2019 m. rugpjūčio 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Henrikas Vaitiekūnas: „Gražioms studentėms sunku rašyti blogus pažymius“

Aistė BUITKUTĖ www.lrytas.lt


H.V._2_II_desine_.jpgŽurnalistas Henrikas Vaitiekūnas kūrė ir vedė septyniolika autorinių TV laidų. Dabar jis pasinėrė į dėstytojo darbą. „Pagaliau atėjau į protą ir todėl sakau „ne“, nes tik tokiame amžiuje ateinama į protą“, - „TV antenai“ sakė H.Vaitiekūnas. Savo autorinę laidą jis sutiktų kurti nebent pajūryje, nes visada buvo savo gimtosios Klaipėdos patriotas.

- Visada žavėjotės gražiomis moterimis. Kaip jaučiatės tarp jaunų studenčių?

- Jų yra apie du šimtus, visos jaunos, 99,9 proc. gražios, labai sunku joms rašyti blogus pažymius, todėl jų beveik nebūna. Aš visada duodu galimybę pasitaisyti.

Dėstau pasirenkamus dalykus būsimiems vizualinės komunikacijos ar net reklamos specialistams. Teko mokyti tokių dalykų kaip reklamos vadyba ar verslo etika, todėl labai daug mokiausi pats. Žmona klausdavo: „Ko tu čia per naktis sėdi prie kompiuterio?“ Sakydavau: „Taip, studentai eina gerti alaus, o aš ruošiu pamokas.“ Juk turėjau pasakyti jiems kažką, ko jie dar nežino. Ir nors dabar reklamos disciplinos nebedėstau, tai man labai daug davė.

Pats tampi amžinu studentu ir tai neleidžia pasenti. Turiu draugų pensininkų, kurie guli ant pečiaus, truputį paragauja degtinėlės ir vėl miega. Su jais susitikęs aš neturiu apie ką šnekėtis, jie nieko nežino.


- Įsivaizduoju, kad jūsų paskaitose mažai teorijos.

- Kai studentai susirenka į paskaitą 8.30 val., o aš klausiu: „Ką rašė naujienų portalai 7 val. ryto? Juk ne šiaip atėjote į pasimatymą su manimi, turėjote pasižiūrėti. Kai ieškosite darbo ir būsimas darbdavys jūsų paklaus apie kokią nors aktualiją, nežinosite, ką atsakyti.“ Tempas yra nežmoniškas. Studijos iš esmės pasikeitė. Kam reikia žinoti kažkokią datą? Juk yra visagalis „Google“.

- O kur H.Vaitiekūno televizija? Ar sulaukiate pasiūlymų?

- Esu dėkingas LRT televizijai, ypač žmogui, su kuriuo daug metų kartu dirbau ir kuris, nors ir jaunesnis, dabar yra mano viršininkas (Juras Jankevičius – aut.), kad mane pakvietė į „Laba diena, Lietuva“.

Kažkas bandė kritikuoti olimpinį čempioną Virgilijų Alekną, kad jis jau nebėra rekordininkas, aš į tai sureagavau gana jautriai – na taip, gal atėjo laikas, kai žmogus nebegali, bet tai nereiškia, kad jis nebedaro mankštos. LRT televizija man suteikė galimybę vieną kartą per savaitę vaikščioti į treniruotes. Ne visiems aš ten patinku, ne visi manęs nori. Bet manau, kad nelabai tas laidas gadinu.

- Daug metų rengėte savo autorines laidas. Juk kas nors pasakytų, kad dabar tarsi žengiate žingsnį atgal...

- Turėjau septyniolika autorinių laidų. Esu tarpinėje stotelėje iš gamybininko į profesūrą (juokiasi). Viskas yra teisinga. Manęs nekviestų dėstyti, jei nebūčiau praktikas. Televizijoje dirbau 35 metus.

- Laikote save žurnalistu ar dėstytoju?

- Žurnalistika yra visam gyvenimui. Aš net būdamas ne žurnalistu laikiau save žurnalistu. Manau, kad esu vienintelis žurnalistikos dėstytojas, kuris dėstė žurnalistiką neturėdamas šios profesijos diplomo. 

