2019 m. lapkričio 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Minčių brasta. Lietuvi, prikąsk liežuvį!

Arnoldas Aleksandravičius. Laikraštis ,,Ūkininko patarėjas"


Dainininkas II_1.jpgAnt lagaminų, krepšių sėdėdami, apsirengę miegodami, nežinodami, ar okupacinės sovietų valdžios jau įtraukti į tremiamųjų sąrašus, negalėdami net deramai palaidoti ant turgaus aikštės grindinio numestų išniekintų savo tėvų, sūnų, brolių palaikų, Lietuvos titulinės tautos vyrai ir moterys 1944-1953 metais patyliukais nuolankiai niūniuodavo „Lietuvi, prikąsk liežuvį, nes rusai valdo mus.“ 

Vėliau lietuviai, išskyrus kai kuriuos keistuolius tikinčiųjų teisių gynėjus ir Rusijos kalėjimų užgrūdintus politinius laisvamanius, nuščiuvo iki pat 1988-ųjų Atgimimo. Dabar filosofai ir politologai lietuviams vėl siūlo patylėti, nesiginčyti su savo laiptinės kaimynais rusais, lenkais, gudais dėl Vladimiro Putino „didžiosios Rusijos“ projektų ir Jozefo Pilsudskio geopolitinio palikimo Vilnijoje, užsisiūti burnas ir nesipiktinti, kai Europos Sąjunga ir Amerika vėl priims Rusiją į galingiausių pasaulio šalių klubą, suėjus Krymo ir Rytų Ukrainos rusiškos okupacijos senaties terminui. 

Kai kurie pikti lietuviai muzikos vadybininkai ir žiežulos dainų tekstų autorės Eurovizijos dainų konkurse pravirkdė auksaplaukę Rusijos aksominio balso savininkę kosmine pavarde, neskyrę jausmingai apie visuotinę taiką dainavusiai V. Putino pasiuntinei nė balo. Buvęs Europos Parlamento narys, išrinktas Lietuvoje, Leonidas Donskis būgštauja, kad Lietuva baigia iššvaistyti daugelį metų turėtą „tolerantiško ir europietiško“ krašto įvaizdį. Senais gerais laikais būrys lietuvių iškart pradėdavo kalbėti rusiškai, kai prie jų prisėsdavo tik vienas Molotovo ar Suslovo tautietis.

Viešųjų ryšių ekspertas Liutauras Ulevičius bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė Indrė Vareikytė, patogiai įsitaisę LRT televizijos laidos „Labas rytas, Lietuva“ studijoje ir gurkšnodami kavą (gal arbatą) iš puodelių, papuoštų laidos simbolika, su studijos šeimininku, žurnalistu Ignu Krupavičiumi svarstė, kaip atlaikyti Rusijos informacinę agresiją. Anot I. Vareikytės, Europos Sąjunga pataria Lietuvai labiau remti ( apipilti mūsų valstybės biudžeto lėšomis?) „nepriklausomas“ rusakalbes žiniasklaidos priemones, „skatinti jas dalytis turiniu, naujienomis su lietuviškais ir kitais ES transliuotojais“. 

 Vos galą su galu sudurianti lietuviška patriotinė spauda, teprašanti keleto mokestinių lengvatų, tegul natūraliai išleidžia paskutinį kvapą, kad tik V. Putino tėvynainiai Lietuvoje, seniai ir pareigingai prenumeruojantys Maskvoje Rusijos federalinės saugumo tarnybos užsakymu spausdinamus dienraščius, galėtų pavartyti ir numesti Vilniuje Lietuvos valstybės lėšomis brangiai leidžiamus kirilica parašytus savaitraščius. Taip reikia suprasti šią Briuselio pamėtėtą informacinės gynybos strategiją? 

Šiuolaikinė Lietuva tokį „darnaus sugyvenimo su tautinėmis mažumomis būdą“ jau išbandė prieš ketvirtį amžiaus. 1990 m. Nepriklausomybę paskelbusios mūsų šalies valdžia nuolat per televiziją ir radiją geriausiu eterio laiku rusų kalba aiškino, kad lietuvių tautos laisvės siekiai nepažeis Lietuvos slavų teisių, tačiau 1991 m. sausio 8 d. rusakalbiai vos nesugriovė Lietuvos parlamento, išgirdę apie Vyriausybės ketinimus pabranginti šlapią dešrą. 

 „Respublikos“ leidinių grupė leido rusiškus priedus, 1991-1995 metais Lietuvos demokratinės darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Gediminas Kirkilas (dabar – Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas) redagavo „Pabaltijo įvykių veidrodį rusų kalba“, savaitraštį „Golos Litvy“ („Lietuvos balsas“). LRT televizija nuolat transliuoja laidą „Rusų gatvė“, lenkams, baltarusiams, ukrainiečiams skirtas laidas „Vilniaus albumas“ („Album Wileński‘), „Vilniaus sąsiuvinis“, „Trembita“. 

Tačiau šiandien beveik visi vietiniai rusakalbiai periodiniai leidiniai dažniausiai minimi Valstybės saugumo departamento pažymose apie Rusijos šnipinėjimo tarnybų ardomąją veiklą Lietuvoje... 
Tarpukariu, 1926 m., krikščionims demokratams pralaimėjus Lietuvos Seimo rinkimus, kilo skandalas paaiškėjus, kad krikdemo ministro pirmininko Leono Bistro Vyriausybė dosniai finansavo rusiškus leidinius „Echo“ („Aidas“), „Baltijskij almanach“ („Baltijos almanachas“). Dienraščiui „Echo“ bei specialiai 
rinkimų agitacijai numatytam žydiškam laikraščiui „Kovnaer Zeit“ Vyriausybė atseikėjo milžinišką tais laikais sumą - 115 tūkst. litų! 

Nuolatinis „Echo“ apžvalgininkas poetas Liudas Gira (tas pats buvęs tautininkas, 1940 metais kartu su kitais išdavikais vežęs iš Maskvos į sovietų okupuotą Lietuvą Stalino saulę) karštai tikino, kad rusiška spauda „naudinga garsinant Lietuvos vardą“. Pasak istoriko Zenono Butkaus, tuo pat metu rusiškų laikraščių redaktoriai gaudavo vokelius (prikimštus tvirtos valiutos, o ne beverčių SSRS valstybinio banko obligacijų ) ir iš Sovietų Sąjungos ambasados Kaune. 

Ekonomiškai nusmukusios Rusijos ambasada Vilniaus Latvių gatvėje dabar būtų labai patenkinta, jeigu Lietuvos Vyriausybė viena išlaikytų „nepriklausomą“ rusišką spausdintą ir elektroninę žiniasklaidą, kuri kaip pomidoras nokdama iš žalios virsta ryškiai raudona. Visada, kai carinė arba „darbininkų ir valstiečių“ Rusija užgrobdavo Lietuvą, lietuviškų leidinių redakcijos būdavo uždaromos, o Šiaurės Vakarų krašto rusiški laikraščiai tik pakeisdavo pavadinimus. 

Dailininko V.Beresniovo piešinys

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)