1. Izidorius Tamošaitis. VERTYBIŲ SARGYBOJE

Žurnalisto misija labai kilni, bet ir be galo atsakinga. Žurnalistas kartu su dainium - poetu, su rašytoju, su filosofu yra erelis. Jis iš pilkos kasdieninės tikrovės pakyla į idealizmo dausas, o iš ten žvelgia atgal į pilkąją tikrovę. Žvelgia į pilkąją tikrovę, norėdamas ją pakelti, pakeisti, suidealinti. Žurnalistas registruoja realaus gyvenimo faktus. Bet jo noras yra nepalikti užregistruoto fakto, kaip kad jis yra aptiktas realybėje: žurnalisto troškimas yra esamąją realybę pakelti į turimąją būti idealybę.

Žurnalistas yra pranašas. Jo misija tikrai pranašiška. Jis gyvena dabartyje ir dabartimi, bet jo akys nuolat atkreiptos į ateitį. Žurnalistas - pranašas niūkiai dabarčiai rodo gražesnę ir šviesesnę ateitį. Jis nuolat skelbia Kudirkos pakilk, pakilk, pakilk. Jo visa žmogiška esmė eina linkme: sursum corda. Žurnalistas, gyvendamas šioje ašarų pakalnėje, visus kelte kelia į idealizmo dausas.

Žurnalistas yra tautos auklėtojas. Jis blogiu piktinasi, o gėriu žavisi; jis gyvenimo negeroves nupeikia, o gyvenimo teigiamąsias puses į padanges kelia. Žurnalistas pirštu prikišamai rodo kelius, kuriais tauta turi eiti. Jis moko gėrio, grožio, tiesos.

Kilni žurnalisto misija jam uždeda labai atsakingas pareigas. Nenorėdamas iš mokomųjų išgirsti: medice, cura te ipsum, žurnalistas tur būti augte suaugęs ir su gėriu, ir su grožiu, ir su tiesa. Tarp žurnalisto ir gėrio, tarp žurnalisto ir grožio, tarp žurnalisto ir tiesos neturi būti ne tik tarpo, bet ir plyšio. Juk tarpas arba plyšys sudaro tai, kas paprastai gyvenime yra vadinama dvilypumu, farizieizmu. Žurnalistas turi būti tikslus žmogus, kurs sako ir rašo tik tai, ką jis galvoja, o daro tik tai, ką jis rašo.

Ypatingai didelių reikalavimų žurnalistui stato dabartis, palinkusi, pairusi, sumaterialėjusi, suekonomėjusi, subestialėjusi dabartis. Rodos, mūsų gyvenamas dvidešimtasai amžius dar ir dabar yra vadinamas kul

tūros, civilizacijos amžiumi. Rodos, ir graikų ir romėnų garbintąjį tei-singumą ir mes keliame į padanges. Rodos, dar ir dabar mūsų ausyse skamba gražus, idealus šūkis: geriau dešimts kaltų išteisinti, kaip vieną nekaltą nuteisti.

O ką mato mūsų akys? Jos kasdieninėje spaudoje skaito, kad vienur buvo įgyvendintas ne tik Senojo Įstatymo šūkis: akis už akį, dantis už dantį, bet apie septyniasdešimts kartų daugiau. Kitur be jokio teismo išterioti visi nepageidaujami vadui vadai bei vadokliai, patikimiausi vakar dienos bendradarbiai.

Senasis akis už akį, ausis už ausį pradas - ne žurnalistų pradas, nes jis neapykantos, keršto pradas. Žurnalistas neapykanta, kerštu nesivadovauja. Jis gerai žino ir giliai supranta Maironio pamokymą: „Kas kardu kariauja, nuo kardo ir žūva, o juodvarniai tąso jo pakirstą krūvą“.

Žurnalistams kur kas artimesnis kitas pradas, kuriuo, prieš keletą metų grįžęs iš Italijos, taip buvo susižavėjęs prof. Čepinskis. O jis buvo susižavėjęs šv. Pranciškum Asyžiečiu, kurs nenuilstamai kartojo: duokit man kibirkštėlę meilės, ir aš atnaujinsiu visą pasaulį.

Pasaulis šiandien atnaujinimo reikalingas. Be atnaujinimo jis gali pražūti, nes stovi ant prarajos kranto.
Senovės žmogaus tipas buvo išminčius, filosofas. Viduramžių žmogaus tipas buvo šventasis ir ritierius. Naujųjų laikų žmogaus tipas buvo mokslininkas. Dabarties žmogaus tipas yra homo oeconomicus. Ekonomika - tai dabarties žmogaus, marksisto ir ne marksisto, alfa ir omega. Visa ekonomiškojo dabarties žmogaus nelaimė ir pražūtis yra ta, kad jis, jeigu ir ne visada teoretiškai, tai bent visada praktiškai tepripa¬žįsta tik ekonomiškas vertybes, bekonais ar kaip kitaip vadinamas.

Senovėje buvo vertybių ierarchija. Vertybių ierarchija buvo ir viduriniais amžiais. Ta senovės ir vidurinių amžių vertybių ierarchija prasidėdavo kosminiu pasauliu, mūsų laiko terminologija betariant, ekonomika, ir siekdavo, per kultūrines vertybes, idealiojo pasaulio, platoniškai bekalbant, Dievo - krikščioniškai betariant. Šiandien visas gyvenimas, visa vertybių ierarchija, jeigu taip galima pasakyti, prasideda ir baigiasi ekonomika.

