijos – tekstuose nerašomi ne tik nepilnamečių herojų vardai, bet ir inicialai, neviešinamos jų nuotraukos. Prieš kiekvieną tik suaugusiesiems skirtą informaciją (nepilnamečių suicido atvejus ir pan.) dedama užsklanda N-18. Po tokio pobūdžio tekstais visada skelbiami ir psichologinės pagalbos bei kitų socialinių tarnybų kontaktiniai telefono numeriai.

„Didieji šalies interneto naujienų portalai nesulaukė valstybės kontroliuojančių institucijų pastabų netgi dėl itin rezonansinio Kauno r. Garliavos įvykio, kuris į diskusijas buvo įtraukęs visą šalies visuomenę. Kontrolieriai konstatavo, kad vaiko atžvilgiu buvo išlaikytos visos reikalaujamos etikos normos. Tai rodo, kad iš pamatinių problemų naujienų portalai jau tikrai yra išbridę. Kitas dalykas – komentarai, t.y. socialinis forumas, kuriame reiškiasi pati visuomenė. Kasdien sulaukiame dešimčių tūkstančių komentarų, tačiau ir šiuo atveju komentatoriai turi galimybę patys tvarkyti forumo turinį – „internautui“ pakanka spustelėti vienintelį klaviatūros mygtuką ir redakcija gauna žinią, kad įžeidžiantį, neetišką komentarą reikia pašalinti. Mes tą ir darome. Tačiau administruojami naujienų portalai yra tik menkas lašas medijų jūroje“, – neabejoja A. Žilinskienė.

Įstatymai yra, tik reikia jų laikytis

„Vaikams smalsu pažinti pasaulį, todėl natūralu, kad jie domisi ir tuo, kas draudžiama bei slepiasi po ženkliukais N-14 ar N-18. Deja, daugeliu atvejų medijose tokių ženkliukų nėra. Blogybė tai, kad vaizduotę sužadinantys smurtiniai vaizdai turi ilgalaikes pasekmes, kurios kaupiasi žmoguje kaip asmenyje ir visoje visuomenėje“, – teigia VšĮ Šeimos santykių instituto vadovė gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Roma Šerkšnienė.

Anot pašnekovės, draudžiamieji ženkliukai televizoriaus ar kompiuterio ekrane situacijos nekeičia. „Įstatymas gali būti ir pats tobuliausias. Tačiau klausimas, ar šio įstatymo laikomasi. Šiuo atveju viskas priklauso nuo asmeninio ir visuomenės sąmoningumo, nuo požiūrio į patį smurto reiškinį. „Štai priėmus įstatymą, draudžiantį rūkyti viešose vietose, visuomenė jį priėmė gana greitai. Tačiau dėl įstatymo, draudžiančio vaikus bausti fizinėmis bausmėmis, vis dar diskutuojama. Esą jaunajai kartai dėl to „užaugs per dideli ragiukai“, – stebisi gydytoja.

R. Šerkšnienė neabejoja, kad per prasidėjusias vasaros atostogas Lietuvos vaikai, nekontroliuojami suaugusiųjų, dar daugiau laiko praleis prie kompiuterio ar televizoriaus. „Tėvai turėtų šiam metų laikotarpiui atsakingai rengtis iš anksto. Džiugu, kad, yra netgi labai vidutines pajamas gaunančių šeimų, kurios turiningą savo atžalų laisvalaikį laiko prioritetu. Tačiau tokių, beje, kažkodėl sulaukiančių aplinkinių skepticizmo, mažuma“, – apgailestauja pašnekovė.

Psichikos sveikatos specialistė kartu kelia ir retorinį klausimą: kodėl žiniasklaida gera žinia laiko blogą žinią? „Iš tiesų atsakymas aiškus – mūsų visuomenėje kraupi istorija sulaukia didesnio rezonanso, tad žiniasklaida iš to uždirba daugiau. Tikėtina, kad norint parašyti patrauklų, teigiamo turinio tekstą, reikia turėti talentą ir įdėti daugiau pastangų“,– kalba ji.

