2019 m. lapkričio 12 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Galimas Sitdykovas. Laikraščiui ,,Lietuvos totoriai" 20 metų




„Mano požiūriu, laikraštis turi tapti vienijančia mūsų bendruomenės gran-dimi. Jis atkeliaus į kiekvieną šeimą, pasakodamas žmonėms apie mūsų vargus ir rūpesčius, iškovojimus ir sėkmes. Laikraštis žadins skaitytojų tarpe siekį padaryti ką nors naudinga mūsų atgimimui“

Romualdas Makaveckas




Galim_II.jpgPirmasis laikraščio „Lietuvos totoriai“ (toliau „LT“) numeris skaitytojus pasiekė 1995 metų sausio 18-ąją. Tūkstančio egzempliorių tiražas buvo išspausdintas išvakarėse, sausio 17-ąją, ir mes tą patį vakarą atšventėme naujojo leidinio gimimą „Šalčios“ laikraščio vyr. redaktorės Jadvygos Čaplikienės kabinete.

 Šiame įvykyje dalyvavo Šalčininkų miesto tautinių bendrijų atstovai, „Šalčios“ redakcijos darbuotojai. Totorių bendruomenę atstovavo Adas Jakubauskas, Galina Poltoržickaja, Marija Jakubovskaja, Motiejus Abunevičius. Tik nedalyvavo pagrindinis iškilmių kaltininkas Romualdas Makaveckas (amžiną jam atilsį), kuris 1994 metų rugpjūtį, jau kitą dieną po savojo išrinkimo į Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko postą, paskambino man ir pasiūlė įsteigti totorių bendruomenės laikraštį, apie kurį svajota ir kalbėta jau ne vienerius metus. 




Savo sprendimą jis motyvavo tuo, kad aš esąs žurnalistas, dirbantis laikraščio redakcijoje, išmanąs spaudos leidimo technologiją, taigi tikriausiai susidorosiąs su iškeltu uždaviniu. Taigi tarpusavio susitarimo pagrindu laikraščio steigėjais tapome trise - Romualdas Makaveckas, Adas Jakubauskas ir aš, Galimas Sitdykovas. Įregistravome leidinį Lietuvos teisingumo ministerijoje 1994 metų spalį.

Rengti pirmojo numerio medžiagą spaudai man padėjo „Šalčios“ laikraščio darbuotojai. Lietuviško leidinio redaktore tapo Rimantė Jurgienė, rusiško - Ana Krikščiūnienė, atsakingosios sekretorės pareigas ėjo Vanda Kerienė. Į laikraščio redakcinę kolegiją įėjo Mensaidas Bairaševskis, Motiejus Abunevičius ir Farida Dzenajavičienė. 

Taigi, išleidome pirmąjį „LT“ numerį. Visiems Lietuvos totoriams šis įvykis, kaip aš įsivaizduoju, tapo laukiamu ir itin džiuginančiu. Netrukus redakcija gavo laišką, kuriame buvo medžiaga, pavadinta „Pirmasis blynas - neprisvilęs“; joje skaitytoja pasisakė karštai pritarianti redakcijos darbui.

Laikraščio 20-ies metų jubiliejaus proga leisiu trumpai priminti turinį pirmojo nu
merio, išspausdinto A3 formatu, spauda, Šalčininkų spaustuvėje. 
Centrine numerio medžiaga tapo Lietuvos totorių bendruomenės pirmininko, KTU docento Romualdo Makavecko laikraščiui duotas interviu. Jo pavadinimas 
- „Mūsų tikslas: į naują kokybinį lygį iškelti totorių bendruomenės veiklą visose sferose“. Citata iš šio interviu panaudota dabartinio straipsnio epigrafui. 

Gerbiamas Romualdas, atsakinėdamas į redakcijos klausimus, kalbėjo apie bendruomenės veiklos problemas ir sunkumus, lietė religinio gyvenimo klausimus ir jų sprendimo kelius bei išreiškė viltį, kad laikraštis taps viena iš priemonių, suburiant Lietuvos totorius į vieningą bendriją. Manau, jog per visą praėjusį laiką laikraštis siekė vykdyti šį iškeltą uždavinį.

