2019 m. vasario 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

3. Pranas Dailidė. DR. J. PURICKIS — DIPLOMATAS



Metrasti_II.jpgPavartę diplomatinės teisės vadovėlius, užtiksime taip atvaizduotą diplomato idealą. Diplomatas turi giliai jausti siekiamą tikslą, turi gerai suprasti sunkumus, stovinčius skersai kelio, šio tikslo siekiant,-ir taip pat gerai mokėti pasirinkti priemones minėtiems sunkumams nugalėti. Diplomatas turi būti patvarus savo siekimuose ir pastangose, jis turi sugebėti budėti neišsiblaškydamas ir veikti nenuvargdamas, nepailsdamas.

Diplomatas turi būti pastabus, sugebąs greitai orientuotis, drauge santūrus, mokąs laikytis nesivaržydamas, bet sykiu nesijaudindamas, susivaldydamas. Jis turi turėti gilų gyvenimo prityrimą ir žmonių pažinimą greta plačios erudicijos ir visokeriopų žinių. Diplomatui yra privalomas protingumas visokiais atvejais, maloni ir patraukiama elgsena, o visų daugiausia jis turi turėti lankstumo ir vikrumo derybose. Greta to viso jis turi mokėti gražiai kalbėti ir lengvai improvizuoti.




Suprantama, kad visos šios dorybės retai susitelkia viename žmoguje. Ir diplomatijos istorija tegali iš viso nurodyti tik kelis tokio idealaus diplomato pavyzdžius. Tačiau, kas pažinojo dr. J. Purickį, tas gali patvirtinti, kad jis turėjo ne vieną aukščiau minėtųjų diplomato ypatybių. Pirmiausia čia reikia pažymėti nepaprastą dr. J. P. darbingumą. Jis mokėjo dirbti už kelis ir beveik niekad neatrodė nuvargęs. 

Dar mažiau kam teko girdėti velionį nusiskundžiant dėl nuvargimo. Jis visuomet buvo pasiruošęs atlikti ne tik eilinį savo darbą, bet ir prisidėjusį nau¬ją. Tuo tik ir galima išaiškinti tą faktą, kad dr. Purickis, dirbdamas daugelyje visuomenės organizacijų, visur buvo naudingas, visur vaidino vadovaujamą vaidmenį. Šioji jo būdo ypatybė buvo labai jam reikalinga, kai jis 1290. VI. 19 d. perėmė Užsienių Reikalų Ministerijos vadovybę. Čia jis rado plačią dirvą, kurioje jo darbštumas ir darbingumas visu pil
numu galėjo pasireikšti. Šiandie jau užmirštamos pamažu tos sąlygos, kuriomis tuomet reikėjo dirbti.

Užmirštama, kad pirmaisiais po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo metais nebuvo dar nei nustatytų Lietuvos valstybės sienų, nei valdžios aparato, nei finansų, nei gerai suorganizuotos krašto apsaugos. Pati Lietuvos valstybė nebuvo užsienio pripažinta. Daug kur buvo galvojama apie senosios Rusijos imperijos atstatymą. Dėl to reikėjo labai mylėti savo kraštą, reikėjo labai tikėti lietuvių tautos ateitimi, kad tokiomis sąlygomis būtų galima visą save aukoti darbui karo griuvėsiuose atstatomos valstybės vardan. Tik tokio didelio pasišventimo savo sunkioms užsienio reikalų ministerio pareigoms dėka d-rui J. Purickiui pavyko atlikti tuos didelius uždavinius, kuriuose tuomet statė savo užsienio reikalų ministeriui besikurianti valstybė.

Daug pagelbėjo čia d-rui Purickiui ir jo platus išsilavinimas. Jis nesitenkino mokykloje įgytomis žiniomis. Visas gyvenimas jo buvo lyg skirtas tų žinių papildymui. Jis nuolat skaitė. Kas yra matęs jo knygyną, tas supras, kaip jis mylėjo mokslą ir kaip jis siekė vis naujų ir naujų aukštybių. Dėl to jis lygiai gerai nusimanė apie painius politikos ir ekonomijos klausimus, kaip ir apie visai neprieinamus eiliniam skaitytojui matematikos, astronomijos bei fizikos dėsnius.

Jis mokėjo taip pat pažinti žmones. Tai buvo labai svarbi ypatybė užsienio reikalų ministeriui, kuris turėjo organizuoti pačios ministerijos aparatą ir diplomatinių bei konsularinių atstovybių tinklą užsienyje. Daug tuomet buvo pasisiūliusių į aukštas užsienio reikalų vadybos vietas. Bet iš jų buvo išrinkti tik labiausiai tinkami.