Pasakas vaikams seka medijos

R. Šerkšnienės įsitikinimu, nuolat sklindantis negatyvios informacijos srautas mūsų šalyje jau duoda greitų vaisių. „Smurtinės scenos daro ilgalaikį poveikį, stiprina agresiją. Yra atlikti mokslo tyrimai, kurie įrodo, kad netinkamų, pagal amžių neleistinų laidų žiūrėjimas bei kompiuteriniai žaidimai yra tiesiogiai susiję su alkoholio vartojimu ir rūkymu vyresniame amžiuje. Ir priešin-
gai – nepilnamečiai, kuriems tėvai ribojo netinkamą informaciją, augo sveikesni, rečiau elgėsi socialiai neatsakingai. Liūdna, kad šiandien vaikams pasakas seka ne tėvai, o medijos. Ir šiose „pasakose“, deja, nenugali gėris. Priešingai – koduojami scenarijai, kaip apiplėšti, pavogti ir likti nenubaustam. Beje, ir suaugusieji anksčiau dar baisėjosi žiniasklaidos žiniomis, kad kažką nušovė, užmušė, užkasė, pamažu tampa tokiai žiniai vis mažiau jautrūs. Vadinasi, tam, kad žinia būtų paveiki, žiniasklaidai reikia ištransliuoti ją dar kraupesnę“, – kalba gydytoja.




Abi_2_R._II.jpgKompiuteriniai žaidimai – paveikūs

R. Šerkšnienė pastebi, kad nors vaikų mirtingumas Lietuvoje kasmet mažėja, šių mirčių priežastys skatina labai nerimauti. „Net 90 proc. kūdikių traumų, pasibaigusių mirtimi, priežastis – smurtas ir nepriežiūra. Tai baisūs skaičiai. Taigi galima daryti išvadą, kad jau užaugo karta tėvų, kurie augdami matė smurtines scenas TV ekrane ir žaidė smurtinius kompiuterinius žaidimus. Tad gal dabar jie galvoja, kad ne tik žaidimo herojus, bet ir kūdikis turi ne vieną gyvybę?“ – ironizuoja pašnekovė, su nerimu kalbėdama apie šalyje dažnėjančius mirčių nuo kūdikių sukrėtimo sindromo atvejus.





Anot jos, esminis vaiko poreikis – jaustis saugiam ir mylimam. Ir tai turi garantuoti tėvai remdamiesi ne baudimais, bet pozityviu ryšiu. „Tarkime, vaikas nepaisė ženkliuko N-14 ar N-18 ir pamatė kažką neleistino. Yra labai svarbu vaiko su patirtais jausmais nepalikti vieno. Nes vieni vaikai savo negatyvias emocijas išreiškia aktyviau, kiti – užgniaužia viduje. Suaugęs brandus žmogus informaciją pajėgus vertinti kritiškai, o štai vaikai tam yra per maži. Nepakeldami savo būsenos jie tampa suirzę, agresyvūs, ima žaloti patys save. Mokslas jau įrodė, kad, jei kūdikio besilaukianti moteris stebi adrenalino kiekį kraujyje didinančius vaizdus, jos gimusio kūdikio adrenalino kraujyje norma yra aukštesnė. Dėl to vaikas auga dirglus ir agresyvus“, – įspėja psichikos sveikatos specialistė. 

Į klausimą, kaip visuomenė galėtų išeiti iš esamos situacijos, R. Šerkšnienė pateikia atsaky-
mą – būtina mažinti galimybę stebėti smurto scenas ir apie jį skaityti. Antroji prevencijos pakopa – dirbti su pasekmėmis, t.y. formuoti naujus vaikų ir tėvų įgūdžius.