Teisybė, kai kada dar pakalbama apie kultūrines vertybes. Betgi jos šiandien yra ekonominių vertybių tarnyboje. O idealiojo pasaulio dabarties suekonomėjęs žmogus nemėgsta. Dievo nepripažįsta, nes juk dabarties žmogus yra homo autonomicus. Autonomiškas žmogus aukštesnių vertybių nepakenčia, nes nenori nuo jų priklausyti ir savo autonomiškumo nustoti. Dabarties ekonomiškasai žmogus nepakenčia nė kitų žmonių. Jis juos įtarinėja, jais nepasitiki, kad jie kai kada jam, Dieve gink, nepakenktų, kojos, kaip sakoma, nepakištų.

Įtarimas gimdo įtarimą, nepasitikėjimas — nepasitikėjimą. O be pasitikėjimo bendro, tai yra, visuomeninio arba socialinio, gyvenimo nėra ir būti negali. Be pasitikėjimo vienas žmogus kitam yra vilkas. Jeigu kada, tai ypatingai šiandien homo homini lupus. Vienas vilkas su baisiausiu pavydu žiūri į kitą vilką ir kiekvienu momentu pasirengęs jį sudraskyti. Nepasitikėjimo, pavydo pagimdyta jau paskirų žmonių, jau paskirų klasių bei luomų kova yra pražūtinga kova ir socialiniam ir politiniam gyvenimui. Šitokią atmosferą visi supranta ir jaučia. Visi kalba apie talką, o galvoja apie baisų karą, susirinkę Ženevoje prašmatnūs vyrai kalba apie nusiginklavimą, o visi ginkluojasi.

Pavojingoje atmosferoje atsidūręs dabarties žmogus išgyvena nerimastį, baimę. Manydamas negalėsiąs atsispirti gresiantiems pavojams ir nepasitikėdamas savomis jėgomis, dabarties žmogus buriasi į kolektyvus. Mūsų gyvenamoji gadynė ne individualinė, bet kolektyvinė gadynė. Vieni valstybių kolektyvai buriasi prieš kitus valstybių kolektyvus. Vieni luomai bei klasės mobilizuojasi prieš kitus luomus bei klases.

Oras pakvipo paraku. Parako kvapas reikia išsklaidyti, socialinis ir tarp

valstybinis gyvenimas gydyti. Be abejo, tai sunkus darbas. Į jį turi įsikinkyti ir žurnalistai, nuo galvos iki kojų apsišarvoję mokslu įstabiu, kaip pasakytų Maironis: žurnalistai, tiesos sužavėti, grožio ir taikos pakerėti, etoso pagauti ir į devintąjį dangų pakelti. Kalnų gyventojas - žurnalistas yra persiėmęs dausų idealais. Pats idealiai atgimęs, atsinaujinęs, jis reformuoja, taiso, skaidrina sergantį dabarties ekonominį, socialinį, politinį, kultūrinį gyvenimą.

Serga, sunkiai serga ir dabarties homo oeconomicus. O kas yra žmogus, klausiama šiandien kartu su šv. Augustinu: et direxi me ad me, et dixi mihi: tu quis es? Et respondi: Homo (Confessiones X, 6.). Kas yra žmogus, ta pati didžioji paslaptis, apie kurią Augustinas sako: nos non possumus capere nos (De An. IV, 6,8). Platonas degraduoja žmogaus kūną, vadindamas jį kalėjimu.

Renesansas sudaro optimistinį tikėjimą žmogumi. Reformacija jį vėl degraduoja, darydama tik nusidėti tegalinčiu. Genialiam Pascaliui žmogus yra nei angelas, nei gyvulys (L’Homme n’est ni ange ni bête). Kovodamas su geometriniu protu, keldamas l’esprit de finesse ir pats jį turėdamas, Pascalis labai gerai žino ir žmogaus ribas. Ne protas, bet širdis yra žmogaus egzistencijos vidurys. Širdis yra meilės šaltinis. L/on aime tousjours. Mylima visada.

Gamtos ir dvasios, proto ir valios įtemptis, poliarumas sudaro žmogaus esmę. Bet kartu sudaro ir tą rūpesnį, tą nerimą, kurs yra dabartinės mūsų egzistencijos pradas. O gamtos ir dvasios, proto ir valios harmonija, darnumas sudaro šiandien būtinai reikalingą žmogaus tipą. Ir jeigu tas harmoningas, tas darnus žmogus nebus stuobrys, jeigu jame plaks meile plasnojanti širdis kosminiam, socialiniam, politiniam ir kultūriniam gyvenimui, tada jame bus ir būtiniausias šiandien objektingu- mas. Su objektingumu ranka į ranką eina tiesa, o su tiesa - grožis ir gėris.

Tiesos, grožio ir gėrio sargyboje stovi žurnalistas - budėtojas. Tiesa, grožis ir gėris - žurnalisto vyriausias ginklas. Tiesa, grožiu ir gėriu, meile persiėmęs žurnalistas praskaidrins niūrią dabarties gyvenimo padangę.

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Rugsėjo 28 diena, ketvirtadienis

Tuk tuk tuk - jau beldžiasi diena ir klausia vėl manęs, ko šiandieną noriu iš savęs? Atsakymas nesudėtingas. Geros nuotaikos, kaip visada, nes geras rytas, mielos dienos pradžia. Juk nuo pradžios dažnai priklauso rezultatas vakare. Dienos Pliusai- Minusai- jėga, nes taip patikriname mes save ir pasirenkame būti norima asmenybe. Gėlės, pražydusios antrą kartą, nuostabi rudens šypsena mielai dienai.