Pirmajame puslapyje taip pat buvo išspausdintas Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus pavaduotojo tautinių mažumų klausimais Severino Vaitiekaus sveikinimą „LT“ laikraščiui. Iš dalies jis pažymėjo: „Žinome ir prisimename, kad po keleto metų Lietuvos totoriai minės 600 metų gyvenimo Lietuvoje jubiliejų. Šio laikraščio leidimas, manau, yra vienas iš praktinių žingsnių ruošiantis minėti šią sukaktį“.

Antrajame puslapyje buvo paskelbtos mintys iš Raižiuose vykusios tarptautinės konferencijos, kurioje dalyvavo Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos totoriai. Buvo svarstomi pasirengimo paminėti Lietuvos totorių gyvenimo Lietuvoje 600 metų jubiliejų klausimai, kalbėta apie religinio gyvenimo organizavimo būklę ir perspektyvas, apie Lietuvos totorių istoriją, spaudą. Pirmuoju klausimu pasisakė istorijos mokslų daktarė Tamara Bairašauskaitė. Jos pasiūlymą dėl bendro jubiliejaus minėjimo palaikė visų šalių - konferencijos dalyvių - atstovai. Kitais klausimais taip pat pasiekta tarpusavio susitarimo. Labai aktualią mintį pareiškė profesorius Šėlimas Chazbijevičius. Iš dalies jis pabrėžė: „Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos totoriai priklauso vienai etninei 
- Lietuvos totorių - grupei, susiformavusiai Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje“.

Apie Islamo problemas, Lietuvos musulmonų dvasinį gyvenimą straipsnyje „Mes esame ir būsime kartu“ kalba imamas, Turkijos pasiuntinybės darbuotojas Lietuvoje Rustemas Kurmačius. Jis gilinasi į Lietuvos ir Turkijos musulmonų tarpusavio santykių istoriją, regi jų vystymosi ir stiprėjimo perspektyvas. Gana aktualios šiuolaikinei tarptautinei padėčiai baigiamosios jo straipsnio eilutės: „Islamas - tai Taikos religija, Draugystės religija, Brolybės religija. Todėl, jei islamiškosios ir krikščioniškosios tautos gyvens taikoje 
- visoje Žemėje bus taika. Čia, Lietuvoje, aš matau Taiką, Draugystę ir Brolybę tarp krikščionių ir musulmonų. Vadinasi, stiprės Lietuvos valstybė, priglaudusi po savo sparnu mums pagal religiją ir kilmę giminingus totorius, augs jos dvasinės ir materialinės vertybės“.

Ketvirtąjį laikraščio puslapį buvo užpildžiusios daugiausia reklaminės medžiagos, kaip šių dienų spaudoje priimta. Svarbią vietą tarp reklaminių skelbimų užima informacija apie jaunimo vakarus Raižiuose: „Organizuojami šeštadieniais. Esama virtuvės, sąlygų nakvoti. Galima švęsti vestuves ir rengti kitus linksmus renginius. Kreiptis į Rimantą Bairašauską“. Nurodytas adresas ir telefono numeris. Gaila, tačiau bendruomenės namai Raižiuose vis dažniau naudojami ritualinėms paslaugoms, nors ir itin svarbu garbingai palydėti velionį į paskutiniąją kelionę.

Pirmojo numerio pirmajame puslapyje, dešiniajame apatiniame kampe išspausdinta žinutė „Nuomonė apie Muchamedą“. Joje kalbama apie tai, kad žinomo amerikiečių istoriko, matematiko ir astronomo Maiklo H. Harto knygoje „100 įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje“ išvardinti šimto įžymiausių žmonių, turėjusių didžiausios įtakos žmonijos istorijai per visą jos egzistavimo laiką, vardai. Į šimto įtakingiausių asmenybių sąrašą įėjo Aristotelis, Buda, Konfucijus ir kiti. Tačiau autorius ne tik išskyrė „šimtą pirmųjų“ įžymių asmenybių, bet ir įvertino jų įtakos visuomenei laipsnį, surašydamas vardus eilės tvarka - nuo 1 iki 100 numerio.

 Pagrindęs tokios klasifikacijos priežastis, Hartas, didžiam musulmonų džiaugsmui, pirmuoju numeriu įrašė pranašo Muchamedo vardą. Mokslininko nuomone, tam esama dviejų svarbiausių, priežasčių: Muchamedas bu^o tiek Islamo teologijos, tiek ir svarbiausių jos etinių ir moralinių principų kūrėjas; jis taip pat su-vaidino lemiamą vaidmenį įtvirtinant Islamo religinę praktiką. Sekančiuose laikraščio numeriuose taip pat pavyko skirti dėmesio Islamo ir Lietuvos musulmonų religinio gyvenimo klausimams.

