2019 m. rugpjūčio 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Vaida Milkova. Nusivylusi karta?

www.kaunodiena.lt


Vaida_Milkova_II.jpg


Manoji karta švenčia keturiasdešimtmetį. Žinia, tai amžius, kai jau galima siekti prezidento posto. Mano atliktos mini apklausos (subjektyvios, žinoma) duomenimis, nė vienas iš kalbintų pažįstamų bendraamžių apie tokį postą tikino nesvajojantis.

Tarp apklaustųjų – bent pora tokių, kurie, mano akimis, tokio posto siekti galėtų. Todėl jų atsakymus vertinu kaip pernelyg prastą savęs vertinimą. Priešingai nei poros šešiolikmečių merginų, garsiai postringaujančių, kad ateityje galėtų tapti prezidentėmis. Toks jau tas paauglių bruožas – save pervertinti.

O ar savęs neįvertinti yra mano kartos bruožas? Mano aplinkos bendraamžiai, kruvinųjų sausio įvykių metu tiesiog veržėsi į Vilnių – ginti televizijos, Seimo rūmų. Bet iš jų, tuomet šešiolikmečių, neišvažiavo nė vienas – neišleido tėvai. (Tada toks tėvų sprendimas atrodė tarsi nepagrįsta bausmė. Dabar galbūt turėčiau padėkoti, nes, nepaisant visų medalių ir kompensacijų, kyla abejonių, ar tikrai atitinkamai įvertinti tie, kurių artimieji ar jie patys paaukojo už laisvę tai, kas brangiausia – gyvybę, sveikatą?) 

Kai 1992 m. stojau į universitetą studijuoti humanitarinių mokslų, buvo tokių, kurie sukiojo pirštą prie smilkinio. Esą, reikia dirbti, o ne trintis universitete. Tada jau buvo metai, kai tautiečių delnai dažniau susigniauždavo ne trispalvei laikyti, o doleriams ar vagnorkėms skaičiuoti. Prasidėjo nusivylimas. Vieni sotinosi degtine, kiti – doleriais. Ne visi išliko.

O išlikusiųjų akyse vis dar matyti to nusivylimo nuosėdos. Gal kam keista atrodys ši asociacija, bet man ji beveik akivaizdi, suprantamas ir nenoras būti prezidentu. Nemažai 40-mečių atrodo per anksti pasenę, kai girdžiu kalbant, jog gyventi liko nedaug ir dar nekokybiškai.

 Patikėti tuo, kad tau dar daug kas prieš akis, trukdo ir tokie pavyzdžiai: keturiasdešimtmetė dviejų ikimokyklinio amžiaus vaikų mama, savo srities profesionalė, socialinių mokslų atstovė, turinti daugiau nei dešimt metų darbo patirties, atleista iš buvusios darbovietės, niekaip neranda darbo. Tada susimąstai: ar priešpensinis amžius Lietuvoje prasideda nuo 40-ties?

Nuotraukoje: Publikacijos autorė, ,,Kauno dienos" žurnalistė, LŽS narė Vaida Milkova

Tomo Raginos (,,Kauno diena") nuotr.

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)