***

Rugsėjo 27 diena, trečiadienis

Kas padaro mus laimingais? Pareigos, pripažinimas, pinigai? Laimė-gebėjimas džiaugtis dabartimi, jausti dėkingumą už tai, ką gero turi. Kasdienybėje pastebėtos gerumo detalės yra mūsų laimės laipteliai būti savimi.

***

Rugsėjo 26 diena, antradienis

Mūsų buvimas dėmesio centru yra palydėtas dvejopų jausmų. Vieniems tai siekis ir būdas parodyti save, pritaikius savo patirtį, pabūti žvaigžde. Kitiems tai abejonių ir nerimo sklidina aplinka, kurioje nervingai vertiname save. Dėmesys susijęs su meile ir priešiškumu, todėl svarbiausia, kas mums patiems teisinga, gera ir virsta mūsų pačių tobulumu. Būkime sau dėmesio centru.

Rugsėjo 25 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Visi ieško nuo vėžio vaistų, kurie išrasti senų seniausiai. Būti geru žmogumi - pirmas punktas... meilė tėčiui ir mamai, pagarba vietai, kurioje gimei, augai, gyveni- juk šita žemė mus nešioja ir maitina."

M. Lasinskas

***

Rugsėjo 22 diena, penktadienis

Atsisėdame ant kėdės ir ramiai kvėpuojame. Kojose maloni šiluma pulsuoja. Rankos džiaugiasi nieko neveikimu. Mintys galvoje alsuoja gerumu. Visas kūnas į poilsio minutę reaguoja. Visa tai mus atpalaiduoja ir puikią dieną garantuoja. Džiaukimės savo jausena.

***

Rugsėjo 21 diena, ketvirtadienis

Sena išmintis: moki žodį - žinai kelią. Žodžiai yra materiali minčių ir emocijų raiška. Jie ne tik suteikia mums psichologinės ir fizinės galios raktus atidaryti norimo bendravimo vartus. Jie mus veda laimės keliu, jeigu juos pateikiame su pozityvumu. Teigiami žodžiai, pavyzdžiui, taika, meilė, taip, mums leidžia pasirinkti sėkmės veiksmus, teigiamai vertinti save ir kitus.

***

Rugsėjo 19 diena, antradienis

Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu.

***

Rugsėjo 18 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor

Rugsėjo 17 diena, sekmadienis

Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime.

Rugsėjo 16 diena, šeštadienis.

Europos judumo savaitė (16-22 d.)

Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn.

***

Rugsėjo 15 diena, penktadienis

Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu.

***

Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis

Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū.

***

Rugsėjo 12 diena, antradienis

Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos.

***

Rugsėjo 11 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor

***

Rugsėjo 10 diena, sekmadienis

Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi.

***

Rugsėjo 9 diena, šeštadienis

Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje.

***

Rugsėjo 8 diena, penktadienis

Tarptautinė raštingumo diena

Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana.

***

Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis

Buriuotojų diena

Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse.

Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją.

***

Rugsėjo 4 d,. pirmadienis

Savaitės išmintis

"Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman

Rugsėjo 1 d., penktadienis

Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu.

Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju.

***

Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis

Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save.

***

Rugpjūčio 28 d., antradienis

Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų.

Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ.

***

Rugpjūčio 23 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka

***

Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis

Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui.

***

Rugpjūčio 23 d., trečiadienis

Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems.

***

Rugpjūčio 21 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis

***

Rugpjūčio 19 d., šeštadienis

Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems.

***

Rugpjūčio 18 d. , penktadienis

Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime.

Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis

Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa.

Rugpjūčio 16 d., trečiadienis

Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti.

Rugpjūčio 15 d., antradienis

Žolinė

Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės.

08.12, šeštadienis

Savaitės išmintis

"Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas

Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena

Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu.

08.10, ketvirtadienis

Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..."

08. 09, trečiadienis

Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu.

08.07, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis

08.06 (sekmadienis)

Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės.

08.04 (penktadienis)

Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai.

08.03 (ketvirtadienis)

Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi

08.02 (trečiadienis)

Kas yra mūsų gerumo krepšelyje?

Ką šiandien žadame panaudoti?

Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos!