Žurnalistikos institute ilgą laiką turėjau nišą – vedžiau kursus būsimiems žurnalistams, kuriuose iš esmės turėdavau priversti žmones apsigalvoti, ar jie tikrai to nori.

Mažai kam žinomas mano biografijos faktas: kai man buvo labai mažai metų, atėjau įsidarbinti į ELTA, nes pakvietė ten dirbęs draugas. Sėdėjo toks ponas su žila barzda. Davė kažką parašyti. Aišku, parašiau ne telegrafo stiliumi. Tada man pasakė: „Henrikai, esate jaunas žmogus, gal negadinkite sau gyvenimo, pasižiūrėkite, gal yra rimtesnių profesijų, nes nemanau, kad jums pavyks“. Nuo to laiko praėjo kone 50 metų. Būtų įdomu susitikti su tuo žmogumi.

- Bet galiausiai vis tiek gavote žurnalistikos diplomą?

- Universitetą baigiau būdamas 50-ties. Gal aš dėl to toks geras dėstytojas, kad pats studijavau 17 metų. Ką ten studijavau? Studentavau. Bet tai buvo patys geriausi metai. O baigiau nesunkiai, nes daugelis dėstytojų buvo mano buvę studentai.

Vienas žurnalistikos profesorius pasakė, kad už mano darbą reikia rašyti kuolą. Bet tuometinis direktorius Laimonas Tapinas pasakė: „Bus gerai ir 10“. Tai nereiškia, kad darbas buvo blogas. Tiesiog tas profesorius – didelis teoretikas. Jis pasakė man tokį komplimentą: „Jūsų teorinė darbo dalis yra kūrybiškesnė už kūrybinę“.

- Žinau, kad pastaruoju metu gana dažnai būnate Klaipėdoje.

- Po mamos mirties ten liko butas. Tai oazė, į kurią Vaitiekūnas gali pabėgti nuo žmonos, o žmona nuo Vaitiekūno. Klaipėdos oras mane veikia gerai, man patinka ir vėjai, audros. Turiu ten draugų.

Jeigu tokie uostai kaip Ryga ir Talinas yra sostinės, gal ir mums laikas sostinę perkelti prie jūros. Gal tada ir mes suklestėsim.

Pažiūrėkit – vasarą visos laidos keliasi į pajūrį. Bet ten yra, ką veikti ir žiemą. Klaipėda labai pagražėjusi, tai puiki vieta ir gyventi, ir TV laidas transliuoti.

- Kokią laidą dabar kurtumėte?

- Kaunas turi laidą „7 Kauno dienos“, manau, kad tikrai reikėtų turėti „14 Klaipėdos dienų“. Mielai rengčiau laidą iš Klaipėdos. Šis miestas neturi lango į respubliką. Tam nereikia daug pinigų. Bet tai būtų įdomu. Juk yra net keletas rimtų priežasčių. Pirmiausia – jūra. Gražiausios Lietuvos moterys. Labai stiprūs Klaipėdos menininkai. Tai milžiniškas uostas. Nereikia, kad būčiau tos laidos vedėju. Klaipėdoje malonu būti ir darbuotoju.

- Tai vis dėlto pasiilgote autorinės laidos?

- Atsakymas vienareikšmis – ne. Daugelis netiki, kad aš nebenoriu televizijos, sako - gal tavęs nebenori, tu nelaimingas, tave išmetė. Aš pagaliau atėjau į protą ir todėl sakau „ne“, nes tik tokiame amžiuje ateinama į protą.

Niekada manęs dėmesys nedžiugino, kartais nuo jo slėpdavausi, dabar dėmesio sumažėjimas manęs visai neliūdina. Kartais naudojuosi tik viena žurnalistikos teikiama privilegija - kad be eilės pakliūčiau į medicinos įstaigą, man nereikia stumdytis koridoriuose.


Nuotraukoje: LRT televizijos žurnalistas, 2015 metų Petro Babicko premijos laureatas Henrikas Vaitiekūnas

Ričardo Šaknio nuotr.

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)