2019 m. lapkričio 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalistas Stasys Jokūbaitis. Neikit, vaikai, maudytis, Nemune – krokodilas!



Jokubaitis II n_1.jpgPaskutinę 2015 metų savaitę Valstybės saugumo departamentas (VSD) viešai pareiškė pastebintis „vis akivaizdesnes“ Rusijos pastangas kurstyti informacinį karą ir skleisti savo propagandą Lietuvos žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose. Lyg ir nieko naujo. Tą patį buvo galima pasakyti ir prieš metus, netgi pateikiant konkrečių pavyzdžių.

Tačiau šį kartą nustebino kitkas. Saugumiečių išplatintame pareiškime perspėjama, kad Rusija ieško būdų, kaip, prisidengiant kitose valstybėse registruotomis įmonėmis, investuoti į žiniasklaidos priemones Lietuvoje arba remti jas finansiškai ir taip daryti įtaką jų skelbiamos informacijos bei transliuojamų laidų turiniui.

O užsienio valstybių atstovai, nebūtinai Rusijos, gali siūlyti Lietuvoje veikiančioms žiniasklaidos priemonėms bendradarbiauti skleidžiant Rusijai palankią informaciją, rengiant informacines kampanijas ar tiesiog spausdinant užsakomuosius rašinius. Ir dar, kad Lietuvai priešišką informacinį foną siekiama formuoti netgi mūsų regioninėje žiniasklaidoje. 

Perspėjimas rimtas. Tačiau jeigu jau iš tiesų tokie dalykai dedasi, kyla pagrįstas klausimas: kodėl nesiimama priemonių, o tik žaidžiama žodžiais? Prieš kurį laiką Valstybės saugumo departamento ataskaitoje buvo teigiama, kad kone visi rusų kalba Lietuvoje leidžiami laikraščiai yra finansuojami Rusijos. Tas pats teiginys buvo pakartotas ir kituose VSD pranešimuose, tačiau jokių veiksmų, atrodo, dėl to nebuvo imtasi. O kodėl? Jei jau iš tiesų mūsų saugumiečiai žino, kas ir kaip tai daro, kodėl tai reikia slėpti nuo visuomenės? Juk čia ne koks nors šnipinėjančio diplomato išvarymas, kuris gali sukomplikuoti valstybių tarpusavio santykius.

Neteko girdėti, kad už naujausiame saugumiečių pareiškime minimus dalykus kas nors būtų viešai išpeiktas, nubaustas. Arba koks nors leidinys būtų uždarytas, kad nekenktų stipresnio ideologinio stuburo neturintiems mūsų piliečiams.  Net apie sulaikytus šnipus prieš kurį laiką buvo pranešta, nors tai kur kas sudėtingiau ir gali sukelti daugiau įvairių problemų, o apie „išdavikiškai“ besielgiančius žurnalistus – tik bendromis, perspėjamomis frazėmis.

Ar ne panašu, kad tokiais avansiniais kaltinamaisiais pareiškimais kompromituojama tikrai nelengvai besiverčianti šalies žiniasklaida? Juk nepateikta nė vieno fakto, galinčio patvirtinti tokį žiniasklaidos „parsidavėliškumą“. Apsiribota pagąsdinimu, kaip kažkada mamos mus, vaikus, baugino: „Neikit, vaikai, vieni į Nemuną maudytis, nes pasirodė krokodilas.“ 

Gal geriau būtų buvę bent sukviesti tokių „įtartinų“ leidinių redaktorius ir iškloti jiems į akis, ką ir kada jie padarė ne taip, konkrečiau pasakyti, kas sukėlė valstybės saugumo darbuotojų įtarimus? Gal kažkas iš tiesų suklydo, pasidavė kokių nors paslėptų brangiai apmokamų reklamų vilionei? Tačiau jie to nežinojo, o valstybės saugumo pareigūnai žino. Tad kam žaisti katę ir pelę? Kodėl vis perspėjama apie tas pačias grėsmes, tačiau nieko nedaroma, kad jų neliktų? 

Kita vertus, ar tikrai mūsų žiniasklaida tokia jau „tūpa“, kaip yra išsireiškęs vienas liūdnokai pagarsėjęs politikas, niekaip neišbrendantis iš teismų maratono? Ar daug kas iš žurnalistų parsidavė perversmininkams po sausio 13-osios įvykių, kai buvo užgrobta televizija, radijas, Spaudos rūmai? Laisvę ginančios valstybės žiniasklaida tada nepasuko paskui Maskvos statytinius, o toliau dieną naktį, nelengvomis, vos ne pogrindžio sąlygomis dirbo savo darbą. Vienijosi iki tol konkuravę spaudos leidiniai, žurnalistai, Kaune prabilo televizija ir radijas, ir niekam neatėjo į galvą tarnauti bandžiusiesiems vėl pasmaugti Lietuvos nepriklausomybę. Ar dabar jau būtų kitaip? Netikiu.

Ima ir sukirba kartais mintis, ar tokiais pareiškimais, prie kurių neretai prisideda ir kai kurie iš televizijos ekranų neišlendantys politikai ir politologai, nekuriama savotiška baimės atmosfera. Geriau nelieskite žiniasklaidoje slidžių, valdžios veiksmus ar kokius nors sprendimus kritikuojančių temų, nebandykite reikšti kitokią nuomonę, abejoti valstybės politika. Nerenkite jokių piketų, protesto akcijų, nes tuoj pat galite būti įvardytas Kremliaus agentu, penktosios kolonos atstovu ar dabartinio Rusijos caro Vladimiro Putino gerbėju.

Šiandien Lietuvoje apie propagandą, informacinį ir hibridinį karą kalba kas tik netingi. Kaip iš gausybės rago pilasi gąsdinimai, bauginimai, politikai ir politologai, pasinėrę į įvykių dėliones, į kairę ir dešinę švaisto savo prognozes, kurios tikrai ne visuomet yra paremtos sveiku protu ir svariais argumentais ir tik dar labiau didina emocinę įtampą, skatina visuomenę ieškoti priešų ir išdavikų net ten, kur jų nėra. Diskusijų apie visur besislepiančius priešus siautulyje suplakami informaciniai karai ir propaganda, ryšiai su visuomene ir agitacija, manipuliacija ir jos mokslinė analizė, nuomonių įvairovė.

Nesiryžčiau teigti, kad tokių pavojų iš tiesų Lietuvoje nėra. Buvusios valdžios užkrauta mokesčių kupra, sulyginusi žiniasklaidą su batų ar rūbų siuvimo fabrikėliais, smarkiai nustekeno žiniasklaidą. Kai kuriuose regionuose ji vos vos kvėpuoja. Todėl pagundų „giliaminčiais“ užsakomaisiais straipsniais pataisyti finansinę padėtį gali būti. Tačiau Lietuvos žmonės jau senokai atskiria pelus nuo grūdų, kaip ir savanorius savo krašto gynėjus nuo „žaliųjų žmogystų“ (kokie iš tiesų jie ten „žmogeliukai“!)

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)