	2023 m. rugsėjo 30 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	1. Izidorius Tamošaitis. VERTYBIŲ SARGYBOJE Žurnalisto misija labai kilni, bet ir be galo atsakinga. Žurnalistas kartu su dainium - poetu, su rašytoju, su filosofu yra erelis. Jis iš pilkos kasdieninės tikrovės pakyla į idealizmo dausas, o iš ten žvelgia atgal į pilkąją tikrovę. Žvelgia į pilkąją tikrovę, norėdamas ją pakelti, pakeisti, suidealinti. Žurnalistas registruoja realaus gyvenimo faktus. Bet jo noras yra nepalikti užregistruoto fakto, kaip kad jis yra aptiktas realybėje: žurnalisto troškimas yra esamąją realybę pakelti į turimąją būti idealybę. Žurnalistas yra pranašas. Jo misija tikrai pranašiška. Jis gyvena dabartyje ir dabartimi, bet jo akys nuolat atkreiptos į ateitį. Žurnalistas - pranašas niūkiai dabarčiai rodo gražesnę ir šviesesnę ateitį. Jis nuolat skelbia Kudirkos pakilk, pakilk, pakilk. Jo visa žmogiška esmė eina linkme: sursum corda. Žurnalistas, gyvendamas šioje ašarų pakalnėje, visus kelte kelia į idealizmo dausas. Žurnalistas yra tautos auklėtojas. Jis blogiu piktinasi, o gėriu žavisi; jis gyvenimo negeroves nupeikia, o gyvenimo teigiamąsias puses į padanges kelia. Žurnalistas pirštu prikišamai rodo kelius, kuriais tauta turi eiti. Jis moko gėrio, grožio, tiesos. Kilni žurnalisto misija jam uždeda labai atsakingas pareigas. Nenorėdamas iš mokomųjų išgirsti: medice, cura te ipsum, žurnalistas tur būti augte suaugęs ir su gėriu, ir su grožiu, ir su tiesa. Tarp žurnalisto ir gėrio, tarp žurnalisto ir grožio, tarp žurnalisto ir tiesos neturi būti ne tik tarpo, bet ir plyšio. Juk tarpas arba plyšys sudaro tai, kas paprastai gyvenime yra vadinama dvilypumu, farizieizmu. Žurnalistas turi būti tikslus žmogus, kurs sako ir rašo tik tai, ką jis galvoja, o daro tik tai, ką jis rašo. Ypatingai didelių reikalavimų žurnalistui stato dabartis, palinkusi, pairusi, sumaterialėjusi, suekonomėjusi, subestialėjusi dabartis. Rodos, mūsų gyvenamas dvidešimtasai amžius dar ir dabar yra vadinamas kul tūros, civilizacijos amžiumi. Rodos, ir graikų ir romėnų garbintąjį tei-singumą ir mes keliame į padanges. Rodos, dar ir dabar mūsų ausyse skamba gražus, idealus šūkis: geriau dešimts kaltų išteisinti, kaip vieną nekaltą nuteisti. O ką mato mūsų akys? Jos kasdieninėje spaudoje skaito, kad vienur buvo įgyvendintas ne tik Senojo Įstatymo šūkis: akis už akį, dantis už dantį, bet apie septyniasdešimts kartų daugiau. Kitur be jokio teismo išterioti visi nepageidaujami vadui vadai bei vadokliai, patikimiausi vakar dienos bendradarbiai. Senasis akis už akį, ausis už ausį pradas - ne žurnalistų pradas, nes jis neapykantos, keršto pradas. Žurnalistas neapykanta, kerštu nesivadovauja. Jis gerai žino ir giliai supranta Maironio pamokymą: „Kas kardu kariauja, nuo kardo ir žūva, o juodvarniai tąso jo pakirstą krūvą“. Žurnalistams kur kas artimesnis kitas pradas, kuriuo, prieš keletą metų grįžęs iš Italijos, taip buvo susižavėjęs prof. Čepinskis. O jis buvo susižavėjęs šv. Pranciškum Asyžiečiu, kurs nenuilstamai kartojo: duokit man kibirkštėlę meilės, ir aš atnaujinsiu visą pasaulį. Pasaulis šiandien atnaujinimo reikalingas. Be atnaujinimo jis gali pražūti, nes stovi ant prarajos kranto. Senovės žmogaus tipas buvo išminčius, filosofas. Viduramžių žmogaus tipas buvo šventasis ir ritierius. Naujųjų laikų žmogaus tipas buvo mokslininkas. Dabarties žmogaus tipas yra homo oeconomicus. Ekonomika - tai dabarties žmogaus, marksisto ir ne marksisto, alfa ir omega. Visa ekonomiškojo dabarties žmogaus nelaimė ir pražūtis yra ta, kad jis, jeigu ir ne visada teoretiškai, tai bent visada praktiškai tepripa¬žįsta tik ekonomiškas vertybes, bekonais ar kaip kitaip vadinamas. Senovėje buvo vertybių ierarchija. Vertybių ierarchija buvo ir viduriniais amžiais. Ta senovės ir vidurinių amžių vertybių ierarchija prasidėdavo kosminiu pasauliu, mūsų laiko terminologija betariant, ekonomika, ir siekdavo, per kultūrines vertybes, idealiojo pasaulio, platoniškai bekalbant, Dievo - krikščioniškai betariant. Šiandien visas gyvenimas, visa vertybių ierarchija, jeigu taip galima pasakyti, prasideda ir baigiasi ekonomika. Teisybė, kai kada dar pakalbama apie kultūrines vertybes. Betgi jos šiandien yra ekonominių vertybių tarnyboje. O idealiojo pasaulio dabarties suekonomėjęs žmogus nemėgsta. Dievo