„Tėvai, pedagogai, visa visuomenė turi įdėti indėlį į tai, kad ženkliukų N nereikėtų. Nes, jei nebus šiais ženkliukais žymimos informacijos paklausos, nebus ir jos pasiūlos. Taip pat būtina didinti vaikų užimtumą ir priežiūrą. Daugelyje pažangių pasaulio šalių įstatymais draudžiama iki 12–15 metų palikti vaikus vienus. Tai padeda atžalas apsaugoti ir nuo neigiamo medijų poveikio“, – reziumuoja Šeimos santykių instituto vadovė R. Šerkšnienė.

Karštoji linija „dega“ nuo pranešimų gausos

Rasa KARALIENĖ
Ryšių reguliavimo tarnybos atstovė ryšiams su visuomene

LR ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) vykdo Interneto karštosios linijos funkciją. Užpildžius specia­lią pranešimo formą http://www.draugiskasinternetas.lt/lt/main/report interneto vartotojai, tarp jų ir vaikai bei nepilnamečiai, gali pranešti apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, t. y. pornografiją, vaikų seksualinį išnaudojimą, rasinę ar tautinę nesantaiką kurstantį turinį, smurtą ar kitą neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją. Interneto karštąja linija taip pat konsultuojama dėl neteisėto asmeninės informacijos viešinimo, suklastotų anketų, įžeidžiančių komentarų pašalinimo iš interneto. 

Pranešimo formą užpildyti galima anonimiškai, tačiau, jei norima sulaukti atsakymo iš interneto karštosios linijos operatorių, geriau nurodyti savo kontaktus. Pranešimai interneto karštąja linija priimami ir tiriami pagal patvirtintas procedūras. RRT, gavusi pranešimą, vertina, analizuoja pateiktą turinį ir, jei kyla įtarimas, kad turinys yra neskelbtinas ar gali kelti grėsmes nepilnamečiams, perduoda tokią informaciją tolesniam tyrimui Policijos departamentui, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ar kitų šalių karštosioms linijoms. Atlikusios tyrimą šios institucijos imasi atitinkamų veiksmų prieš nepageidaujamo turinio skelbėjus, o neskelbtiną turinį stengiamasi kuo greičiau pašalinti. Vien per pirmąjį 2015 m. ketvirtį gavome 275 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete.

Kontroliuoti vaikų elgesį internete galima naudojant turinio filtravimo programas. Jas įsidiegti galima ne tik asmeniniuose kompiuteriuose, bet ir išmaniuosiuose įrenginiuose. Įdiegę filtravimo programą, jūs galėsite:

 kontroliuoti laiką, kurį Jūsų vaikas praleidžia internete;
 sudaryti asmeninius draudžiamų ir leidžiamų tinklalapių sąrašus;
 blokuoti tinklalapius pagal neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijas;
 matyti aplankytų tinklalapių istoriją ir kt.

Turinio filtravimo programa skenuoja į kompiuterį ateinančius duomenis (pvz., atidaromą interneto tinklalapį, iš interneto siunčiamas bylas) ir užtikrina, kad būtų praleista tik nustatytus parametrus atitinkanti informacija. Kiekviena filtravimo programa turi raktinių žodžių duomenų bazę, kurią sudaro įvairūs necenzūriniai ir nevartotini žodžiai bei terminai, ir pagal tai atrenka, kuriuos tinklalapius rodyti, o kurių – ne. Taip pat yra galimybė sudaryti savo „juoduosius“ ir „baltuosius“ sąrašus. Į „baltuosius“ sąrašus įtraukiami puslapiai, kuriuose naršyti leidžiama, o į „juoduosius“ įtraukiami puslapiai, kuriuose lankytis draudžiama. Filtravimas pagal raktinius žodžius yra atliekamas panašiai. Žodžius, kuriuos norime blokuoti, įtraukiame į sąrašą, ir programa, aptikusi neleistiną žodį puslapio turinyje ar jo pavadinime, puslapį automatiškai užblokuos.


Nuotraukose: Interneto žiniasklaidos asociacijos direktorė Aistė Žilinskienė (viršutinėje nuotr. kairėje) ir laikraščio ,,Ūkininko patarėjas" žurnalistė Rasa Prascevičienė

www,kaunozurnalistai.lt nuotr.


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)