D-ras Purickis turėjo ir retą dovaną neparodyti savo susijaudinimo,ir laikytis ramiai net ten, kur kitas tikrai neišsilaikytų. Mes žinome, kad tai buvo tik diplomatinis gabumas, kurs pačiam velioniui kartais gana sunkiai atsiliepdavo. Paslėpdamas sielos gelmėse savo pergyvenimus, velionis kartais nepigiai įgydavo išorinio ramumo išvaizdą.

Pagaliau reikia pažymėti tą malonią ir visus patraukiančią dr. Purickio elgseną, kuri nuginkluodavo net velionio priešininkus ir jo bendravime su žmonėmis duodavo jam laimėjimą ten, kur neveikė įtikinimas. Šioji jo ypatybė buvo tuo labiau brangintina, kad ji jungėsi su giliu dr. J. Purickio protu, mokėjimu visokiomis aplinkybėmis susirasti reikiamą žodį.

Visos nurodytosios ypatybės leido dr. Purickiui pasižymėti, kaip gabiam diplomatui, tiek jam esant Lietuvos atstovu Berlyne, tiek vėliau, einant Kaune užsienio reikalų ministerio pareigas. Per 18 jo ministeriavimo mėnesių Lietuva ne tik sutvarkė savo sienų klausimą, bet ir tvirtai atsistojo, kaip lygiateisis tarptautinio bendravimo narys, kultūringų valstybių eilėje. Per tą, palyginti, neilgą laiką Lietuva pasirašė 22 stambesnes sutartis su svetimomis valstybėmis, kurių tarpe buvo taikos sutartis su Rusija, sutartis dėl arbitražo komisijos sienoms su Latvija nustatyti, Suvalkų sutartis su Lenkija ir eilė kitų didelės reikšmės tarptautinių aktų.

Daug buvo padaryta, dr. Purickiui ministeriaujant, ir taikos sutarčiai su Rusija įvykdyti. Ypatingo dėmesio velionis kreipė į Baltijos valstybių susiartinimą. Kaip geras Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių tarptautinės būklės žinovas, dr. Purickis iš pirmųjų šių valstybių savarankiško gyvenimo metų siekė patikrinti jų nepriklausomybę, sudarant šių valstybių sąjungą. Šioji idėja susilaukia dabar pamažu savo įvykdymo. Bendrai imant, Purickio laikais buvo padaryta pradžia daugeliui naudingų sumanymų, nustatyta mūsų užsienio politikos kryptis įvairiais klausimais. Čia d-ras Purickis yra daug nusipelnęs mūsų kraštui.

* Pr. Dailidės kalbos, pasakytos per gedulingą velionio minėjimą Kaune, Karininkų Ramovėje, 1934 m. lapkričio 25 d., santrauka.







Kaip išgyventi Lietuvoje?
Gyvojo klasiko Juozo Erlicko

VADOVĖLIS

(iš ,,Lietuvos ryto“)

Erlickas_poetas_I_II.jpg


*Bendraukim
Pasidalinau su žmonėmis savo skausmu... Apsiniaukė veidai. Džiaugsmu pasidalinau... Visai surūgo.

*Amžinas ilgesys
Eidamas gatve su žmona aš visados dairaus į kitas.
Bet eidamas su kita irgi dairaus, bene pamatysiu žmoną.

*Švietimo spragos
Tyrinėjant palaikus galima tiksliai nustatyti lytį, amžių ir svorį. Man tai svarbu, nes daugelis moterų slepia amžių ir svorį. Daugėja ir slepiančių lytį. Vadinas, norėdamas tai sužinoti privalau žmogų užmušti. Kodėl niekas anksčiau man to nepasakè? 

*Pozityvus
-Tu domėkis kitais žmonėmis, - aiškina kaimynas. -Džiaukis tuom, kas yra.
-Yra bėdų? - dominuos.
- Kur nebus... - ima pasakot. Klausaus ir džiaugiuos.

*Demokratinis
Manau, kad lietuviai, geriantys alų, turi teisę prisijungt prie Vokietijos, o geriantys vyną - prie Ispanijos.
O jei degtinės mėgėjai panorės jungtis prie Rusijos?
Su šitais reikia sėst prie stalo ir ilgai kalbėtis geriant alų ir vyną.

*Mažos gudrybės
Žinovai teigia: jei krenti nuo stogo - visas gyvenimas spėja pralėkt prieš akis.
Man tiek nereik.
0 jei noriu prisiminti, kas vakar buvo, - krentu nuo taburetés.

*Gražios permainos
Ledynams ištirpus, vandenynams išsiliejus daugelis valstybių išnyks iš pasaulio žemėlapio.
Tai rusams bus juoko, kai išnyks Jungtinės Valstijos.
0 kai Lietuvą užlies, tai jau mes pasijuoksim iš rusų, kad šie nieko nebegali mums padaryt.

*Išmanusis patriotizmas
Galėčiau ir as Lietuvą garsint... Bet ar laikas?
Tegu sau tyliai kiūto prie Baltijos. Geriau, kad niekas nežinotų, kur ana yr.


KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)