2019 m. vasario 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

4. D.R.G. Rutenbergas. DR. PURICKIS IR LIETUVIŲ ŽYDŲ BENDRADARBIAVIMAS



Metrasti_II.jpgDr. Purickis ypatingai domėjosi lietuvių žydų santykiais. Jam, dideliam humanistui, niekuomet nebuvo skirtumo tarp „eleno ir judėjo“; jis visuomet akcentuodavo, kad lietuvių žydų bendradarbiavimas yra ne tik galimas, bet ir naudingas ir svarbus faktorius tiek Lietuvos vidaus, tiek užsienio politikos atžvilgiu. 


Šią savo pažiūrą jis 1926 m., kaip oficiozo Lietuvos redaktorius, štai kaip formulavo vedamajame straipsny 133 numeriui: „Mums rodos, kad susitarti ir sugyventi su žydais būtų gal lengviausia, - lengviausia dėl to, kad tarp žydų ir lietuvių nėra arba bent neprivalėtų būti jokių politinių skirtumų“.

Dr. Purickis man sykį nurodė į žinomą faktą, kad net okupuotajame Vilniuje žydai pasdiko ištikimi Lietuvos sūnūs ir 1921 metais drauge su gudais ir kitomis tautinėmis mažumomis drįso boikotuoti lenkų įscenizuotus rinkimus į vadinamąjį „vidurinės Lietuvos seimą“. 



Dr. Purickio nuomone, jokiam antagonizmui tarp lietuvių ir žydų, jau prieš karą bendrai kovojusių prieš caro režimą ir išvien ėjusių į Valstybės Dūmą, nėra ir negali būti vietos. Šimtmečiais kartu gyvenusieji lietuviai ir žydai dabar laisvoje Lietuvoje dar daugiau gali būti vieni kitiems naudingi. Nenuostabu todėl, kad, būdamas tokio nusistatymo, dr. Purickis buvo vienas iš pirmųjų (šalia prof. Mykolo Biržiškos), kurie įstojo į 1928 metais susikūrusią lietuvių žydų susiartinimo ir kultūrinio bendradarbiavimo draugiją.

Iki pat mirties dr. Purickis buvo tos draugijos valdybos narys. Dr. Pu¬rickis visuomet atsiliepdavo į kiekvieną svarbesnį Lietuvos žydų gyvenimo įvykį, lankydavosi paskaitose žydų klausimais, lankydavo žymesnių¬jų žydų teatrų gastroles Kaune („Habima“ ir kt.).

Paskutinį sykį man teko su dr. Purickiu susitikti Vilniui Vaduoti Sąjungos skyrių suvažiavime spalių 14 d., t. y., apie 10 dienų prieš jo mirtį. Jis džiaugėsi žydų atstovų dalyvavimu suvažiavime ir pareiškė 
man savo pasitenkinimą tuo lietuvių ir žydų bendradarbiavimu šiuo sunkiausiu Lietuvos politikos reikalu.

Prieš pat mirtį per vieną susitikimą su vienu žymiu žydų visuomenininku dr. Purickis siūlė surengti lietuvitų ir žydų inteligentijos susitikimą, kur abi pusės galėtų viena antrai pareikšti savo nuomonę, ir pasiūlyti priemones dar glaudesniam sugyvenimui. Aš - sakė dr. Puriekis  - gerai pažįstu visą žydų istoriją (jis buvo išstudijavęs visą daug-tominę Greco žydų istoriją ir susipažinęs su garsiąja Dubnovo istorija, - retas reiškinys ir tarp žydų inteligentų) ir žinau, kad tai yra kankinių dėl moralinių ir kultūrinių vertybių istorija, tuo tarpu naujoji lietuvių karta to nežino ir į žydus žiūri tiktai kaip į pirklių tautą. Tai yra didelė mūsų jaunimo klaida, - pabrėžė toliau dr. Purickis.

Lietuvių žydų bendradarbiavimui dr. Purickio mirtis sudaro skaudų nuostolį, tačiau reikia tikėtis, kad šios jo mintys neliks be pėdsakų ir įtakos tolesniam abiejų tautų sugyvenimui.



Kaip išgyventi Lietuvoje?
Gyvojo klasiko Juozo Erlicko

VADOVĖLIS

(iš ,,Lietuvos ryto“)

Erlickas_poetas_I_II.jpg


*Bendraukim
Pasidalinau su žmonėmis savo skausmu... Apsiniaukė veidai. Džiaugsmu pasidalinau... Visai surūgo.

*Amžinas ilgesys
Eidamas gatve su žmona aš visados dairaus į kitas.
Bet eidamas su kita irgi dairaus, bene pamatysiu žmoną.

*Švietimo spragos
Tyrinėjant palaikus galima tiksliai nustatyti lytį, amžių ir svorį. Man tai svarbu, nes daugelis moterų slepia amžių ir svorį. Daugėja ir slepiančių lytį. Vadinas, norėdamas tai sužinoti privalau žmogų užmušti. Kodėl niekas anksčiau man to nepasakè? 

*Pozityvus
-Tu domėkis kitais žmonėmis, - aiškina kaimynas. -Džiaukis tuom, kas yra.
-Yra bėdų? - dominuos.
- Kur nebus... - ima pasakot. Klausaus ir džiaugiuos.

*Demokratinis
Manau, kad lietuviai, geriantys alų, turi teisę prisijungt prie Vokietijos, o geriantys vyną - prie Ispanijos.
O jei degtinės mėgėjai panorės jungtis prie Rusijos?
Su šitais reikia sėst prie stalo ir ilgai kalbėtis geriant alų ir vyną.

*Mažos gudrybės
Žinovai teigia: jei krenti nuo stogo - visas gyvenimas spėja pralėkt prieš akis.
Man tiek nereik.
0 jei noriu prisiminti, kas vakar buvo, - krentu nuo taburetés.

*Gražios permainos
Ledynams ištirpus, vandenynams išsiliejus daugelis valstybių išnyks iš pasaulio žemėlapio.
Tai rusams bus juoko, kai išnyks Jungtinės Valstijos.
0 kai Lietuvą užlies, tai jau mes pasijuoksim iš rusų, kad šie nieko nebegali mums padaryt.

*Išmanusis patriotizmas
Galėčiau ir as Lietuvą garsint... Bet ar laikas?
Tegu sau tyliai kiūto prie Baltijos. Geriau, kad niekas nežinotų, kur ana yr.


KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)