Pirmajame numeryje buvo išspausdintas 1995 metų musulmoniškų švenčių kalendorius. Šios tradicijos redakcija laikosi nuolat, pateikdama kalendorių kiekviename naujametiniame laikraščio numeryje. 
Pirmieji penki laikraščio numeriai buvo išspausdinti Šalčininkuose. Keturi - lietuvių ir rusų kalba, penktasis - lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis (redaktorė - Jolanta Bogdzevič).

Vėliau laikraščio leidyba buvo tęsiama Kaune. Iki 2003 metų laikraštis dėl lėšų taupymo išeidavo lietuvių kalba, o sekančiais metais jau buvo tęsiama leidinių rusų ir lenkų kalbomis leidyba. Spausdinti medžiagas lenkų ir rusų kalbomis privertė būtinybė: reikėjo padaryti leidinį prieinamą rusakalbiams Lietuvos totorių sluoksniams, Baltarusijos totoriams bei lenkų kalba kalbantiems Lenkijos totoriams, taip pat aktyviai bendradarbiaujantiems su mūsų redakcija. Ta proga reiškiame didelę padėką laikraščio lenkų kalba redaktoriui Musai Cachorovskiui ir vertėjai Tatjanai Čachorovskai. Nuo 1996 metų laikraščio atsakinguoju sekretoriumi dirba Jonas Ridzvanavičius, į savo pareigas žvelgiantis itin kūrybiškai ir labai sąžiningai. Na, o redakcinė taryba savo sudėtį keisdavo pagal aplinkybes.




Lietuvos_totoriai_II.jpgMes minime laikraščio „Lietuvos totoriai“ 20-ies metų jubiliejų. Nuodugniau apsistojau ties pagrindinėmis pirmojo šio leidinio numerio publikacijomis, norėdamas pabrėžti, jog ir kituose numeriuose pagrindinės laikraščio kryptys bei tematika išliko ir tebesivystė. Visą tą laikotarpį leidinys siekė maksimaliai atspindėti Lietuvos totorių istoriją, religines šventes, kultūrinį, dvasinį gyvenimą, spausdino interviu, apybraižas apie dabar gyvenančius įžymius tautiečius, totorių šeimas, taip pat apie istorines asmenybes, palikusias gilų pėdsaką istorijoje ir kultūroje.

 Nepaliekame be dėmesio jaunimo temų. Laikraštis atskleidžia visos Lietuvos totorių diasporos interesus, įtraukiant ir interesus tų žmonių, kurie į mūsų šalį atvyko pokario laikotarpiu kaip karinių ir civilinių sričių specialistai. „Lietuvos totoriai“ taip pat atspindi mūsų šalies totorių tarptautinius ryšius su Kazanės ir Krymo totoriais.





Aišku, redakcijos darbe esama problemų ir sunkumų, pasitaikydavo klaidų. Asmeniškai, kaip vyriausiasis redaktorius, atsiprašau už redakcijos darbo trūkumus. Ir dėkoju savo skaitytojams už kantrybę ir dėmesį laikraščiui, už mūsų sunkumų supratimą, tariu nuoširdų ačiū Kultūros ministerijai, Turkijos Respublikos ambasadai ir verslininkams už finansinę paramą, visuomeniniams korespondentams - už kūrybiškas medžiagas, kurių visada laukiame ir pagal galimybes spausdiname.

Esu įsitikinęs, jog laikraščio „Lietuvos totoriai“ 20-mečio jubiliejus - tai visų Lietuvos totorių ir mūsų kaimynų - istoriškai giminingų Lenkijos ir Baltarusijos totorių - šventė. Tai šventė visų žmonių, besidominčių kitų tautų nacionalinėmis ir kultūrinėmis tradicijomis. Dvidešimties metų kelias teikia vilties, kad laikraščio laukia dar ne vienas dešimtmetis, kad jis ir ateityje bus vienu iš Lietuvos totorių bendruomenių vienybės ir bendradarbiavimo veiksnių.

Iš rusų kalbos vertė Dana Kurmilavičiūtė 


Nuotraukose: Laikraščio ,,Lietuvos totoriai" vyr. redaktorius Galimas Sitdykovas ir jubiliejinis leidinio numeris

LŽS nario, fotografo Ričardo Šaknio nuotr.



Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)