nepripažįsta, nes juk dabarties žmogus yra homo autonomicus. Autonomiškas žmogus aukštesnių vertybių nepakenčia, nes nenori nuo jų priklausyti ir savo autonomiškumo nustoti. Dabarties ekonomiškasai žmogus nepakenčia nė kitų žmonių. Jis juos įtarinėja, jais nepasitiki, kad jie kai kada jam, Dieve gink, nepakenktų, kojos, kaip sakoma, nepakištų. Įtarimas gimdo įtarimą, nepasitikėjimas — nepasitikėjimą. O be pasitikėjimo bendro, tai yra, visuomeninio arba socialinio, gyvenimo nėra ir būti negali. Be pasitikėjimo vienas žmogus kitam yra vilkas. Jeigu kada, tai ypatingai šiandien homo homini lupus. Vienas vilkas su baisiausiu pavydu žiūri į kitą vilką ir kiekvienu momentu pasirengęs jį sudraskyti. Nepasitikėjimo, pavydo pagimdyta jau paskirų žmonių, jau paskirų klasių bei luomų kova yra pražūtinga kova ir socialiniam ir politiniam gyvenimui. Šitokią atmosferą visi supranta ir jaučia. Visi kalba apie talką, o galvoja apie baisų karą, susirinkę Ženevoje prašmatnūs vyrai kalba apie nusiginklavimą, o visi ginkluojasi. Pavojingoje atmosferoje atsidūręs dabarties žmogus išgyvena nerimastį, baimę. Manydamas negalėsiąs atsispirti gresiantiems pavojams ir nepasitikėdamas savomis jėgomis, dabarties žmogus buriasi į kolektyvus. Mūsų gyvenamoji gadynė ne individualinė, bet kolektyvinė gadynė. Vieni valstybių kolektyvai buriasi prieš kitus valstybių kolektyvus. Vieni luomai bei klasės mobilizuojasi prieš kitus luomus bei klases. Oras pakvipo paraku. Parako kvapas reikia išsklaidyti, socialinis ir tarp valstybinis gyvenimas gydyti. Be abejo, tai sunkus darbas. Į jį turi įsikinkyti ir žurnalistai, nuo galvos iki kojų apsišarvoję mokslu įstabiu, kaip pasakytų Maironis: žurnalistai, tiesos sužavėti, grožio ir taikos pakerėti, etoso pagauti ir į devintąjį dangų pakelti. Kalnų gyventojas - žurnalistas yra persiėmęs dausų idealais. Pats idealiai atgimęs, atsinaujinęs, jis reformuoja, taiso, skaidrina sergantį dabarties ekonominį, socialinį, politinį, kultūrinį gyvenimą. Serga, sunkiai serga ir dabarties homo oeconomicus. O kas yra žmogus, klausiama šiandien kartu su šv. Augustinu: et direxi me ad me, et dixi mihi: tu quis es? Et respondi: Homo (Confessiones X, 6.). Kas yra žmogus, ta pati didžioji paslaptis, apie kurią Augustinas sako: nos non possumus capere nos (De An. IV, 6,8). Platonas degraduoja žmogaus kūną, vadindamas jį kalėjimu. Renesansas sudaro optimistinį tikėjimą žmogumi. Reformacija jį vėl degraduoja, darydama tik nusidėti tegalinčiu. Genialiam Pascaliui žmogus yra nei angelas, nei gyvulys (L’Homme n’est ni ange ni bête). Kovodamas su geometriniu protu, keldamas l’esprit de finesse ir pats jį turėdamas, Pascalis labai gerai žino ir žmogaus ribas. Ne protas, bet širdis yra žmogaus egzistencijos vidurys. Širdis yra meilės šaltinis. L/on aime tousjours. Mylima visada. Gamtos ir dvasios, proto ir valios įtemptis, poliarumas sudaro žmogaus esmę. Bet kartu sudaro ir tą rūpesnį, tą nerimą, kurs yra dabartinės mūsų egzistencijos pradas. O gamtos ir dvasios, proto ir valios harmonija, darnumas sudaro šiandien būtinai reikalingą žmogaus tipą. Ir jeigu tas harmoningas, tas darnus žmogus nebus stuobrys, jeigu jame plaks meile plasnojanti širdis kosminiam, socialiniam, politiniam ir kultūriniam gyvenimui, tada jame bus ir būtiniausias šiandien objektingu- mas. Su objektingumu ranka į ranką eina tiesa, o su tiesa - grožis ir gėris. Tiesos, grožio ir gėrio sargyboje stovi žurnalistas - budėtojas. Tiesa, grožis ir gėris - žurnalisto vyriausias ginklas. Tiesa, grožiu ir gėriu, meile persiėmęs žurnalistas praskaidrins niūrią dabarties gyvenimo padangę.	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Rugsėjo 28 diena, ketvirtadienis Tuk tuk tuk - jau beldžiasi diena ir klausia vėl manęs, ko šiandieną noriu iš savęs? Atsakymas nesudėtingas. Geros nuotaikos, kaip visada, nes geras rytas, mielos dienos pradžia. Juk nuo pradžios dažnai priklauso rezultatas vakare. Dienos Pliusai- Minusai- jėga, nes taip patikriname mes save ir pasirenkame būti norima asmenybe. Gėlės, pražydusios antrą kartą, nuostabi rudens šypsena mielai dienai. ***** Rugsėjo 27 diena, trečiadienis Kas padaro mus laimingais? Pareigos, pripažinimas, pinigai? Laimė-gebėjimas džiaugtis dabartimi, jausti dėkingumą už tai, ką gero turi. Kasdienybėje pastebėtos gerumo detalės yra mūsų laimės laipteliai būti savimi. * Rugsėjo 26 diena, antradienis Mūsų buvimas dėmesio centru yra palydėtas dvejopų jausmų. Vieniems tai siekis ir būdas parodyti save, pritaikius savo patirtį, pabūti žvaigžde. Kitiems tai abejonių ir nerimo sklidina aplinka, kurioje nervingai vertiname save. Dėmesys susijęs su meile ir priešiškumu, todėl svarbiausia, kas mums patiems teisinga, gera ir virsta mūsų pačių tobulumu. Būkime sau dėmesio centru. Rugsėjo 25 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Visi ieško nuo vėžio vaistų, kurie išrasti senų seniausiai. Būti geru žmogumi - pirmas punktas... meilė tėčiui ir mamai, pagarba vietai, kurioje gimei, augai, gyveni- juk šita žemė mus nešioja ir maitina." M. Lasinskas * Rugsėjo 22 diena, penktadienis Atsisėdame ant kėdės ir ramiai kvėpuojame. Kojose maloni šiluma pulsuoja. Rankos džiaugiasi nieko neveikimu. Mintys galvoje alsuoja gerumu. Visas kūnas į poilsio minutę reaguoja. Visa tai mus atpalaiduoja ir puikią dieną garantuoja. Džiaukimės savo jausena. *** Rugsėjo 21 diena, ketvirtadienis Sena išmintis: moki žodį - žinai kelią. Žodžiai yra materiali minčių ir emocijų raiška. Jie ne tik suteikia mums psichologinės ir fizinės galios raktus atidaryti norimo bendravimo vartus. Jie mus veda laimės keliu, jeigu juos pateikiame su pozityvumu. Teigiami žodžiai, pavyzdžiui, taika, meilė, taip, mums leidžia pasirinkti sėkmės veiksmus, teigiamai vertinti save ir kitus. *** Rugsėjo 19 diena, antradienis Pažįstu save-gebu suprasti ir valdyti savo jausmus,viltis, norus, lūkesčius. Kai užplūsta negatyvas, pyktis ar pavydas, jį užkloju pozityvu, meile ir džiaugsmu. Šita sinergija -mūsų dvasinė energija eiti norimu gyvenimo keliu. *** Rugsėjo 18 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Mes per dažnai vartojame žodį "reikėtų". Jis itin neveiksmingas, nes skatina nieko neveikti. Apčiuopiamos nuolatinės permainos vyksta tik tada, kai vietoje "reikėtų " sakome "reikia, būtina." D. Taylor Rugsėjo 17 diena, sekmadienis Rytas-gaivus ir aktyvus, nes sekmadienis mus veda į naujos savaitės laukus. Šios dienos veikla ir bendravimas -tai kito septyndienio tikslingas motyvavimas. Kelionė keliu, pažymėtu geru nusiteikimu. Eime. Rugsėjo 16 diena, šeštadienis. Europos judumo savaitė (16-22 d.) Rytas, diena, vakaras, naktis - tradicinė paros narių sudėtis. Puiku, kai naktis alsuoja poilsiu ir geru miegu, o rytas ir diena žavi ir kviečia naudotis įvairiapusiu judumu. Judumas pirmiausia savyje, sukaupti energiją ir gerą jauseną. Pirmyn. *** Rugsėjo 15 diena, penktadienis Kūrybiškumas - tai gebėjimas įgyvendinti save kasdienybės erdvėse. Ne tik atlikti darbus paprasčiau, daryti tai kas nauja, įdomu. Svarbiausia nesėkmėje būti originaliu kūrėju ir džiaugtis priimtu kūrybišku sprendimu. *** Rugsėjo 14 diena, ketvirtadienis Jurginai ne tik aplinkos puošmena, bet ir mūsų dvasiai atgaiva. Jie linki mums nuolat prisiminti, kad grožį turime gamtoje ir savyje auginti. Ačiū. *** Rugsėjo 12 diena, antradienis Poilsio minutei matematinė mįslė.Trys šimtai šešiasdešimt penki vieversiai, penkiasdešimt trys varnos, dvylika kranklių ir vienas išdidus sakalas. Kas tai? Norimais skaičiais mums visiems pažymėtos šiandienos. *** Rugsėjo 11 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Kiekvienas žmogus yra lyderis, kitaip sakant, kiekvienas asmuo, įskaitant ir jus. Jūsų valia rinktis, ar priimti tokią lyderystę." D. Taylor *** Rugsėjo 10 diena, sekmadienis Nusiteikimas - tai norimu rūbu savęs aprengimas. Kokia nuotaika save palabinti ir nusiteikti ką nors nuveikti? Gera savijauta priklauso nuo veiklos daryti sprendimus, o ne gailėtis dėl klaidos, kuri yra tik išmokta pamoka. Būkime savimi. *** Rugsėjo 9 diena, šeštadienis Tarptautinė grožio diena Gyvenimas yra energinga ir kūrybinė veikla. Ja siekiame sukurti norimą rezultatą: patirti laimę, pajusti meilę, džiaugtis grožiu, vidinio gėrio simboliu. Trys G raidės yra dabarties gyvenimo spalvų paletės akcentai. Gėris, Grožis, Gerumas yra mūsų sėkmingos ateities kūrimo komponentai. Tegul grožis ne tik džiugina, bet nuolat slypi mūsų viduje. *** Rugsėjo 8 diena, penktadienis Tarptautinė raštingumo diena Skaitau, rašau, kalbu, vadinasi raštingas esu. Tačiau šiandieną plaukiodami naujųjų technologijų vandenyse, turime paraginti save. Mūsų asmeninė pareiga padėti sau padaryti raštingumą viso gyvenimo mokymosi paskata ir sėkmingos ateities atrama. Gerai jausimės tada, kai būsime sumanūs ir išmanūs, ir džiaugsimės gyvenimo dovana. *** Rugsėjo 7 diena., ketvirtadienis Buriuotojų diena Visi mes kaip laivai plaukiame gyvenimo upe, maudomės amžėjimo jūroje ir siekiame gerovės likimo vandenyse. Mes, laivo kapitonai, šturmanai ir keleiviai, turime būti aktyvūs ir budrūs, kad likimas dovanotų palankų vėją ir mūsų bures neštų į norimą užuovėją. *** Rugsėjo 4 d,. pirmadienis Savaitės išmintis "Kiekvienas laiko taškas yra kupinas neištirtų galimybių, o kiekviena galimybė yra laikoma originalia ir unikalia, nenukopijuojama jokiu kitu laiko momentu, vadinasi, keitimosi (ar bent bandymo keistis) būdų yra išties nesuskaičiuojama daugybė. " Z. Bauman Rugsėjo 1 d., penktadienis Naujieji mokslo metai, mokslo ir žinių diena pradeda rudens sezono rutiną. Nuo mūsų priklauso kokia ji bus. Ar džiaugsimės rudens spalvų įvairove? Ar su liūdesiu galvosime apie laukiančią tamsos tvirtovę? Visko reikia, viskas yra svarbu, kad ruduo žavėtų derliumi, o mes didžiuotumėmės sukaupta energija ir dvasiniu turtu. Su šiliniu, vėsuliniu, paukštlėkiu Rugsėju. *** Rugpjūčio 30 d,, trečiadienis Vidinis grožis - tai mes patys savyje. Tai ne forma ar savybė, tai mūsų vidinė visuma su tam tikra estetine ir etine raiška. Svarbu, kad dvasinis grožis būtų mums moralinis gėris, padedantis bendrauti, mylėti ir jausti save. *** Rugpjūčio 28 d., antradienis Ar esame susimąstę, kas yra savasis AŠ? Tai nuomonių, vaizdinių, nuostatų apie save visuma. Ji sąlyginai yra pastovi. Tuo pačiu nuolat kinta, priklausomai nuo mūsų socialinės patirties, bendravimo su kitais ir savęs vertinimo. Svarbūs aspektai yra mūsų atliekami vaidmenys, socialiniai tapatumai, su kuo save tapatiname. Būtina atkreipti dėmesį ir į savęs lyginimą su kitais, patirtas sėkmes ir nesėkmes, kultūrinę aplinką ir į informacijos apie save priėmimą. Informacija, sutampanti su mūsų nuostatomis, ji visada yra priimama ir įsimenama. Informacija, neatitinkanti mūsų požiūrių, yra atmetama, kaip priešiškumas ir kelia neigiamų jausmų. Galimi savojo AŠ: platus pasirinkimas, kokį vaizdą norime kurti ir kaip pateikti save. AŠ - idealus, realus, parodomasis, veidrodinis. Būkime norimu AŠ. *** Rugpjūčio 23 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: sielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis. " Seneka *** Rugpjūčio 22 d,. ketvirtadienis Mūsų subjektyvi nuomonė yra tik požiūris, vienas iš daugelio. Interneto viešumo laukuose požiūrių gausa tampa pertekline ir kelia nerimą ar net pasipiktinimą, nes tampame kitų subjektyvių nuomonių naudotojais ir kaupėjais. Todėl yra svarbūs mūsų prioritetai, lemiantys informacijos vertinimą. Informacijos vertė susijusi su jos svarba, tenkinant mūsų poreikius ar priimant spendimus. Todėl būkime kritiški, vertindami informacijos turinį, subjektyvumą, jos reikalingumą mūsų informuotumui. *** Rugpjūčio 23 d., trečiadienis Emocinė išmintis-gebėjimas suprasti ir pajausti kitus. Įvertinęs situaciją, tinkamai pasielgęs, patirtimi būsi gausus. Svarbu priimti save tokį, koks esi, nes tik tada keistis gali. Kai susijungia protas ir širdis, didėja mūsų išmintis. Būkime budrūs sau ir kitiems. *** Rugpjūčio 21 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Niekam neįdomu, koks buvai didingas ar kaip įveikei krizę. Įdomu, ką dar padarysi ateityje. Nes jei veidu žiūrėsi į praeitį, pagalvok, kurią vietą rodysi ateičiai." L. A. Bumelis *** Rugpjūčio 19 d., šeštadienis Virtualiai ir gyvai- bendraujame šiandien plačiai. Interneto draugai pasiekiami ištisai. Tačiau interneto turi būti su saiku, kad nebūtų žalingu. Gyvas ryšys yra bendravimo mokykla: nuo gebėjimo prakalbinti, akių kontakto, gyvo šypsnio, rankos paspaudimo ir apsikabinimo. Tai dovana, kurią įteiksime sau ir visiems, kurie nori gerai jaustis ir gyvu bendravimu padėti kitiems. *** Rugpjūčio 18 d. , penktadienis Ar susimąstome kada apie savo ambicijas? Koks jų vaidmuo ne tik dienos bėgime, bet ir viso gyvenimo darnume? Kada jos pataiso mūsų nuotaiką, o kada gadina sveikatą? Ambicijų neturėjimas ir per didelis ambicingumas - du kraštutinumai, dažnai vedantys ne į norimą svajonių kalną, o atvirkščiai į emocijų narvą. Todėl turime aiškiai sau pasakyti, kaip su savimi elgtis, su kitais bendrauti ir į įvykius reaguoti, kad kiekvieną dieną ambicijos mūsų savijautą pagerintų ir gyvenimo kelionę norimais rezultatais praturtintų. Ambicinguokime. Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis Geradarystė. Kas mums ji yra - malonumas, garbė, nauda? Jei mus dosniais padarė nauda ar išskaičiavimas-laikas susimąstyti, kad tai tik savęs nuvertinimas. Geradarystės grąža-vidaus turtų potencialas ir ateities sankaupa. Rugpjūčio 16 d., trečiadienis Noras pažinti, sužinoti. Jis labai svarbus, reikalauja pastangų ir kantrybės, nes nuo jo priklauso koks mūsų atsinaujinimas bus. Vien domėtis neužtenka. Nuolat kintanti aplinka reikalauja ne tik žinoti, bet iš to ir naudą sau turėti. Rugpjūčio 15 d., antradienis Žolinė Bėga laikas į gyvenimo laukus. Vėl Žolinė - proga padėkoti Motinai žemei už derliaus turtus. Turime kiek turime, bet visada svarbu, kad Žolinės puokštė pasipuoštų dvasingumu ir suteiktų ateinančiam rudeniui energijos ir jėgų. Žaliuokime ir puoškimės. 08.12, šeštadienis Savaitės išmintis "Mus dažnai slegia baimė - bijome, kad mūsų nesupras, pasišaipys, pažemins, pasinaudos. Tačiau baimė - bloga patarėja ir dažnai save išpildanti pranašystė. Jei šypsaisi žmonėms, jie šypsosi tau; jei esi surūgęs, jie nusigręžia nuo tavęs. Tik pripažinę savo baimes galime pamatyti jų nepagrįstumą ir atskirti jas nuo protingo atsargumo." V. Legkauskas Šiandien - Tarptautinė jaunimo diena Jaunyste, mielas tu drugeli, papuoši mus sparnais ir atveri platų gyvenimo kelią. Svarbiausia būti jaunu širdyje, nes senatvė pasibeldžia ir jauname amžiuje. Būkime savo metų ambasadoriai, kai jaunystė yra ne tik žavus rytas, branda- gerumo ir pozityvumo sklaida, o atėjęs vakaras- tvirta aktyvaus amžėjimo atrama. Diena, kuri tik patvirtina, kad bendravimas ir buvimas kartu šypsosi ateities gražumu. 08.10, ketvirtadienis Varna lesa kažkieno išmestą indelį su maistu ir karksi: ,,Ką tie žmonės sau galvoja, valgo, meta ir palieka? Juk visos šiukšlės gamtai lieka. Skrendi, sustoji, kad paimtum ir nesimėtytų po kojom. Kad mes turėtume kur nusileisti ir saugiai laiką ant žemės praleisti. Oi..." 08. 09, trečiadienis Klausimų svarba mūsų gyvenimui. Jų formulavimas rodo ne tik mūsų prioritetus, konkrečius veiksmus, nusiteikimus, bet ir lemia kasdienybės rezultatus. Pavyzdžiui, klausiame savęs "Kodėl vėl man nepasisekė?" Klausimo negatyvas lemia pasiteisinimo, aukos atsakymo akcentą. Todėl norėdami sau padėti, klauskime: ką išmokau iš tos nesėkmės? Kaip save sustiprinau? Ką kitą kartą turiu daryti kitaip? Tokių klausimų atsakymai mus skatins nesigailėti, o tobulėti ir eiti pirmyn, nes gyvenimas yra kelionė. Todėl ir pradėkime šiandien kelionę nuo klausimo stotelės: kokie mano pasiekimai, kuriais didžiuojuosi ir kaip jie man padės eiti toliau? Ką noriu pasiekti per 1, 2, 3.... metus, gerai jaustis ir mylėti kitus? Einame kartu pozityvumo keliu. 08.07, pirmadienis Savaitės išmintis "Žmogus yra gimęs tinginiu; norėdamas "degti" darbui, jis turi tą degimą savyje palaikyti. Aš savąjį palaikau laikydamasis dviejų paprastų taisyklių: pirma - visada vykdyti savo pažadus bei įsipareigojimus ir antra - būti padoriam." V. A. Bumelis 08.06 (sekmadienis) Šypsena - mūsų akių ir mimikos raiška, emocijomis pagrista. Ji turi savo spalvų paletę, kurią naudojame kaip kasdienybės ruletę. Nuoširdi- pažymėta džiaugsmu ir geru nusiteikimu. Apsimestina- slepianti ironiją ar pašaipą. Santūri, mandagi, baimės sklidina - visa tai mūsų šypsenų rutina. Šypsena - savotiška diplomatija, parodanti mūsų aktyvumą ar pasyvumą, emocinį nusiteikimą ir bendravimo malonumą. Šypsokimės. 08.04 (penktadienis) Mintys ir sveikata - glaudi sąsaja. Grėsmė, pavojus-ką daryti? Svarbu čia ir dabar kitaip mąstyti. Teigiama mintis suvaldo audras, nes taika mumyse yra ne tai kas vyksta, o tai ką sukuriame savo mintyse. Mes minčių valdovai. 08.03 (ketvirtadienis) Viskam yra savas laikas. Žiniomis, kantrybe ir darbu mes padedame sau pasiekti tikslą. Svarbiausia suprasti, kad jeigu nepavyko įgyvendinti savo noro čia ir dabar, visada yra galimybė, kad tai bus vėliau. Pozityvus tikėjimas ateitimi 08.02 (trečiadienis) Kas yra mūsų gerumo krepšelyje? Ką šiandien žadame panaudoti? Sėkmingos, dvasingumu nuspalvintos dienos! KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)